Tag: JAV teisė

  • Bitcoin Fog byla apeliaciniame teisme: ar pasaulinės kriptovaliutų paslaugos paklūsta Vašingtono įstatymams

    Bitcoin Fog byla apeliaciniame teisme: ar pasaulinės kriptovaliutų paslaugos paklūsta Vašingtono įstatymams

    JAV apeliacinis teismas nagrinėja bylą, kuri gali nubrėžti ribas, kaip toli siekia JAV pinigų perlaidų ir jurisdikcijos taisyklės internetinėms kriptovaliutų paslaugoms. Dėmesio centre atsidūrė „Bitcoin Fog“ ir jos tariamas operatorius Romanas Sterlingovas.

    Posėdis vyko Kolumbijos apygardos apeliaciniame teisme. Ginčas sukasi apie tai, ar prokurorai turėjo pakankamai įrodymų, kad „Bitcoin Fog“ veikė Vašingtone, nors gynyba tvirtina, jog paslauga buvo valdoma už JAV ribų.

    Sterlingovas 2024 metais buvo pripažintas kaltu dėl kelių nusikaltimų, įskaitant sąmokslą plauti pinigus ir nelegaliai vykdyti pinigų perlaidų veiklą. Prokurorai teigė, kad „Bitcoin Fog“ padėjo perkelti labai dideles sumas, siejamas su nusikalstama veikla, įskaitant prekybą tamsiajame internete.

    Gynyba apeliaciniame teisme akcentavo, kad byla Vašingtone atsirado dirbtinai, nes paslauga buvo naudojama iš Kolumbijos apygardos būtent teisėsaugos agentų veiksmų metu. Pasak gynybos, toks precedentas reikštų, kad jurisdikciją būtų galima „sukurti“ vien tik prisijungus prie svetainės iš norimos vietos.

    „Jei taip būtų taikoma jurisdikcija interneto bylose, valdžios agentas galėtų vienašališkai sukurti bylą bet kuriai pasaulio svetainei“, – sakė gynybos advokatas Toras Ekelandas.

    Prokuratūra laikėsi pozicijos, kad paslauga sąmoningai aptarnavo JAV naudotojus ir faktiškai vykdė tarptautinę pinigų perlaidų veiklą, todėl jai gali būti taikomi JAV įstatymai, įskaitant Kolumbijos apygardos taisykles. Teisėjų kolegija vertino ir tai, kaip tokiose bylose nustatomas ryšys su konkrečia vieta, kai paslauga veikia internetu.

    Didelė posėdžio dalis buvo skirta ir įrodymams, kuriais teisėsauga siejo paskyras bei sandorius. Gynyba kritikavo tyrėjo taikytą IP adresų sutapimų analizę, teigdama, kad trūksta aiškiai įvardytų paklaidos rodiklių ir plačiai pripažinto metodikos patikimumo.

    Vienas teisėjų ne kartą klausė, kokiu statistiniu pagrindu buvo daroma išvada, kad sutampantys prisijungimai reiškia tą patį naudotoją. Tai rodo, kad apeliacijoje gali būti vertinama ne tik jurisdikcija, bet ir skaitmeninių pėdsakų įrodymų svoris.

    Byla vyksta platesniame kontekste, kai JAV vis griežčiau vertina kriptovaliutų privatumo įrankius, o diskusijos dėl atsakomybės ribų pasiekia įstatymų leidėjus. Pagrindinis klausimas tampa ne vien technologija, bet ir tai, kada paslaugos kūrėjai ar operatoriai laikomi sąmoningai padedantys perkelti nusikalstamas lėšas.

    Apeliacinės instancijos sprendimas gali turėti poveikį tam, kaip ateityje bus keliamos bylos dėl internetinių finansinių paslaugų, veikiančių be aiškios geografinės „buveinės“. Teismas gali palikti nuosprendį galioti, jį panaikinti arba iš dalies pakeisti.

  • Taylor Swift siekia registruoti savo balsą ir atvaizdą: kokią apsaugą nuo DI tai suteiktų?

    Taylor Swift siekia registruoti savo balsą ir atvaizdą: kokią apsaugą nuo DI tai suteiktų?

    Popmuzikos žvaigždė Taylor Swift Jungtinėse Valstijose pateikė paraiškas, susijusias su jos balso ir atvaizdo registravimu kaip prekių ženklų. Toks žingsnis vertinamas kaip bandymas sustiprinti teisinę apsaugą nuo DI kuriamų imitacijų ir klastočių.

    Pagal viešai aptartą informaciją, paraiškos apima sceninę nuotrauką iš koncertinio turo ir kelis garso įrašus, kuriuose atlikėja prisistato. Prekių ženklų teisėje svarbus kriterijus yra galimas vartotojų suklaidinimas, todėl registracija gali tapti argumentu ginčuose dėl turinio, kuris skamba ar atrodo „painiai panašiai“.

    Kodėl žvaigždės renkasi prekių ženklus?

    Prekių ženklo registravimas šiuo atveju gali būti naudojamas ne tik kovai su identiškomis kopijomis, bet ir su tokiais atvejais, kai DI sugeneruotas turinys sukuria įspūdį, jog tai oficialus, patvirtintas ar su atlikėja susijęs produktas. Tokia strategija ypač aktuali, kai klastotės platinamos reklamoje, socialiniuose tinkluose ar pajamų generavimo platformose.

    Teisininkai pabrėžia, kad prekių ženklų instrumentas nėra vienintelis kelias: jis papildo autorines teises, asmens atvaizdo apsaugą ir kai kuriose JAV valstijose taikomą teisę į viešumą. Vis dėlto prekių ženklai gali būti patrauklūs dėl aiškesnių procedūrų, galimybės greičiau reaguoti į komercinį piktnaudžiavimą ir plačiai taikomų „klaidinančio panašumo“ argumentų.

    Kontekstas: nuo „deepfake“ iki politinių klastočių

    Pastaraisiais metais internete daugėjo atvejų, kai Taylor Swift atvaizdas buvo naudojamas be leidimo, įskaitant seksualinio pobūdžio „deepfake“ vaizdus. Tokios klastotės kelia ne tik reputacinę žalą, bet ir realias rizikas, kai turinys pradedamas monetizuoti arba naudojamas suklaidinti auditoriją.

    Viešojoje erdvėje buvo aptarti ir atvejai, kai DI generuotu turiniu mėginta sukurti įspūdį apie atlikėjos politines simpatijas. Politinių kampanijų kontekste tokios imitacijos gali turėti platesnių pasekmių, nes klaidinanti komunikacija lengvai pasiekia dideles auditorijas ir gali būti platinama itin greitai.

    Ar tai nauja tendencija pramogų industrijoje?

    Taylor Swift žingsnis išryškina platesnę kryptį: vis daugiau kūrėjų ir įžymybių bando įtvirtinti aiškesnes ribas, kaip jų balsas, veidas ir įvaizdis gali būti naudojami skaitmeninėje erdvėje. DI įrankiai leidžia palyginti lengvai atkurti balso tembrą ar sukurti realistiškai atrodančius vaizdus, todėl teisinių priemonių paieška tampa nebe išimtimi, o praktine būtinybe.

    Ši strategija taip pat siejasi su anksčiau nuskambėjusiais pavyzdžiais Holivude, kai aktorius Matthew McConaughey viešai kalbėjo apie balso ir atvaizdo apsaugą nuo DI kuriamų „kopijų“. Pramogų industrijai tai signalas, kad identiteto apsauga tampa atskira teisių valdymo dalimi greta muzikos katalogų ar prekės ženklų, susijusių su turais ir atributika.

    Jei JAV institucijos patvirtins paraiškas, tai nebūtinai automatiškai uždraus bet kokias parodijas ar nekomercinį turinį, tačiau gali sustiprinti atlikėjos pozicijas tais atvejais, kai DI generuojamos imitacijos naudojamos prekybai, reklamai ar auditorijai klaidinti. Kitaip tariant, tai gali būti dar vienas įrankis greitesnei reakcijai, kai skaitmeninis turinys pradeda „gyventi“ atskirą gyvenimą nuo žmogaus, kurį imituoja.