CP v2

Tag: JAV teismai

  • Kalshi ir Polymarket pralaimėjo JAV teismuose: azartinių lošimų bylos grįžta į valstijų rankas

    Kalshi ir Polymarket pralaimėjo JAV teismuose: azartinių lošimų bylos grįžta į valstijų rankas

    Prognozių rinkų platformos Kalshi ir Polymarket patyrė nesėkmę JAV teismuose, mėgindamos sustabdyti su azartiniais lošimais susijusias bylas Nevadoje ir Vašingtone. Devintojo apygardos apeliacinio teismo kolegija atmetė bendrovių prašymus blokuoti žemesnės instancijos sprendimus ir nurodė ginčus nagrinėti toliau valstijų teismuose.

    Teisėjai iš esmės konstatavo, kad Kalshi ir Polymarket neįrodė realios sėkmės tikimybės teigdamos, jog bylos turėtų būti perkeltos į federalinį lygmenį. Tai reiškia, kad artimiausias etapas vyks pagal valstijų teisę ir su valstijų lošimų priežiūros institucijų argumentais dėl licencijavimo bei siūlomų produktų pobūdžio.

    Kur kertasi federalinė ir valstijų teisė?

    Kalshi ir Polymarket, kaip prognozių rinkų dalyviai, tvirtina, kad tokio tipo sandoriams dėl įvykių baigčių taikoma federalinė priežiūra, siejama su išvestinių finansinių priemonių reguliavimu. Ši pozicija remiasi argumentu, jog federalinis reguliuotojas turi išimtinę jurisdikciją dėl tam tikrų įvykių baigčių sutarčių, įskaitant sporto ar politikos temas.

    Tačiau Nevada ir Vašingtonas laikosi priešingos pozicijos: jų vertinimu, dalis tokių sutarčių savo ekonomine esme prilygsta statymams ir gali būti laikoma nelegaliu lošimu, jei veikla vykdoma be atitinkamų valstijos licencijų. Būtent šis praktinis kvalifikavimas, o ne technologinė platformų prigimtis, valstijų požiūriu tampa lemiamas.

    „Federalinės teisės viršenybės argumentas yra gynybos priemonė ir pats savaime nesukuria pagrindo perkelti bylą į federalinį teismą“, – nurodė teisėjų kolegija.

    Nevada ir Vašingtonas akcentuoja licencijas

    Nevados ginčuose didelis dėmesys skiriamas lošimų licencijų klausimui ir tam, ar platformos galėjo siūlyti su sportu susijusias įvykių baigčių sutartis be valstijos reguliuotojų leidimo. Vašingtono byloje daugiau dėmesio tenka klausimui, ar konkrečios Kalshi siūlomos sutartys pagal vietos teisę laikytinos neteisėtais lošimo produktais.

    Teismas taip pat atmetė Polymarket argumentus, kad vien atitiktis federalinei priežiūrai automatiškai reiškia veikimą „pagal federalinį nurodymą“ ir suteikia pagrindą bylą nagrinėti federaliniame teisme. Teisėjų vertinimu, savanoriškas atitikties demonstravimas savaime neperkelia ginčo į federalinę jurisdikciją.

    Prieštaringa teismų praktika ir didėjanti įtampa

    Šis sprendimas papildo nevienodą teismų praktiką prognozių rinkų klausimu JAV. Kai kuriose jurisdikcijose platformoms pavyko pasiekti laikinų pergalių, tačiau kitur valstijų lošimų priežiūros institucijos vis dažniau įtikina teismus, kad sporto baigčių kontraktai praktiškai nesiskiria nuo statymų per licencijuotus lažybų organizatorius.

    Tuo pat metu federalinės institucijos taip pat imasi aktyvesnių veiksmų, ginčydamos kai kurių valstijų ribojimus ir teigdamos, kad jie gali nepagrįstai kištis į federaliniu lygmeniu reguliuojamas išvestinių finansinių priemonių rinkas. Dėl šios priešpriešos augantis spaudimas persikelia į teismus, o tai didina teisinę riziką visam prognozių rinkų sektoriui.

    Kalshi ir Polymarket sprendimas reikšmingas tuo, kad aiškiai parodo: net ir remiantis federaline reguliavimo logika, valstijos gali išlaikyti stiprias pozicijas, kai ginčas liečia licencijavimą ir lošimų apibrėžimą pagal vietos teisę. Artimiausi procesiniai žingsniai priklausys nuo to, kaip valstijų teismai įvertins konkrečių produktų struktūrą ir jų atitikimą lošimų reguliavimui.

  • Trumpas grasina ES muitais: iki liepos 4 dienos – arba susitarimas, arba tarifai šoks aukštyn

    Trumpas grasina ES muitais: iki liepos 4 dienos – arba susitarimas, arba tarifai šoks aukštyn

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė suteiksiąs Europos Sąjungai laiko iki liepos 4 dienos ratifikuoti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. Priešingu atveju, pasak jo, muitai ES prekėms gali būti pakelti iki gerokai aukštesnio lygio.

    Naują terminą D. Trumpas paskelbė po pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. JAV prezidentas teigė, kad abi pusės aptarė ir platesnį geopolitinį foną, įskaitant Irano branduolinę programą.

    „Aš sutikau duoti jai laiko iki mūsų šalies 250-ojo gimtadienio, o jei ne, jų tarifai iškart šoktels į daug aukštesnį lygį“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ši griežtesnė retorika pasigirdo netrukus po to, kai D. Trumpas pažadėjo kelti muitus iš ES importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc. JAV prezidentas kaltino ES neįgyvendinant anksčiau sutarto sandorio sąlygų ir ragino Bendriją tarifus JAV prekėms sumažinti iki nulio.

    Kol kas nėra aišku, ar galimas muito didinimas būtų taikomas visoms iš ES įvežamoms prekėms, ar tik automobilių sektoriui. Rinkoms ir verslui tai svarbu, nes nuo apimties priklausytų poveikis tiekimo grandinėms, kainoms ir investicijų planams abiejose Atlanto pusėse.

    Ursula von der Leyen viešai pabrėžė, kad ES išlieka visiškai įsipareigojusi įgyvendinti susitarimą. Pasak jos, daromas apčiuopiamas progresas, siekiant iki liepos pradžios judėti tarifų mažinimo kryptimi.

    Įtampą prekybos politikoje didina ir teisiniai procesai JAV. JAV prekybos teismas nusprendė, kad naujausi 10 proc. pasauliniai tarifai nebuvo pagrįsti pagal JAV teisę, o anksčiau šiais metais JAV Aukščiausiasis Teismas yra apribojęs galimybes įvesti dar platesnio masto dviženklio dydžio tarifus.

    ES pusėje derybos juda per institucijų filtrus, nes prekybos sprendimams reikalingas politinis pritarimas ir teisinis suderinimas. Europos Parlamento vyriausiasis prekybos derybininkas Berndas Lange nurodė, kad pažanga yra gera, tačiau iki galutinio susitarimo dar lieka kelias, o kita derybų sesija numatyta gegužės 10 dieną.

    Ši situacija atskleidžia, kad net ir pasiekus politinį susitarimą, jo įgyvendinimas gali strigti dėl skirtingų procedūrų, vidaus politikos ir teismų sprendimų. Verslui tai reiškia padidėjusią riziką: įmonės priverstos ruoštis keliems scenarijams, nuo tarifų sumažinimo iki staigaus muitų šuolio.

  • „Meta“ teisme Naujojoje Meksikoje: dėl vaikų saugumo byla gali kainuoti iki 3,4 mlrd. eurų

    „Meta“ teisme Naujojoje Meksikoje: dėl vaikų saugumo byla gali kainuoti iki 3,4 mlrd. eurų

    „Meta“ Naujosios Meksiko teisme tęsia kovą byloje, kurioje sprendžiama, ar bendrovės platformos gali būti pripažintos viešuoju nepatogumu. Tokia išvada atvertų kelią teismui įpareigoti bendrovę keisti produktus ir finansuoti plataus masto žalos mažinimo priemones.

    Bylą inicijavo Naujosios Meksiko generalinis prokuroras Raúlas Torrezas, teigiantis, kad „Meta“ nepakankamai apsaugojo vaikus nuo seksualinių išnaudotojų ir klaidino visuomenę dėl galimos žalos, susijusios su „Instagram“ ir „Facebook“ naudojimu. Pirmoje proceso dalyje prisiekusieji jau pripažino, kad bendrovė sąmoningai pažeidė valstijos nesąžiningos praktikos įstatymą.

    Pagal priimtą sprendimą „Meta“ priteista 375 mln. JAV dolerių bauda, kuri, perskaičiavus ir suapvalinus, sudaro apie 350 mln. eurų. Dabar vyksta antroji proceso dalis, kai sprendimą priima teisėjas, o pagrindinis klausimas yra tai, ar platformų veikimas sukūrė sisteminę žalą, prilyginamą viešajam nepatogumui.

    „Meta“ savo ketvirtinėje ataskaitoje nurodė, kad valstija siekia maždaug 3,7 mlrd. JAV dolerių žalos mažinimo išlaidų, tai yra apie 3,4 mlrd. eurų, ir teismo įpareigojimų. Tarp reikalavimų minimos amžiaus patvirtinimo priemonės, rekomendacijų algoritmų korekcijos bei platesni produktų pakeitimai, kurie, valstijos teigimu, turi sumažinti riziką nepilnamečiams.

    Valstija taip pat kelia nepriklausomo stebėtojo idėją, kuris prižiūrėtų, kaip „Meta“ laikosi teismo nustatytų įpareigojimų. Bendrovė tikina, kad dalis reikalavimų yra techniškai sunkiai įgyvendinami interneto realybėje, o nesutarimams užsitęsus neatmeta kraštutinio scenarijaus riboti paslaugų prieinamumą valstijoje.

    Socialinių tinklų „Didžiojo tabako“ momentas

    Teisininkai ir akademikai šią ir panašias bylas JAV vis dažniau lygina su istoriniais procesais prieš tabako pramonę, kai įmonėms teko mokėti milžiniškas sumas ir keisti praktiką dėl klaidinančios komunikacijos apie žalą. Esminis panašumas tas, kad teismuose vis dažniau vertinama ne vien pavienė žala, o produktų dizaino ir paskatų sistema.

    Šiame kontekste Naujosios Meksiko byla laikoma vienu svarbiausių bandymų pritaikyti viešojo nepatogumo doktriną skaitmeninėms paslaugoms. Tradiciškai ji buvo taikoma fizinio pasaulio žalai, tačiau dabar teisminė praktika tikrina, ar ją galima praplėsti platformų funkcijoms, kurios, ieškovų teigimu, gali skatinti rizikingą elgesį ar palengvinti nusikaltėlių veiklą.

    Kodėl rezultatas svarbus visai rinkai

    Bylos baigtis aktuali ne tik „Meta“: JAV tuo pat metu vyksta ir kiti procesai, kuriuose keliami klausimai dėl nepilnamečių psichikos sveikatos, priklausomybę skatinančių funkcijų ir rekomendacijų sistemų. Teismų sprendimai gali nubrėžti ribas, kiek platformos privalo pertvarkyti produktus ir kokia apimtimi tai laikoma vartotojų apsaugos, o ne turinio moderavimo klausimu.

    Svarbi ir tai, kaip teismas vertins argumentus dėl JAV teisėje plačiai aptariamos interneto platformų atsakomybės ribojimo. Ieškovai akcentuoja, kad ginčas esą nėra apie konkretų vartotojų paskelbtą turinį, o apie pačių produktų veikimo architektūrą, todėl, jų teigimu, atsakomybės skydas neturėtų būti taikomas taip plačiai.

    Jei Naujosios Meksiko teismas pripažintų viešąjį nepatogumą ir patvirtintų reikalaujamas priemones, tai galėtų tapti precedentu kitoms valstijoms bei mokyklų apygardoms, kurios taip pat siekia priversti platformas keisti nepilnamečiams daromą poveikį. „Meta“ atveju rizika būtų ne tik finansinė, bet ir struktūrinė, nes įpareigojimai gali paveikti, kaip veikia rekomendacijos, amžiaus kontrolė ir saugumo funkcijos.