Tag: JAV teismai

  • Teksaso broliai nuteisti dėl 8 mln. eurų kriptovaliutų pagrobimo: Minesotoje šeimą laikė įkaitais 9 valandas

    Teksaso broliai nuteisti dėl 8 mln. eurų kriptovaliutų pagrobimo: Minesotoje šeimą laikė įkaitais 9 valandas

    JAV teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes dviem Teksaso gyventojams, broliams Raymondui Christianui Garcijai ir Isiah Angelo Garcijai, dėl ginkluoto apiplėšimo Minesotoje. Prokurorų teigimu, 2025 metų rugsėjį jie devynias valandas laikė šeimą namuose, grasindami ginklu.

    Bylos duomenimis, užpuolikai reikalavo prieigos prie kriptovaliutų sąskaitų ir privertė vieną iš aukų inicijuoti pervedimus į jų nurodytą kriptovaliutos piniginę. Bendra žala vertinama apie 8 milijonus eurų, o nusikaltimas kvalifikuotas kaip apiplėšimas, turėjęs įtakos tarpvalstybinei prekybai.

    Tyrėjai nurodė, kad nusikaltimo metu paaiškėjo ir papildomų kriptovaliutų laikymo būdų detalių. Prokurorai teigė, jog broliai vėliau bandė išsiaiškinti, ar šeima neturi dar daugiau lėšų vadinamojoje aparatinėje kriptovaliutos piniginėje, laikomoje kitoje vietoje.

    Po incidento į policiją kreipėsi aukų šeimos narys, o įtariamieji pasitraukė iš įvykio vietos. Teisėsauga juos susekė analizuodama kelionės pėdsakus ir įkalčius, įskaitant pirkinių kvitą, vaizdo kamerų įrašus, motelio registracijos duomenis ir nuomotą automobilį.

    Remiantis JAV prokuratūros Minesotos apygardoje išplatinta informacija, vienam broliui skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, kitam kiek daugiau nei 15 metų. Pareigūnai akcentavo, kad tai buvo tikslingas ir itin agresyvus išpuolis, palikęs ilgalaikių pasekmių nukentėjusiesiems.

    „Raymondas ir Isiah pažeidė namų neliečiamumą, pagrobė auką, valandų valandas terorizavo šeimą, o tai buvo įžūlus smurto ir godumo aktas“, – sakė FTB Mineapolio padalinio atstovas Christopheris D. Dotsonas.

    Ši byla išryškina ir augančią fizinių išpuolių riziką kriptovaliutų savininkams, kai nusikaltėliai taikosi ne tik į skaitmenines sistemas, bet ir į pačius žmones. Saugumo ekspertai nuolat primena, kad kriptovaliutų saugojimas aparatinėse piniginėse sumažina nuotolinių vagysčių tikimybę, tačiau neapsaugo nuo prievartos, jei asmens turto faktas tampa žinomas.

  • Elvio Presley teisių turėtojai paduoda į teismą „Anthropic“: ginčas dėl DI mokymo 274 dainomis

    Elvio Presley teisių turėtojai paduoda į teismą „Anthropic“: ginčas dėl DI mokymo 274 dainomis

    Kas kreipėsi į teismą?

    Elvio Presley kūrybos teisių turėtojai Jungtinėse Valstijose pateikė ieškinį bendrovei „Anthropic“, kuriančiai DI asistentą „Claude“. Teigiama, kad įmonė be leidimo panaudojo 274 dainas, kad apmokytų savo modelius.

    Byla iškelta Šiaurės Kalifornijos apygardos federaliniame teisme. Ieškinį pateikė su „Authentic Brands Group“ susijusi bendrovė, valdanti reikšmingą dalį Presley intelektinės nuosavybės ir prekių ženklų teisių.

    Kokie kaltinimai „Anthropic“?

    Ieškinyje nurodoma, kad DI mokymui buvo kopijuotos dainos, tarp jų minimos ir žinomiausios Presley kompozicijos. Teisių turėtojai tvirtina, kad kūriniai esą buvo saugomi vidinėje bibliotekoje ir naudoti būsimiems modelių atnaujinimams.

    Teigiama, kad tam nebuvo gauta licencija ir nebuvo sumokėta už naudojimą. Ieškinyje siekiama priteisti žalą, kuri, kaip skelbiama, gali viršyti 36 000 000 eurų.

    „Elvio ieškovų ikoniškas bendras katalogas apima vienas novatoriškiausių, įtakingiausių ir ilgaamžiškiausių muzikos kompozicijų žmonijos istorijoje“, – rašoma ieškinyje.

    „Ieškovai šiuo ieškiniu gina išimtines teises nuo atsakovo, kurio verslo modelis esą paremtas autorių teisių pažeidimais dar nematytu mastu“, – teigiama advokato Richardo Buscho pozicijoje.

    „Anthropic“ pozicija ir platesnis kontekstas

    „Anthropic“ viešai nurodė, kad nesutinka su kaltinimais ir ketina gintis teisme. Bendrovė anksčiau yra akcentavusi, kad mokant modelius iš autorių teisėmis saugomos medžiagos gali būti taikomos sąžiningo naudojimo išimtys pagal JAV teisę, tačiau šių ginčų baigtis iki šiol nėra galutinai nusistovėjusi.

    Šis procesas nėra pirmasis: pastaraisiais metais „Anthropic“ sulaukė ir kitų muzikos industrijos ieškinių. Leidėjai ir teisių valdytojai ne kartą kėlė klausimą, ar tokie modeliai kaip „Claude“ gali atkurti saugomus tekstus ar kitas kūrinių dalis, ir ar pats mokymo duomenų rinkimas buvo teisėtas.

    Tuo pat metu didėjantis spaudimas jaučia visas DI sektorius: teismuose aiškinamasi, kur baigiasi technologinis mokymas ir prasideda neteisėtas kopijavimas. Kuo daugiau kūrėjų ir teisių turėtojų reikalauja licencijavimo, tuo svarbesnė tampa praktika aiškiai dokumentuoti duomenų kilmę, filtravimo mechanizmus ir kompensavimo modelius.

    Elvio Presley katalogo byla gali tapti dar vienu reikšmingu precedentu, kuris parodys, ar pramogų industrija privers DI bendroves plačiau pirkti licencijas, ar JAV teismai lems platesnį sąžiningo naudojimo aiškinimą DI mokymo kontekste.

  • Niujorko teisėjas neleido atšaukti „Gemini“ ir CFTC susitarimo: lieka 4,6 mln. eurų bauda

    Niujorko teisėjas neleido atšaukti „Gemini“ ir CFTC susitarimo: lieka 4,6 mln. eurų bauda

    JAV federalinis teisėjas Niujorke atmetė bendrą JAV Prekių ateities sandorių prekybos komisijos (CFTC) ir kriptovaliutų biržos „Gemini“ prašymą panaikinti 2025 metų sausį patvirtintą susitarimą (consent order). Šiuo susitarimu „Gemini“ skirta 4,6 mln. eurų civilinė bauda ir nuolatinis įpareigojimas ateityje neteikti CFTC klaidinančios informacijos.

    Sprendimą priėmė Pietinio Niujorko apygardos teismo teisėjas Alvinas Hellersteinas. Jis nurodė, kad abiejų šalių argumentai nėra pakankami, jog būtų atnaujinta byla ar panaikintas jau įsiteisėjęs teismo sprendimas.

    Minėtas susitarimas užbaigė 2022 metais CFTC pateiktą ieškinį, kuriame teigta, kad „Gemini“ agentūros darbuotojams pateikė klaidingų arba klaidinančių reikšmingų faktų vertinant siūlomą bitkoino ateities sandorių produktą. Susitarimas buvo patvirtintas likus maždaug trims savaitėms iki numatyto teismo proceso pradžios.

    2026 metų gegužės 28 dieną CFTC ir „Gemini“ kartu kreipėsi į teismą, prašydamos susitarimą panaikinti. CFTC argumentavo, kad skundas neturėjo būti pateiktas ir esą neatitiktų atnaujintų agentūros vykdymo prioritetų, o „Gemini“ teigė pasirinkusi susitarti dėl esą itin didelio reguliacinio spaudimo.

    Teisėjas pabrėžė, kad tokie teiginiai neparodo reikšmingų pokyčių po sprendimo priėmimo, kurie paprastai reikalingi, norint panaikinti galiojantį teismo patvirtintą susitarimą. Teismo vertinimu, minimi faktai buvo susiję su informacija, kuri galėjo būti žinoma dar iki susitarimo sudarymo, todėl tai nėra naujos aplinkybės.

    „Naujai įgytas žinojimas apie faktus, kurie egzistavo susitarimo sudarymo metu, nėra reikšmingas faktinių aplinkybių pasikeitimas“, – teismo motyvus apibendrino teisėjas.

    Teismas taip pat atmetė argumentą, kad susitarimas buvo priverstinis. Teisėjo vertinimu, „Gemini“ ginčą teismuose vedė apie trejus metus, turėjo laiko įvertinti rizikas ir galiausiai priėmė apskaičiuotą sprendimą susitarti prieš pat procesą.

    Baudos dydis originaliuose dokumentuose buvo 5 mln. JAV dolerių, tačiau šioje publikacijoje suma perskaičiuota į eurus pagal apytikrį 0,92 euro kursą už 1 JAV dolerį ir suapvalinta iki aiškesnio skaičiaus. Kadangi bauda jau buvo sumokėta, sprendimas reiškia, kad ji nėra grąžinama, o nuolatinis įpareigojimas „Gemini“ lieka galioti.

    Ši byla išsiskiria tuo, kad panaikinti susitarimą prašė abi pusės, tačiau teismas priminė svarbų principą: vien to, kad institucija vėliau pakeičia požiūrį ar prioritetus, paprastai nepakanka anksčiau patvirtintam teismo sprendimui perrašyti. Kriptovaliutų rinkai tai signalas, jog net ir kintant reguliuotojų tonui, ankstesni teisiniai įsipareigojimai gali išlikti ilgą laiką.

  • DI kuria netikras intymias nuotraukas: JAV teismas netikėtai sustabdė draudimą

    JAV federalinis apeliacinis teismas laikinai sustabdė Minesotos valstijos įstatymo galiojimą, kuris draudė su dirbtinis intelektas sukurti realistiškus suklastotus nuogus ar intymius žmonių atvaizdus. Sprendimas priimtas kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol bus nagrinėjamas ginčas iš esmės.

    Įstatymas Minesotoje turėjo įsigalioti 2026 metų rugpjūčio 1 dieną ir numatė atsakomybę už realistiškų intymių atvaizdų kūrimą bei platinimą be žmogaus sutikimo. Tokie vaizdai dažnai vadinami „deepfake“ ir pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai plintančių skaitmeninio smurto formų.

    Minesotos valdžia argumentuoja, kad ribojimai būtini siekiant apsaugoti žmones nuo šantažo, patyčių ir reputacijos žalos, taip pat užkirsti kelią neteisėtam turiniui, susijusiam su seksualiniu išnaudojimu. Pasak pareigūnų, technologijų pažanga smarkiai sumažino barjerus kurti itin tikroviškas klastotes.

    Įstatymą teisme apskundė bendrovė „xAI“, kuri kuria pokalbių robotą „Grok“. Ieškinys pateiktas 2026 metų liepos 27 dieną, teigiant, kad dokumentas gali prieštarauti JAV Konstitucijos Pirmajai pataisai, saugančiai žodžio laisvę, ir būti pernelyg platus.

    Apeliacinis teismas įstatymo nepanaikino galutinai, o tik pristabdė jo taikymą iki tolesnių procesinių veiksmų. Tai reiškia, kad pagrindinis klausimas, ar tokio pobūdžio draudimai suderinami su žodžio laisvės apsauga, dar bus sprendžiamas vėlesniuose teismo etapuose.

    „xAI“ savo pozicijoje pabrėžia, kad „Grok“ įrankiai esą turi apsaugas, ribojančias seksualizuotų realių žmonių atvaizdų generavimą, o pati bendrovė imasi veiksmų prieš vartotojus, bandančius šiuos ribojimus apeiti. Vis dėlto praktikoje dauguma generatyvinių sistemų susiduria su ta pačia problema: net ir turint taisykles, jas galima mėginti apeiti kūrybiškomis užklausomis.

    Ginčas atskleidžia platesnę tendenciją: valstijos ir šalys vis dažniau bando reguliuoti DI sukuriamą intymų turinį, tačiau reguliavimas susiduria su konstituciniais, technologiniais ir įrodinėjimo iššūkiais. Teismams tenka ieškoti ribos tarp saviraiškos apsaugos ir būtinybės efektyviai ginti asmenis nuo skaitmeninio smurto.

    Kol vyksta teisinės kovos, ekspertai akcentuoja ir praktines priemones: greitesnį neteisėto turinio šalinimą platformose, aiškias pranešimo procedūras, skaitmeninių įrodymų išsaugojimą ir pagalbą nukentėjusiesiems. Vis daugiau dėmesio skiriama ir turinio kilmės nustatymui, pavyzdžiui, vandens ženklams bei autentiškumo metaduomenims, tačiau šios priemonės dar nėra visuotinai taikomos.

  • „Meta“ sutiko mokėti 14,6 mlrd. eurų: JAV verčia keisti „Facebook“ ir „Instagram“ taisykles

    „Meta“ sutiko mokėti 14,6 mlrd. eurų: JAV verčia keisti „Facebook“ ir „Instagram“ taisykles

    Technologijų milžinė „Meta“ sutiko sumokėti apie 14,6 mlrd. eurų ir įdiegti papildomas vaikų saugumo priemones „Facebook“ bei „Instagram“ platformose. Taip užbaigiamas precedento neturintis teisminis ginčas JAV dėl paauglių priklausomybės nuo socialinių tinklų ir žalos psichikos sveikatai.

    Susitarimą patvirtino JAV valstijų generaliniai prokurorai, nurodydami, kad byla apėmė vartotojų apsaugos reikalavimus ir įtarimus dėl platformų dizaino sprendimų. Į procesą buvo įsitraukusios dešimtys valstijų, o dalis jų atskirai buvo parengusios papildomus ieškinius.

    Kuo kaltinta „Meta“?

    Ieškiniuose teigta, kad „Meta“ sąmoningai kūrė funkcijas, skatinančias ilgalaikį įsitraukimą ir galinčias formuoti priklausomybę, ypač tarp nepilnamečių. Tarp dažniausiai minimų elementų įvardyti begalinis slinkimas, pranešimų srautas, įspėjimai ir socialinio palyginimo mechanikos.

    Taip pat akcentuotas klausimas dėl jaunesnių nei 13 metų vaikų duomenų apsaugos ir galimo jų rinkimo be pakankamo tėvų sutikimo. Būtent šie aspektai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių JAV reguliuotojų ir prokurorų dėmesio taikinių.

    Šis susitarimas nutraukė teismo procesą Kalifornijoje, kuriame buvo tikimasi liudijimų apie vidines bendrovės žinias ir sprendimų priėmimą. Vaikų saugumo gynėjai viešai buvo užsiminę, kad byloje galėjo būti kviečiamas liudyti ir „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.

    Ką „Meta“ turės pakeisti?

    Pagal susitarimo sąlygas „Meta“ įsipareigojo diegti griežtesnius nepilnamečių apsaugos sprendimus ir riboti perteklinį naudojimą. Viena iš numatomų priemonių siejama su dienos naudojimo limitais ir privalomomis pauzėmis, kad būtų mažinamas nenutrūkstamas naršymas.

    Taip pat numatyta mažinti pranešimų srautą mokyklos valandomis darbo dienomis ir stiprinti amžiaus patvirtinimo mechanizmus. Daug dėmesio skiriama turinio kontrolei, kad nepilnamečius rečiau pasiektų patyčias, valgymo sutrikimus ar savęs žalojimą skatinanti medžiaga.

    Susitarime taip pat akcentuojamos patogesnės tėvų kontrolės priemonės ir saugesnė numatytųjų nustatymų logika. Praktikoje tai reiškia, kad apsaugos funkcijos turėtų veikti ne vien kaip savanoriškai įjungiamas pasirinkimas, bet ir kaip aktyvi nepilnamečių paskyrų apsaugos dalis.

    Kodėl ši byla svarbi visam sektoriui?

    Apie 14,6 mlrd. eurų dydžio suma laikoma viena didžiausių JAV valstijų vartotojų apsaugos istorijoje, susijusių su technologijų bendrove. Nors „Meta“ mastui tai nėra egzistencinis smūgis, precedentas stiprina signalą, kad vaikų saugumas internete tampa nebe rekomendacija, o teisinė pareiga.

    Pastaraisiais metais spaudimas socialiniams tinklams augo ir dėl nutekintų vidinių dokumentų bei viešų liudijimų, kurie kėlė klausimus apie tai, kaip vertinamas paauglių pažeidžiamumas ir ar saugumo sprendimai nėra per silpni. Rinka tuo pat metu vis aktyviau diegia amžiaus patvirtinimo, tėvų kontrolės ir rizikingo turinio ribojimo technologijas, įskaitant DI pagrįstą moderavimą.

    Šis susitarimas gali paskatinti panašias bylas ir kitoms platformoms, nes valstijos bei federalinės institucijos vis dažniau siekia ne tik baudų, bet ir struktūrinių pokyčių produktuose. Vartotojams tai reiškia griežtesnius nepilnamečių paskyrų nustatymus ir labiau ribojamą įtraukimo funkcijų veikimą.

  • Atleido DI ar žmonės? 26 „Meta“ darbuotojai teisme ieško atsakymo, bet įrodyti beveik neįmanoma

    Atleido DI ar žmonės? 26 „Meta“ darbuotojai teisme ieško atsakymo, bet įrodyti beveik neįmanoma

    Jungtinėse Valstijose nagrinėjama byla prieš „Meta“ atkreipė dėmesį į vis dažniau keliamą klausimą: ar darbuotojai gali būti atleidžiami remiantis DI generuojamais vertinimais, o ne tiesioginiu vadovų sprendimu. Ieškinį pateikę buvę darbuotojai tvirtina, kad atranka į atleidžiamųjų sąrašą galėjo būti paremta automatizuotais rodikliais, kurių jie patys nematė ir negalėjo ginčyti.

    Teismo dokumentuose akcentuojama pagrindinė problema, su kuria susiduria tokiose bylose dalyvaujantys žmonės: darbuotojai paprastai neturi prieigos prie vidinių modelių, kriterijų ar duomenų, pagal kuriuos darbdavys vertina našumą. Net jei įmonėje naudojami automatizuoti sprendimų palaikymo įrankiai, jų įtaka galutiniam sprendimui dažnai lieka neapčiuopiama, o įrodymai būna įmonės rankose.

    „Jie nebuvo patalpose, kuriose tai vyko“, – pažymėjo teisėjas Williamas Orrickas, vertindamas prašymą laikinai sustabdyti 26 žmonių atleidimų užbaigimą.

    Bylos esmė siejama su įtarimais, kad darbuotojai galėjo būti atrenkami dėl sveikatos būklės, negalios ar naudojimosi sveikatos ir šeimos atostogomis, nes tokie laikotarpiai keičia veiklos rodiklius. Ieškovai teigia, kad vertinimui galėjo būti pasitelkti našumo stebėsenos įrankiai, komunikacijos ir dokumentų analizė, taip pat su DI įrankių naudojimu susiję matavimai.

    „Meta“ teismo dokumentuose šiuos kaltinimus neigia ir tvirtina, kad sprendimus dėl šiemet paskelbtų beveik 8 000 atleidimų priėmė žmonės, o DI nebuvo naudojamas kaip atleidimo pagrindas. Teisėjas nurodė, kad kol kas privalo remtis įmonės pozicija, jei ieškovai nepateikia konkrečių priešingų įrodymų.

    Svarbi šios istorijos dalis yra tai, kad didelė dalis JAV darbuotojų yra saistomi arbitražo susitarimų, kurie nukreipia ginčus iš viešo teismo proceso į privatų nagrinėjimą. Tai paprastai sumažina galimybes viešai išreikalauti dokumentus, apsunkina kolektyvinius ieškinius ir riboja precedentinę tokių bylų reikšmę, todėl apie DI naudojimą darbo sprendimuose viešumoje girdima gerokai rečiau, nei prognozuota.

    Teismas kol kas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau toliau vertins galimybę priimti sprendimą, kuris laikinai grąžintų darbuotojus į pareigas iki arbitražo pabaigos. Byloje numatytas tolesnis posėdis 2026 metų rugpjūčio 24 dieną, o teisėjas leido suprasti, kad pozicija gali keistis, jei bus pateikta daugiau duomenų apie tai, ar ir kaip DI galėjo būti panaudotas netinkamai.

    Ši byla išryškina platesnę tendenciją: įmonės vis dažniau naudoja automatizuotas sistemas našumui matuoti, tikslams sekti ir sprendimams pagrįsti, tačiau darbuotojams neretai trūksta skaidrumo. Europoje tokios praktikos vis dažniau vertinamos per duomenų apsaugos, nediskriminavimo ir automatizuoto sprendimų priėmimo prizmę, o JAV ginčus dažnai lemia sutartinės arbitražo sąlygos ir prieigos prie įrodymų klausimas.

  • Kalshi ir Polymarket pralaimėjo JAV teismuose: azartinių lošimų bylos grįžta į valstijų rankas

    Kalshi ir Polymarket pralaimėjo JAV teismuose: azartinių lošimų bylos grįžta į valstijų rankas

    Prognozių rinkų platformos Kalshi ir Polymarket patyrė nesėkmę JAV teismuose, mėgindamos sustabdyti su azartiniais lošimais susijusias bylas Nevadoje ir Vašingtone. Devintojo apygardos apeliacinio teismo kolegija atmetė bendrovių prašymus blokuoti žemesnės instancijos sprendimus ir nurodė ginčus nagrinėti toliau valstijų teismuose.

    Teisėjai iš esmės konstatavo, kad Kalshi ir Polymarket neįrodė realios sėkmės tikimybės teigdamos, jog bylos turėtų būti perkeltos į federalinį lygmenį. Tai reiškia, kad artimiausias etapas vyks pagal valstijų teisę ir su valstijų lošimų priežiūros institucijų argumentais dėl licencijavimo bei siūlomų produktų pobūdžio.

    Kur kertasi federalinė ir valstijų teisė?

    Kalshi ir Polymarket, kaip prognozių rinkų dalyviai, tvirtina, kad tokio tipo sandoriams dėl įvykių baigčių taikoma federalinė priežiūra, siejama su išvestinių finansinių priemonių reguliavimu. Ši pozicija remiasi argumentu, jog federalinis reguliuotojas turi išimtinę jurisdikciją dėl tam tikrų įvykių baigčių sutarčių, įskaitant sporto ar politikos temas.

    Tačiau Nevada ir Vašingtonas laikosi priešingos pozicijos: jų vertinimu, dalis tokių sutarčių savo ekonomine esme prilygsta statymams ir gali būti laikoma nelegaliu lošimu, jei veikla vykdoma be atitinkamų valstijos licencijų. Būtent šis praktinis kvalifikavimas, o ne technologinė platformų prigimtis, valstijų požiūriu tampa lemiamas.

    „Federalinės teisės viršenybės argumentas yra gynybos priemonė ir pats savaime nesukuria pagrindo perkelti bylą į federalinį teismą“, – nurodė teisėjų kolegija.

    Nevada ir Vašingtonas akcentuoja licencijas

    Nevados ginčuose didelis dėmesys skiriamas lošimų licencijų klausimui ir tam, ar platformos galėjo siūlyti su sportu susijusias įvykių baigčių sutartis be valstijos reguliuotojų leidimo. Vašingtono byloje daugiau dėmesio tenka klausimui, ar konkrečios Kalshi siūlomos sutartys pagal vietos teisę laikytinos neteisėtais lošimo produktais.

    Teismas taip pat atmetė Polymarket argumentus, kad vien atitiktis federalinei priežiūrai automatiškai reiškia veikimą „pagal federalinį nurodymą“ ir suteikia pagrindą bylą nagrinėti federaliniame teisme. Teisėjų vertinimu, savanoriškas atitikties demonstravimas savaime neperkelia ginčo į federalinę jurisdikciją.

    Prieštaringa teismų praktika ir didėjanti įtampa

    Šis sprendimas papildo nevienodą teismų praktiką prognozių rinkų klausimu JAV. Kai kuriose jurisdikcijose platformoms pavyko pasiekti laikinų pergalių, tačiau kitur valstijų lošimų priežiūros institucijos vis dažniau įtikina teismus, kad sporto baigčių kontraktai praktiškai nesiskiria nuo statymų per licencijuotus lažybų organizatorius.

    Tuo pat metu federalinės institucijos taip pat imasi aktyvesnių veiksmų, ginčydamos kai kurių valstijų ribojimus ir teigdamos, kad jie gali nepagrįstai kištis į federaliniu lygmeniu reguliuojamas išvestinių finansinių priemonių rinkas. Dėl šios priešpriešos augantis spaudimas persikelia į teismus, o tai didina teisinę riziką visam prognozių rinkų sektoriui.

    Kalshi ir Polymarket sprendimas reikšmingas tuo, kad aiškiai parodo: net ir remiantis federaline reguliavimo logika, valstijos gali išlaikyti stiprias pozicijas, kai ginčas liečia licencijavimą ir lošimų apibrėžimą pagal vietos teisę. Artimiausi procesiniai žingsniai priklausys nuo to, kaip valstijų teismai įvertins konkrečių produktų struktūrą ir jų atitikimą lošimų reguliavimui.

  • Trumpas grasina ES muitais: iki liepos 4 dienos – arba susitarimas, arba tarifai šoks aukštyn

    Trumpas grasina ES muitais: iki liepos 4 dienos – arba susitarimas, arba tarifai šoks aukštyn

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė suteiksiąs Europos Sąjungai laiko iki liepos 4 dienos ratifikuoti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. Priešingu atveju, pasak jo, muitai ES prekėms gali būti pakelti iki gerokai aukštesnio lygio.

    Naują terminą D. Trumpas paskelbė po pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. JAV prezidentas teigė, kad abi pusės aptarė ir platesnį geopolitinį foną, įskaitant Irano branduolinę programą.

    „Aš sutikau duoti jai laiko iki mūsų šalies 250-ojo gimtadienio, o jei ne, jų tarifai iškart šoktels į daug aukštesnį lygį“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ši griežtesnė retorika pasigirdo netrukus po to, kai D. Trumpas pažadėjo kelti muitus iš ES importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc. JAV prezidentas kaltino ES neįgyvendinant anksčiau sutarto sandorio sąlygų ir ragino Bendriją tarifus JAV prekėms sumažinti iki nulio.

    Kol kas nėra aišku, ar galimas muito didinimas būtų taikomas visoms iš ES įvežamoms prekėms, ar tik automobilių sektoriui. Rinkoms ir verslui tai svarbu, nes nuo apimties priklausytų poveikis tiekimo grandinėms, kainoms ir investicijų planams abiejose Atlanto pusėse.

    Ursula von der Leyen viešai pabrėžė, kad ES išlieka visiškai įsipareigojusi įgyvendinti susitarimą. Pasak jos, daromas apčiuopiamas progresas, siekiant iki liepos pradžios judėti tarifų mažinimo kryptimi.

    Įtampą prekybos politikoje didina ir teisiniai procesai JAV. JAV prekybos teismas nusprendė, kad naujausi 10 proc. pasauliniai tarifai nebuvo pagrįsti pagal JAV teisę, o anksčiau šiais metais JAV Aukščiausiasis Teismas yra apribojęs galimybes įvesti dar platesnio masto dviženklio dydžio tarifus.

    ES pusėje derybos juda per institucijų filtrus, nes prekybos sprendimams reikalingas politinis pritarimas ir teisinis suderinimas. Europos Parlamento vyriausiasis prekybos derybininkas Berndas Lange nurodė, kad pažanga yra gera, tačiau iki galutinio susitarimo dar lieka kelias, o kita derybų sesija numatyta gegužės 10 dieną.

    Ši situacija atskleidžia, kad net ir pasiekus politinį susitarimą, jo įgyvendinimas gali strigti dėl skirtingų procedūrų, vidaus politikos ir teismų sprendimų. Verslui tai reiškia padidėjusią riziką: įmonės priverstos ruoštis keliems scenarijams, nuo tarifų sumažinimo iki staigaus muitų šuolio.

  • „Meta“ teisme Naujojoje Meksikoje: dėl vaikų saugumo byla gali kainuoti iki 3,4 mlrd. eurų

    „Meta“ teisme Naujojoje Meksikoje: dėl vaikų saugumo byla gali kainuoti iki 3,4 mlrd. eurų

    „Meta“ Naujosios Meksiko teisme tęsia kovą byloje, kurioje sprendžiama, ar bendrovės platformos gali būti pripažintos viešuoju nepatogumu. Tokia išvada atvertų kelią teismui įpareigoti bendrovę keisti produktus ir finansuoti plataus masto žalos mažinimo priemones.

    Bylą inicijavo Naujosios Meksiko generalinis prokuroras Raúlas Torrezas, teigiantis, kad „Meta“ nepakankamai apsaugojo vaikus nuo seksualinių išnaudotojų ir klaidino visuomenę dėl galimos žalos, susijusios su „Instagram“ ir „Facebook“ naudojimu. Pirmoje proceso dalyje prisiekusieji jau pripažino, kad bendrovė sąmoningai pažeidė valstijos nesąžiningos praktikos įstatymą.

    Pagal priimtą sprendimą „Meta“ priteista 375 mln. JAV dolerių bauda, kuri, perskaičiavus ir suapvalinus, sudaro apie 350 mln. eurų. Dabar vyksta antroji proceso dalis, kai sprendimą priima teisėjas, o pagrindinis klausimas yra tai, ar platformų veikimas sukūrė sisteminę žalą, prilyginamą viešajam nepatogumui.

    „Meta“ savo ketvirtinėje ataskaitoje nurodė, kad valstija siekia maždaug 3,7 mlrd. JAV dolerių žalos mažinimo išlaidų, tai yra apie 3,4 mlrd. eurų, ir teismo įpareigojimų. Tarp reikalavimų minimos amžiaus patvirtinimo priemonės, rekomendacijų algoritmų korekcijos bei platesni produktų pakeitimai, kurie, valstijos teigimu, turi sumažinti riziką nepilnamečiams.

    Valstija taip pat kelia nepriklausomo stebėtojo idėją, kuris prižiūrėtų, kaip „Meta“ laikosi teismo nustatytų įpareigojimų. Bendrovė tikina, kad dalis reikalavimų yra techniškai sunkiai įgyvendinami interneto realybėje, o nesutarimams užsitęsus neatmeta kraštutinio scenarijaus riboti paslaugų prieinamumą valstijoje.

    Socialinių tinklų „Didžiojo tabako“ momentas

    Teisininkai ir akademikai šią ir panašias bylas JAV vis dažniau lygina su istoriniais procesais prieš tabako pramonę, kai įmonėms teko mokėti milžiniškas sumas ir keisti praktiką dėl klaidinančios komunikacijos apie žalą. Esminis panašumas tas, kad teismuose vis dažniau vertinama ne vien pavienė žala, o produktų dizaino ir paskatų sistema.

    Šiame kontekste Naujosios Meksiko byla laikoma vienu svarbiausių bandymų pritaikyti viešojo nepatogumo doktriną skaitmeninėms paslaugoms. Tradiciškai ji buvo taikoma fizinio pasaulio žalai, tačiau dabar teisminė praktika tikrina, ar ją galima praplėsti platformų funkcijoms, kurios, ieškovų teigimu, gali skatinti rizikingą elgesį ar palengvinti nusikaltėlių veiklą.

    Kodėl rezultatas svarbus visai rinkai

    Bylos baigtis aktuali ne tik „Meta“: JAV tuo pat metu vyksta ir kiti procesai, kuriuose keliami klausimai dėl nepilnamečių psichikos sveikatos, priklausomybę skatinančių funkcijų ir rekomendacijų sistemų. Teismų sprendimai gali nubrėžti ribas, kiek platformos privalo pertvarkyti produktus ir kokia apimtimi tai laikoma vartotojų apsaugos, o ne turinio moderavimo klausimu.

    Svarbi ir tai, kaip teismas vertins argumentus dėl JAV teisėje plačiai aptariamos interneto platformų atsakomybės ribojimo. Ieškovai akcentuoja, kad ginčas esą nėra apie konkretų vartotojų paskelbtą turinį, o apie pačių produktų veikimo architektūrą, todėl, jų teigimu, atsakomybės skydas neturėtų būti taikomas taip plačiai.

    Jei Naujosios Meksiko teismas pripažintų viešąjį nepatogumą ir patvirtintų reikalaujamas priemones, tai galėtų tapti precedentu kitoms valstijoms bei mokyklų apygardoms, kurios taip pat siekia priversti platformas keisti nepilnamečiams daromą poveikį. „Meta“ atveju rizika būtų ne tik finansinė, bet ir struktūrinė, nes įpareigojimai gali paveikti, kaip veikia rekomendacijos, amžiaus kontrolė ir saugumo funkcijos.