Tag: JAV vidurio rinkimai

  • Po Trumpo pralaimėjimo JAV vidurio rinkimuose Europoje šoko bankai, smuko technologijos

    Po Trumpo pralaimėjimo JAV vidurio rinkimuose Europoje šoko bankai, smuko technologijos

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose demokratams perėmus kontrolę tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate, Europos rinkose įvyko ryškus persiskirstymas: bankų akcijos kilo, o technologijų sektorius patyrė smūgį.

    Kaip rašo „Euronews“, šį rinkimų rezultatą prekiautojai praminė „mėlynuoju cunamiu“ – signalas investuotojams buvo ne tiek staigus indeksų šuolis, kiek staigi rotacija tarp sektorių.

    Iš pirmo žvilgsnio reakcija atrodė santūri: „Stoxx 600“ trečiadienį šoktelėjo 1,8 proc., bet didžiąją dalį prieaugio vėliau atidavė ir savaitę baigė tik 0,4 proc. aukščiau nei antradienį.

    Vis dėlto po paviršiumi vyko vienas aštresnių metų „perstumdymų“: investuotojai pirko bankus ir gynybinius sektorius, o dalis su dirbtiniu intelektu siejamų bendrovių patyrė išpardavimą.

    Bankai kilo, technologijos smuko

    Tarp ryškiausių laimėtojų išsiskyrė Europos bankai: nuo antradienio iki penktadienio jų sektoriaus indeksas pakilo 3,2 proc., didžioji dalis prieaugio fiksuota trečiadienį.

    Kelionių ir laisvalaikio bendrovės kilo dar labiau – 3,9 proc. Tai siekta su naftos kainų kritimu: „Brent“ trečiadienį smuko daugiau nei 9 proc., rinkai vertinant mažesnę karo su Iranu eskalacijos tikimybę susilpnėjus prezidento pozicijoms.

    Tuo metu technologijų sektorius smuko 3,6 proc., o energetikos bendrovės – 4,2 proc. (dėl pigesnės naftos). Komunalinių paslaugų įmonės per savaitę paaugo 2,5 proc., sveikatos priežiūros – 2 proc.

    Tekste pabrėžiama, kad Europa šįkart atrodė atsparesnė nei Volstritas ir dėl struktūrinių priežasčių: Europos indeksuose mažiau su DI bumu siejamų akcijų, o bankų dalis – didesnė.

    „Duomenų centrų“ baimės kirto vieną dieną

    Didžioji technologijų sektoriaus žala, anot publikacijos, susitelkė vienoje sesijoje – ketvirtadienį: Europos technologijų akcijos tą dieną krito 3,2 proc.

    Išpardavimo katalizatoriumi tapo ne tiek Kongreso sudėtis, kiek rezultatai atskirose valstijose. Demokratai laimėjo gubernatorių rinkimus Teksase, Ohajuje ir Džordžijoje – ten iki šiol respublikonų administracijos aktyviai viliojo duomenų centrų projektus mokestinėmis lengvatomis ir greitesniais leidimais.

    Be to, dalyje Ohajo, Ilinojaus, Meino ir Floridos rinkėjai pritarė vietos iniciatyvoms, kuriomis siekiama drausti arba riboti naujus duomenų centrus.

    Rinkos logika paprasta: jei leidimų išdavimas sulėtėtų ir duomenų centrų būtų statoma mažiau, mažėtų ir lustų paklausa, taip pat įrangos, reikalingos lustams gaminti ar duomenų centrams aprūpinti energija.

    Kodėl smuko obligacijų pajamingumai

    Po rinkimų brango ir obligacijos, o pajamingumai krito. Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas per savaitę sumažėjo nuo 3,33 proc. iki 3,25 proc., Prancūzijos – nuo 4,95 proc. iki 4,77 proc.

    JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas krito nuo 4,97 proc. iki 4,86 proc. Rinka tai siejo su lūkesčiu, kad prezidento galimybės agresyviau veikti dėl karo, muitų ar DI investicijų tempo bus labiau apribotos, o tai vidutiniu laikotarpiu gali mažinti infliacinį spaudimą.

    Publikacijoje akcentuojama ir kita DI bumo pusė: didžiosios debesijos kompanijos (vadinamieji „hiperskaleriai“) duomenų centrams finansuoti yra vienos didžiausių skolininkių pasaulyje, konkuruojančių su valstybėmis dėl tų pačių investuotojų.

    Pavyzdžiui, minima, kad „Meta“ pardavė 10 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų emisiją – pirmąją eurais denominuotą, o paklausa viršijo 59 mlrd. JAV dolerių. Jei DI investicijų tempas lėtėtų, rinkoje galėtų sumažėti ir didžiųjų technologijų įmonių skolinimosi poreikis.

    Didžiausi savaitės laimėtojai ir pralaimėtojai

    Tarp „Euro Stoxx 50“ didžiausių savaitės laimėtojų (nuo antradienio iki penktadienio) išskirti: „Adyen“ (+8,9 proc.), „Bayer“ (+7,2 proc.), „Prosus“ (+6,5 proc.), BBVA (+5,7 proc.) ir „Saint-Gobain“ (+5,4 proc.).

    Didžiausiais pralaimėtojais įvardyti: „Rheinmetall“ (−19,1 proc.), „Infineon“ (−12,7 proc.), „Siemens Energy“ (−9,0 proc.), „Nokia“ (−8,7 proc.) ir ASML (−7,3 proc.).

    Ypač išsiskyrė „Rheinmetall“: be politinių lūkesčių pokyčio, bendrovė ketvirtadienį antrą kartą per tris mėnesius apkarpė 2026 metų pardavimų prognozę ir pranešė nebesitikinti šiemet sutarties dėl šarvuočio „Boxer“ programos.