CP v2

Tag: JAV žemės ūkis

  • Baltarusiškos kalio trąšos JAV rinkai? Trumpas užsimena apie didelį sandorį ir mažesnes kainas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Vašingtonas dirba ties dideliu susitarimu dėl kalio trąšų importo iš Baltarusijos. Jo teigimu, tai galėtų reikšti mažesnes kainas nei dabar mokama už produkciją iš Kanados.

    Kalio trąšos, dažnai vadinamos potašu, yra vienas svarbiausių mineralinių produktų žemės ūkiui, ypač grūdininkystei ir pašarų gamybai. Šios žaliavos kaina tiesiogiai veikia ūkininkų savikainą, todėl bet kokie importo pokyčiai gali atsiliepti maisto kainų grandinei.

    „Jungtinės Valstijos dirba dėl didelio susitarimo, susijusio su kalio trąšų pirkimu iš Baltarusijos. Kainos būtų gerokai mažesnės nei tos, kurias šiuo metu mokame Kanadai“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Baltarusija yra viena didžiausių kalio trąšų gamintojų pasaulyje, o ši produkcija sudaro reikšmingą šalies eksporto dalį. Istoriškai didelę dalį trąšų srautų į tarptautines rinkas užtikrina stambios Baltarusijos įmonės, kurių veiklą pastaraisiais metais ribojo sankcijos ir logistikos apribojimai.

    JAV ūkininkams svarbiausias kalio trąšų šaltinis ilgą laiką buvo Kanada, todėl šis produktas laikomas strategiškai reikšmingu žemės ūkiui. Dėl tokios reikšmės kalio trąšos dažnai vertinamos atsargiai ir prekybos politikos kontekste, kad staigūs sprendimai nesukeltų kainų šoko vidaus rinkoje.

    Pranešimai apie galimą prekybinį susitarimą pasirodė JAV mėginant švelninti įtampas su Baltarusija po pastarųjų politinių kontaktų ir kalinių paleidimo atvejų. Tuo pat metu bet koks prekybos atnaujinimas su Minskui artimomis struktūromis išliktų jautrus dėl žmogaus teisių situacijos ir geopolitinių rizikų.

    Rinkos dalyviams svarbus ir kainų fonas: šiemet kalio trąšų kainos, kaip pranešama, buvo pakilusios daugiau nei 30 proc. Toks augimas paprastai siejamas su pasiūlos ribojimais, energijos išteklių brangimu, logistika ir didėjančia paklausa, todėl papildomi kiekiai rinkoje galėtų mažinti spaudimą kainoms.

  • Amerikiečiai suvalgo stulbinamą kiekį pomidorų: skaičiai privers kitaip žiūrėti į picą

    JAV gyventojai per metus suvartoja įspūdingą kiekį pomidorų, o didžiausią dalį sudaro ne švieži, bet perdirbti produktai. JAV Žemės ūkio departamento duomenys rodo, kad daugiau nei pusė amerikiečių suvalgomų pomidorų tenka konservuotiems gaminiams.

    Skaičiuojama, kad vienam žmogui vidutiniškai tenka apie 8,7 kilogramo šviežių pomidorų per metus. Tuo pat metu perdirbtų pomidorų suvartojimas yra kelis kartus didesnis ir siekia apie 33,2 kilogramo vienam gyventojui, rodo žemės ūkio rinkų statistika.

    Pagrindinis perdirbtų pomidorų paklausos variklis siejamas su padažais, ypač picos kategorija, kuri JAV išlieka viena populiariausių greitojo ir namuose gaminamo maisto formų. Pomidorų padažas, tyrė ir pasta tapo kasdieniu ingredientu, kuris lengvai pritaikomas tiek paprastiems, tiek sudėtingesniems patiekalams.

    Priežastys gana praktiškos: konservuoti pomidorai dažnai kainuoja mažiau nei švieži, jų nereikia lupti ar smulkinti, o galiojimo laikas ilgas. Be to, perdirbti pomidorų produktai leidžia išlaikyti stabilesnį skonį ir kokybę tada, kai ne sezonas, o šviežių pomidorų pasiūla ir skonis svyruoja.

    Istoriškai pomidorų kelias iki masinio populiarumo nebuvo tiesus. Europoje ilgą laiką buvo paplitęs įsitikinimas, kad pomidorai gali būti pavojingi, o platesnis jų vartojimas pradėjo įsitvirtinti tik vėliau, kai jie imti naudoti ir kaip tariama gydomoji priemonė.

    Šiandien pomidorai JAV yra ne tik pramoninės maisto grandinės pagrindas, bet ir mėgėjų daržininkystės simbolis. Milijonai gyventojų kasmet augina pomidorus savo kiemuose ir šiltnamiuose, o tai dar labiau stiprina šios daržovės vietą kasdienėje mityboje.

    Šiaurės Amerika pasauliniu mastu išsiskiria dideliu pomidorų produktų vartojimu, o tai atspindi platesnes tendencijas: augant patogių, greitai paruošiamų patiekalų populiarumui, didėja ir pomidorų pagrindu gaminamų produktų paklausa. Jei vartojimo įpročiai nesikeis, pomidorai gali dar labiau priartėti prie vartojimo lyderių daržovių kategorijoje.

  • Baltieji rūmai laikinai stabdys muitus jautienos importui: siekia mažinti kainas parduotuvėse

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas planuoja laikinai sumažinti kliūtis jautienos importui, tikėdamasis pristabdyti vartotojams juntamą kainų augimą. Apie tai skelbiama remiantis su planais susipažinusiais šaltiniais, o sprendimai turėtų būti įtvirtinti vykdomaisiais įsakymais.

    Pasak Baltųjų rūmų atstovo, dviem vykdomaisiais įsakymais siekiama spręsti trumpalaikius pasiūlos sutrikimus JAV jautienos rinkoje plečiant importą. Teigiama, kad muitų lengvatos būtų taikomos ribotą laiką, o tai reikštų greitesnį papildomos produkcijos patekimą į rinką.

    Politinė rizika ir spaudimas kainoms

    Toks žingsnis gali sukelti nepasitenkinimą galvijų augintojams ir jų interesus ginantiems politikams, nes didesnis importas paprastai stiprina konkurenciją ir spaudžia supirkimo kainas. Kita vertus, administracija akcentuoja vartotojų perkamąją galią ir siekį mažinti kasdienių prekių brangimą.

    Sprendimas vertinamas ir platesniame politiniame kontekste, artėjant rinkimams, kai pragyvenimo kaštai tampa vienu svarbiausių klausimų. Vartotojų kainų stabilizavimas dažnai laikomas greitu būdu parodyti rezultatą, tačiau poveikis ūkiams gali būti jautrus.

    Kodėl jautiena brango?

    Jautienos kainas JAV aukštyn stūmė keli veiksniai: didelė paklausa, sausrų paveikta pašarų ir ganyklų situacija bei sumažėję bandų dydžiai. Prie pasiūlos problemų prisidėjo ir ribojimai gyvulių importui iš Meksikos, susiję su parazito plitimo rizika.

    Anksčiau, kai buvo svarstoma didinti importą iš Argentinos, galvijų sektorius ir dalis įstatymų leidėjų reagavo kritiškai. Tuomet sprendimai buvo derinami su papildomais saugikliais, pavyzdžiui, aiškesnėmis importo sąlygomis ir laikino taikymo terminais, kad smūgis vietiniams augintojams būtų mažesnis.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Laikinas muitų sumažinimas teoriškai gali padidinti pasiūlą ir sumažinti kainų spaudimą mažmeninėje prekyboje, tačiau efektas priklausys nuo to, kaip greitai importas pasieks rinką. Taip pat svarbu, kokiems produktams ir iš kokių šalių bus taikomos lengvatos bei ar bus įvesti papildomi kokybės ir saugos reikalavimai.

    Jei priemonė bus ribota laike, ji gali būti vertinama kaip bandymas sušvelninti momentinį kainų šuolį, o ne ilgalaikė rinkos pertvarka. Vis dėlto ūkininkų reakcija ir politinės derybos dėl kompensuojančių priemonių gali tapti vienu pagrindinių artimiausių savaičių klausimų.