Tag: Javieras Bardemas

  • Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo aktoriai ir kūrėjai vis garsiau kalba apie rizikas, kurias kelia dirbtinis intelektas, gebantis įtikinamai atkurti žmogaus veidą, balsą ar judesius. Reaguodami į šią tendenciją, grupė žinomų kino pasaulio vardų pristatė nemokamą internetinį registrą, skirtą aiškiai fiksuoti kūrėjų sutikimą dėl jų tapatybės naudojimo.

    Iniciatyvoje dalyvauja Javieras Bardemas, Cate Blanchett bei kiti kino industrijos atstovai, viešai raginantys įdiegti suprantamas taisykles. Pasak jų, problema šiandien nebe ta, ar DI egzistuos, o tai, kaip užtikrinti, kad technologijos vystymasis nevyktų kūrėjų teisių ir asmens tapatybės sąskaita.

    Kaip veikia sutikimo registras

    Platformos idėja paprasta: menininkas ar turinio kūrėjas prisiregistruoja, patvirtina tapatybę ir nurodo, kokiomis sąlygomis leidžia naudoti savo atvaizdą, balsą, judesius ar kitus atpažįstamus bruožus. Sutikimas žymimas trimis lygiais: leidžiama, leidžiama su sąlygomis arba draudžiama.

    Toks modelis kuriamas kaip praktiška, mašinoms suprantama duomenų bazė, kurią būtų galima taikyti dideliu mastu. Kūrėjai tikisi, kad aiškus signalas dėl leidimo ar draudimo sumažins pilkąsias zonas, kai tapatybė panaudojama be aiškaus sutarimo, o vėliau tenka ginčytis teismuose.

    Kodėl tapatybė tampa intelektine nuosavybe

    Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad žmogaus tapatybė vis dažniau įgauna ekonominę vertę, ypač audiovizualinėje industrijoje. DI priemonės leidžia sukurti įtikinamas imitacijas, kurios gali pakeisti aktoriaus darbą reklamoje, įgarsinime ar net filme, todėl klausimas tampa ne tik etinis, bet ir finansinis.

    Registras pristatytas Europos Parlamente, diskusijose apie Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktą, kuris 2024 metais patvirtintas kaip vienas pirmųjų išsamių DI reguliavimo pagrindų pasaulyje. Kūrėjų bendruomenė siekia, kad praktiniai įrankiai, paremti sutikimu, papildytų teisinį reglamentavimą, kuris ne visuomet spėja su technologijų tempu.

    Žvaigždės ragina rinktis aiškias taisykles

    Diskusijose dalyvavęs režisierius Stevenas Soderberghas akcentavo, kad tokio tipo sprendimas nėra draudimas ar įstatymas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, industrijai reikia paprasto mechanizmo, kuris padėtų greitai suprasti, kas leidžiama, o kas ne, ir taip sumažintų piktnaudžiavimo atvejus.

    „Norint rasti kelią tarp nevaldomo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume pažangą, o kad apsaugos galėtų augti kartu su technologijomis ir gintų mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Nors technologijų bendrovės dalį tokių iniciatyvų vertina atsargiai, baimindamosi papildomos administracinės naštos, kūrėjai pabrėžia kitą pusę: aiškūs leidimai gali tapti ir verslui naudinga taisykle, mažinančia teisinius ginčus. Augant DI generuojamo turinio kiekiui, tapatybės apsauga vis dažniau tampa ne prabanga, o būtinybe.

  • Javieras Bardemas įamžintas Holivude: prie TCL Chinese Theatre paliko delnų, pėdų ir nosies atspaudą

    Javieras Bardemas įamžintas Holivude: prie TCL Chinese Theatre paliko delnų, pėdų ir nosies atspaudą

    Ispanų aktorius Javieras Bardemas Los Andžele įamžino savo vardą Holivudo istorijoje – prie TCL Chinese Theatre įspaudė delnus ir pėdas šlapiame cemente. Ceremonijoje jis dar pridėjo netikėtą detalę: kartu paliko ir nosies atspaudą.

    Šis gestas tapo ne tik asmeniniu karjeros simboliu, bet ir pagarba šeimos tradicijai. Bardemas pabrėžė, kad jam svarbiausia yra pavardė, kuri kine ir teatre skamba jau ne vieną dešimtmetį, o jis pats šią istoriją tęsia.

    „Tai jaudina dėl Bardem pavardės, kuri šiame darbe yra labai seniai. Aš esu tik šios pavardės atstovas“, – sakė Javieras Bardemas po ceremonijos.

    Aktorius išskyrė, kad įamžinimas turi ypatingą prasmę jo artimiesiems ir ypač velionei mamai, aktorei Pilar Bardem. Jo teigimu, toks įvertinimas primena ne vien asmeninę sėkmę, bet ir visos šeimos indėlį į Ispanijos scenos meną.

    Renginyje Bardemas prisiminė mamos pamokas, kurios, anot jo, padėjo išlaikyti profesinę pusiausvyrą. Jis akcentavo, kad karjeroje nereikėtų susitapatinti nei su triumfu, nei su pralaimėjimu, nes abu kraštutinumai gali klaidinti.

    „Niekada nesusituokite nei su sėkme, nei su nesėkme, nes abu dalykai meluoja“, – teigė Javieras Bardemas.

    Ceremonijoje dalyvavo ir kino kūrėjai, tarp jų režisieriai Denis Villeneuve ir Michael Mann, viešai gyrę Bardemo profesionalumą bei žmogiškumą. Jų žodžiais, aktorius išsiskiria ne tik darbu aikštelėje, bet ir nuosekliu pilietiškumu, kurį demonstruoja už kino ribų.

    Javieras Bardemas Holivude jau seniai laikomas vienu ryškiausių Europos aktorių, sėkmingai įsitvirtinusių tarptautinėje industrijoje. Jo vardas taip pat įrašytas Holivudo šlovės alėjoje, o įspaudai prie TCL Chinese Theatre dar labiau sustiprina šį simbolinį statusą.

  • Holivudo žvaigždės jungiasi prie peticijos prieš Vincentą Bolloré: auga nerimas dėl kino įtakų

    Holivudo žvaigždės jungiasi prie peticijos prieš Vincentą Bolloré: auga nerimas dėl kino įtakų

    Peticija plečiasi už Prancūzijos ribų

    Iniciatyva „Zapper Bolloré“ pranešė, kad prie atviro laiško, kuriame keliami klausimai dėl Vincento Bolloré įtakos kino sektoriui, prisijungė nauji, tarptautiniu mastu žinomi kūrėjai. Tarp jų minimi aktorius Javieras Bardemas, režisierius Ken Loachas ir aktorius Markas Ruffalo.

    Judėjimo atstovai teigia, kad laišku siekiama atkreipti dėmesį į augančią žiniasklaidos ir kultūros galios koncentraciją. Pasak jų, tokia koncentracija gali paveikti kino įvairovę ir kūrybinę laisvę, ypač kai finansavimas ir platinimo kanalai sutelkiami kelių grupių rankose.

    Prie pirmųjų pasirašiusiųjų buvo priskiriamos ir Prancūzijos kino pasaulio figūros, tarp jų aktorės Adèle Haenel, Juliette Binoche ir Blanche Gardin. Taip pat minimi aktoriai Swannas Arlaud, Jean-Pascalis Zadi bei dokumentininkas Raymondas Depardonas.

    Kino bendruomenę įaudrino „Canal+“ vadovo reakcija

    Iniciatyvos teigimu, pasirašiusiųjų skaičius šiuo metu pasiekė apie 3 460 kino sektoriaus profesionalų. Skelbiama, kad augimas paspartėjo po „Canal+“ prezidento Maxime’o Saados pareiškimo, jog jis nebenorėtų dirbti su atviro laiško signatarais.

    Šis pareiškimas nuskambėjo Kanų kino festivalio kontekste ir sukėlė diskusiją dėl saviraiškos laisvės bei galimo spaudimo kūrėjams. Dalis kino bendruomenės tai įvertino kaip signalą, kad vieša kritika gali turėti profesinių pasekmių.

    Aktorius Alainas Chabat viešai kritikavo tokį toną, pabrėždamas, kad į nuogąstavimus galima atsakyti įvairiais būdais, nesukuriant įspūdžio, jog žmonės baudžiami už nuomonę. Jis kartu pripažino, kad „Canal+“ darbuotojai galėjo pasijusti užgauti, nes kanalas dalyvauja įvairių filmų gamyboje.

    „Buvo daugybė būdų atsakyti į šį tekstą, bet spausti žmones vien dėl to, kad jie išsako nuomonę ar nerimą, yra prastas kelias“, – sakė Alainas Chabat.

    Aktorius Jonathanas Cohenas taip pat kalbėjo apie signatarų patiriamą nerimą, tačiau pabrėžė, kad „Canal+“ komandos, jo vertinimu, iki šiol prisidėjo prie prancūziško kino įvairovės. Ši priešprieša atskleidė, kaip glaudžiai kūrybinė rinka siejasi su stambių žiniasklaidos grupių sprendimais.

    Didelės investicijos ir dar didesnė įtaka

    „Canal+“ yra vienas svarbiausių Prancūzijos kino finansuotojų, o tai suteikia kanalui reikšmingą vaidmenį pramonėje. Skelbiama, kad kanalas planuoja investuoti 160 milijonų eurų į prancūzų kiną 2026 metais ir 170 milijonų eurų 2027 metais, kai 2025 metais investicijos siekė 150 milijonų eurų.

    Tuo pat metu primenama, kad ankstesniais metais investicijų lygis buvo didesnis ir siekė 220 milijonų eurų. Šie skaičiai pabrėžia, kodėl diskusija apie įtaką nėra vien teorinė: kino gamyba daugeliu atvejų priklauso nuo kelių finansavimo šaltinių.

    Vincentas Bolloré yra siejamas su plačiu aktyvų portfeliu turinio, žiniasklaidos ir komunikacijos srityse. Iniciatyvos autoriai būtent šį kryžminį dalyvavimą skirtingose kultūros grandyse laiko rizika, galinčia keisti redakcinius ir kūrybinius sprendimus.

    Konfliktas dėl įtakos kultūrai pastaruoju metu išryškėjo ne tik kine. Prancūzijos leidybos sektoriuje jau anksčiau kilo protestai po pokyčių vienoje iš žinomų leidyklų, o dalis autorių viešai kalbėjo apie norą turėti aiškesnes profesines garantijas, kai keičiasi savininkų sprendimai ir kryptys.

    Kino pasaulio laiškas ir jo sulaukta reakcija rodo platesnę tendenciją Europoje: vis dažniau diskutuojama, kaip suderinti privataus kapitalo vaidmenį kultūroje ir kūrėjų laisvę kritikuoti galios koncentraciją. Kol kas aišku viena: šis ginčas neapsiribos viena peticija, nes paliečia visą audiovizualinio turinio ekosistemą.