Tag: JD Vance

  • JAV vidurio kadencijos rinkimuose lems Senatas: kelių valstijų kovos spręs Vašingtono kontrolę

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose lems Senatas: kelių valstijų kovos spręs Vašingtono kontrolę

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose demokratams prognozuojama pergalė Atstovų Rūmuose, tačiau tikroji intriga – kova dėl Senato, nuo kurios priklausys, kas kontroliuos Vašingtoną.

    Kaip skelbia „Euronews“, prieš metus respublikonai tikėjosi išsaugoti tvirtą persvarą Senate, bet dabar tai labiau panašu į viltį – lemiamas taps nedidelis skaičius itin konkurencingų lenktynių.

    Atstovų Rūmuose klausimas, anot apžvalgos, jau nebe „ar“, o „kokiu skirtumu“ laimės demokratai: prognozių rinkos jiems suteikia 95 proc. tikimybę perimti kontrolę.

    Senate situacija kur kas trapesnė: respublikonai turi 53 iš 100 vietų, o demokratams, kad perimtų daugumą, reikia keturių vietų grynojo prieaugio.

    Senato „magiškas skaičius“ ir 50–50 scenarijus

    Jei vietų pasiskirstymas būtų 50 prieš 50, lemiamą balsą turėtų viceprezidentas JD Vance. Todėl demokratai siekia ne trijų, o keturių papildomų vietų, kad išvengtų priklausomybės nuo lygiųjų.

    Apžvalgoje teigiama, kad prognozių rinkos šiuo metu demokratams suteikia maždaug trijų iš keturių tikimybę laimėti Senato kontrolę. „Cook Political Report“ šešias kovas vertina kaip visiškai neprognozuojamas – ir visos jos yra respublikonų ginamos.

    Iš viso mūšio lauku laikoma 12 vietų. Demokratai gina tris (Mičiganą, Minesotą ir Naująjį Hampšyrą), o respublikonai – devynias (Aliaską, Ajovą, Kanzasą, Meiną, Nebraską, Šiaurės Karoliną, Ohają, Pietų Karoliną ir Teksasą).

    Šiaurės Karolina, Ohajas ir Teksasas – didžiausi taikiniai

    Šiaurės Karolina apžvalgoje įvardijama kaip valstija, kur respublikonams situacija suprastėjo labiausiai. Po senatoriaus Thomo Tilliso sprendimo trauktis kova turėjo būti lygi, tačiau nacionaliniai respublikonai, anot teksto, iš esmės sumažino paramą savo kandidatui Michaelui Whatley.

    Ohajuje demokratai stato ant Sherrodo Browno sugrįžimo: jis kandidatuoja prieš respublikoną Joną Hustedą, paskirtą į JD Vance’o buvusią vietą. „RealClearPolitics“ vidurkis rodo Browno pranašumą, nors tai valstija, kur Donaldas Trumpas anksčiau laimėjo dviženkliu skirtumu.

    Teksasas apžvalgoje vadinamas dar didesniu potencialiu netikėtumu: valstija demokratų į Senatą nėra išrinkusi nuo 1988 metų. Vis dėlto naujausioje „Texas Southern University“ apklausoje demokratas Jamesas Talarico pirmauja prieš respublikoną Keną Paxtoną 49 proc. prieš 47 proc., nors šis skirtumas telpa į paklaidą.

    Teksase taip pat išskiriamas vadinamasis „bilietų skaldymas“, kai rinkėjai gali remti respublikonus kitose valstijos lenktynėse, bet Senate pasirinkti demokratą. Paxtono reitingams nepadeda ir jo reputacija: primenama, kad 2023 metais jis buvo apkaltintas savo partijos kontroliuojamuose valstijos Atstovų Rūmuose, nors vėliau valstijos Senate buvo išteisintas.

    Aliaska ir Mičiganas – papildomi netikėtumų židiniai

    Aliaska tradiciškai balsuoja už respublikonus prezidento rinkimuose, bet turi stiprią nepriklausomumo tradiciją. Šįkart demokratė Mary Peltola meta iššūkį senatoriui Danui Sullivanui ir, pagal „New York Times/Siena“ apklausą, turi nedidelį pranašumą, kuris taip pat telpa į paklaidą.

    Tačiau Aliaskos kova apsunkinta skandalo: „New York Times“ pranešė, kad demokratų operatyvininkai esą padėjo į rinkimus įtraukti Danielį J. Sullivaną – pensininką mokytoją – kaip galimą „spoilerį“ rinkėjams suklaidinti. Peltola neigia buvusi susijusi, o Aliaskos gubernatorius Mike’as Dunleavy nurodė pradėti kriminalinį tyrimą.

    Mičiganas apžvalgoje įvardijamas kaip potenciali respublikonų „gelbėjimosi virvė“: tai vienintelė demokratų ginama vieta, kuri kai kuriuose vertinimuose laikoma visiškai neprognozuojama. Kadangi ilgametis senatorius Gary Peters traukiasi, respublikonų pergalė čia demokratams reikštų dar didesnį spaudimą ieškoti papildomų pergalių kitose valstijose.

    Demokratų kandidatas Mičigane – Abdul El-Sayed, progresyvus buvęs visuomenės sveikatos pareigūnas. Tekste pažymima ir vidinė įtampa: kongresmenė Haley Stevens, pralaimėjusi jam pirminius rinkimus, vėliau parėmė respublikoną Mike’ą Rogersą, o tai sulaukė griežtos demokratų lyderių kritikos.

    Viskas priklausys nuo rinkėjų aktyvumo

    Apžvalga reziumuoja, kad nors respublikonai turėjo pagrindą tikėtis išlaikyti Senatą, nepasitenkinimas Vašingtonu, ekonomika ir Donaldu Trumpu pavertė šiuos rinkimus itin įtemptais.

    Demokratams priskiriamas didesnis rinkėjų entuziazmas, tačiau pabrėžiama, kad vien apklausų nepakanka: ankstesniais metais apklausos klydo skirtingomis kryptimis.

    Galutinis atsakymas, kas valdys Senatą, galiausiai gali priklausyti nuo to, ar rinkėjų nuotaikos virs balsais – ir kuriose valstijose aktyvumas bus didžiausias.

  • JAV vidurio kadencijos rinkimai: kas spręsis lapkričio 3-ąją ir kodėl tai svarbu Trumpui

    Lapkričio 3 dieną milijonai JAV rinkėjų eis balsuoti vadinamuosiuose vidurio kadencijos (midterms) rinkimuose, kurie nulems, kas kontroliuos Vašingtoną antroje prezidento kadencijos pusėje. Nors Donaldo Trumpo pavardės biuleteniuose nebus, būtent šie rinkimai gali iš esmės pakeisti jo galimybes įgyvendinti politinius pažadus.

    Rinkėjai spręs dėl visos Atstovų Rūmų sudėties, daugiau nei trečdalio Senato vietų, taip pat rinks dalies valstijų ir vietos valdžią. Kaip skelbia „Al Jazeera“, balsuoti teisę turi apie 210 mln. JAV piliečių.

    Vidurio kadencijos rinkimai JAV paprastai laikomi savotišku referendumu dėl Baltųjų rūmų politikos. Kongresas turi svertų ne tik priimti įstatymus ir tvirtinti federalinį biudžetą, bet ir inicijuoti tyrimus, todėl daug kas priklauso nuo to, kuri partija turės daugumą.

    Šį kartą intriga ypač didelė dėl itin trapios dabartinės daugumos abiejuose Kongreso rūmuose. Net ir vienų rūmų kontrolės praradimas reikštų, kad prezidento darbotvarkė gali strigti, o politinės kovos persikelti į biudžeto derybas ir kasdienį teisėkūros procesą.

    Kova dėl Kongreso kontrolės

    Šiuo metu respublikonai turi nedidelę daugumą tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Jei viena iš šių daugumų išslystų iš rankų, demokratai galėtų blokuoti administracijos įstatymų iniciatyvas ir aktyviau naudotis parlamentinės kontrolės įrankiais.

    Tekste nurodoma, kad demokratams perimti kontrolę pakaktų iškovoti tris papildomus mandatus Atstovų Rūmuose ir keturis Senate. Senato atveju pabrėžiama ir svarbi detalė: jei rezultatas būtų 50 prieš 50, persvarą išlaikytų respublikonai, nes lemiamą balsą turi viceprezidentas, o šias pareigas eina JD Vance.

    Minima, kad valdžios pasidalijimas Vašingtone galėtų lemti rimtus biudžetinius aklagatvius ir priversti prezidentą daugiau dėmesio skirti užsienio politikai, kai vidaus darbotvarkė stringa Kongrese.

    Kiek vietų bus renkami

    Atstovų Rūmų nariai JAV renkami dvejų metų kadencijai, todėl lapkričio 3 dieną bus renkami visi 435 mandatai. Daugumai reikia 218 vietų.

    Senate situacija kitokia: senatoriai renkami šešeriems metams, o kas dvejus metus atnaujinama maždaug trečdalis sudėties. Šį kartą rinkėjai balsuos dėl 33 vietų reguliariuose rinkimuose.

    Be to, vyks papildomi (special) rinkimai Floridoje ir Ohajuje, skirti užpildyti vietas, atsilaisvinusias po to, kai Marco Rubio tapo valstybės sekretoriumi, o JD Vance – viceprezidentu. Iš viso, kaip nurodoma tekste, bus kovojama dėl 35 senatorių mandatų (22 šiuo metu priklauso respublikonams, 13 – demokratams).

    Rinkimų dieną sprendimai bus priimami ne tik federaliniu lygmeniu: 36 valstijose vyks gubernatorių rinkimai, o visoje šalyje rinkėjai balsuos ir dėl valstijų įstatymų leidybos institucijų bei vietos referendumų.

    Kokios temos svarbiausios rinkėjams

    Abiejų partijų kampanijose dominuoja klausimai, kurie tiesiogiai paliečia gyventojų kasdienybę. Tarp svarbiausių minimi pragyvenimo kaštai: degalų kainos, būsto rinka ir sveikatos priežiūros išlaidos.

    Ne mažiau aštrūs išlieka ginčai dėl reprodukcinių teisių, imigracijos politikos ir diskusijos apie pačios JAV demokratijos būklę. Šios temos tradiciškai stipriai mobilizuoja skirtingas rinkėjų grupes.

    Šiame rinkimų cikle išryškėja ir papildomi iššūkiai: tekste minimas besitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, ypač karo tarp JAV ir Izraelio su Iranu kontekstas. Vietos lygmeniu vis daugiau emocijų kelia ir spartus dirbtinio intelekto (AI) vystymasis bei didžiulių duomenų centrų statybos, keliant klausimus dėl darbo vietų saugumo ir galimo energijos kainų augimo namų ūkiams.

    Taip pat primenama, kad vidurio kadencijos rinkimuose paprastai balsuoja mažesnė dalis piliečių nei per prezidento rinkimus: nuo 1944 metų istorinė vidutinė rinkėjų aktyvumo riba siekia 42 proc.

    Kada laukti rezultatų ir kas yra „raudonasis miražas“

    Pirmųjų rezultatų amerikiečiai ir pasaulis pradės laukti lapkričio 3-iosios vakarą, užsidarius apylinkėms Rytų pakrantėje. Tekste nurodoma, kad tai prasidės nuo 18.00 val. vietos laiku, tai yra vidurnaktį Lenkijos laiku.

    Vis dėlto daugelyje itin apylygiai vykstančių kovų galutinio nugalėtojo gali tekti palaukti. Išankstiniai skaičiavimai rinkimų naktį nėra galutiniai, o pašto ar sąlyginiais biuleteniais atiduotų balsų skaičiavimas kai kuriose valstijose gali užtrukti net kelias savaites.

    Tekste atkreipiamas dėmesys į reiškinį, vadinamą „raudonuoju miražu“. Kadangi respublikonų rėmėjai dažniau balsuoja gyvai rinkimų dieną, pirmosios suvestinės gali rodyti ryškią jų persvarą, kuri vėliau, prisijungus paštu atiduotiems balsams (istoriniu požiūriu dažniau palankiems demokratams), gali greitai tirpti ar net apsiversti.

    Minima ir dar viena svarbi detalė: tokiose valstijose kaip Džordžija, jei nė vienas kandidatas į Senatą nesurinktų daugiau nei 50 proc. balsų, būtų rengiama antra rinkimų turo data – gruodžio 1 dieną. Galutinai išrinkti politikai turėtų prisiekti ir pareigas pradėti eiti 2027 metų sausio 3 dieną.

  • Trumpo komandoje bręsta konfliktas dėl Popiežiaus Leono XIV DI įspėjimo: kas suskilo?

    Trumpo komandoje bręsta konfliktas dėl Popiežiaus Leono XIV DI įspėjimo: kas suskilo?

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje ryškėja nesutarimai dėl Popiežiaus Leono XIV perspėjimų apie dirbtinį intelektą. Vatikano raginimas stiprinti DI priežiūrą išprovokavo skirtingas reakcijas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

    Vidaus reikalų sekretorius Dougas Burgumas viešai menkino popiežiaus poziciją, teigdamas, kad pontifikas neturėtų „redaguoti technologijų“ darbotvarkės. Tuo metu viceprezidentas JD Vance’as tą patį signalą pavadino giliu ir svarbiu moraliniu orientyru DI eros pradžioje.

    Popiežiaus žinia apie DI rizikas

    Popiežius Leonas XIV neseniai paskelbė pirmąją encikliką, kurioje daug dėmesio skiriama DI plėtrai ir jos poveikiui žmogui. Dokumente akcentuojama, kad technologinė pažanga neturi aplenkti atsakomybės, o sprendimai turi išlikti žmogaus rankose.

    Pontifikas įspėjo, kad DI gali išstumti dalį darbuotojų, didinti nelygybę ir sukurti situacijų, kai mirtinų ginklų panaudojimo sprendimai priimami be pakankamos žmogaus kontrolės. Vatikano pozicija atliepia augantį tarptautinį susirūpinimą dėl autonominių sistemų ir generatyvinių modelių panaudojimo.

    Baltojoje rūmuose svarstymai dėl priežiūros

    Nesutarimai išryškėjo tuo metu, kai Baltieji rūmai svarsto, kiek griežtai reguliuoti sparčiai besivystančias DI technologijas. Administracija DI plėtrą sieja su ekonomikos konkurencingumu ir geopolitine įtaka, todėl priežiūros mechanizmai vertinami per inovacijų tempo prizmę.

    Pasak JAV pusės argumentų, papildomos taisyklės gali lėtinti technologijų diegimą ir silpninti konkurencinę poziciją prieš Kiniją. Tačiau kritikų nuomone, savanoriškos iniciatyvos ir rinkos savireguliacija gali būti nepakankamos, kai DI sistemų sprendimai ima daryti tiesioginę įtaką darbo rinkai ir nacionaliniam saugumui.

    Vatikano ir Trumpo įtampa plečiasi

    DI tema tapo dar vienu ginčų tašku platesniame Trumpo ir Vatikano santykių konflikte. Per pastaruosius mėnesius popiežius kritikavo kai kurias JAV politikos kryptis, o Trumpas savo ruožtu nevengė aštrių viešų pasisakymų apie pontifiką.

    „Manau, kad Bažnyčia privalo pasiūlyti moralinę lyderystę, kai technologijos ima formuoti kasdienį gyvenimą“, – sakė JD Vance’as.

    Politologų vertinimu, viešas konfliktas su popiežiumi gali turėti politinių pasekmių, nes katalikų rinkėjai JAV yra reikšminga elektorato dalis, ypač svyruojančiose apygardose. Kita vertus, konservatyvūs katalikai dažnai išlieka lojalūs respublikonams dėl vertybinių klausimų, todėl tiesioginis efektas gali būti nevienareikšmis.

    DI saugumo šalininkai tikina, kad popiežiaus argumentai suteikia papildomo svorio raginimams kurti aiškesnes taisykles dėl modelių testavimo, skaidrumo ir atsakomybės. Administracijai tai tampa ir politine, ir komunikacine dilema: kaip išlaikyti technologinę lyderystę, kartu neignoruojant visuomenės nerimo dėl darbo vietų, šeimų gerovės ir saugumo.

  • Vance aiškina D. Trumpo 3 700 sandorių: tvirtina, kad akcijų prezidentas pats neperka

    Vance aiškina D. Trumpo 3 700 sandorių: tvirtina, kad akcijų prezidentas pats neperka

    JAV viceprezidentas J. D. Vance Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje stojo ginti prezidento Donaldo Trumpo po klausimų apie jo naujausias finansines deklaracijas. Jose matyti itin intensyvi prekyba vertybiniais popieriais per pirmuosius 2026 metų mėnesius.

    Pasak J. D. Vance, prielaida, kad prezidentas pats sėdi Ovaliajame kabinete ir asmeniškai perka ar parduoda akcijas, yra nepagrįsta. Jis teigė, kad prezidento lėšas esą tvarko nepriklausomi finansų patarėjai, o sprendimai priimami ne jo paties.

    Ką rodo deklaracijos?

    Viešai paskelbtuose dokumentuose nurodoma daugiau nei 3 700 sandorių per pirmuosius tris 2026 metų mėnesius. Bendras sandorių mastas siekė šimtus milijonų eurų, todėl kilo klausimų dėl skaidrumo ir galimų interesų konfliktų.

    Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad dalis sandorių susiję su bendrovėmis, kurias D. Trumpas buvo minėjęs viešuose pasisakymuose ar įrašuose socialiniuose tinkluose. Tai sustiprino diskusiją, ar tokia veikla gali sudaryti prielaidas politinei įtakai persidengti su investiciniais interesais.

    Baltojų rūmų ir atstovų pozicija

    Baltojų rūmų atstovas žiniasklaidai yra teigęs, kad prezidento turtas laikomas treste, kurį valdo jo vaikai, ir dėl to neva nekyla interesų konflikto. Vėliau su D. Trumpo verslu siejami atstovai pabrėžė, kad investicijos esą valdomos trečiųjų šalių institucijų diskrecinėse sąskaitose.

    Jų teigimu, sandoriai vykdomi automatiškai ir portfeliai subalansuojami pagal institucijų taikomas sistemas, o prezidentas ir jo šeima neva nedalyvauja pasirenkant konkrečias investicijas. Taip pat tvirtinama, kad jie iš anksto negauna informacijos apie planuojamus sandorius.

    Kodėl klausimas politiniu požiūriu jautrus?

    Spaudos konferencijoje žurnalistas klausimą siejo su viešosios nuomonės apklausomis, kuriose dalis amerikiečių prezidentą vis dažniau apibūdina kaip korumpuotą. J. D. Vance į tai reagavo aštriai ir pabrėžė, kad tokia prielaida neva remiasi klaidingu supratimu apie prezidento investicijų valdymą.

    Tuo pačiu viceprezidentas patikino, kad palaiko idėją riboti arba drausti įstatymų leidėjams prekiauti pavienėmis akcijomis, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo nevieša informacija. Jis teigė, kad tokį draudimą remia ir prezidentas.

    „Prezidentas nesėdi prie kompiuterio ir pats neprekiauja akcijomis“, – sakė J. D. Vance.

    Diskusijos dėl politikų investicijų skaidrumo JAV tęsiasi jau ne vienerius metus, o pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama aklojo tresto ir griežtesnių interesų konflikto taisyklių svarba. D. Trumpo deklaracijose matomas sandorių intensyvumas šią temą vėl iškėlė į politinės darbotvarkės viršų.