CP v2

Tag: Jeffas Bezosas

  • Bezosas taikosi į „Liverpool“: sandoris gali įvertinti klubą iki 5 150 000 000 eurų

    Bezosas taikosi į „Liverpool“: sandoris gali įvertinti klubą iki 5 150 000 000 eurų

    Bezosas artėja prie įėjimo į „Liverpool“

    „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas, kaip pranešama, artėja prie susitarimo įsigyti „Liverpool“ futbolo klubo akcijų paketą. Skelbiama, kad jis jungiasi prie investuotojų konsorciumo, kuriame dalyvauja ir „Facebook“ bendraįkūrėjas Eduardo Saverinas.

    Remiantis viešai skelbiamomis derybų detalėmis, konsorciumas derasi ne tik dėl anksčiau minėto daugiau nei 30 proc. paketo, bet gali siekti didesnės dalies. „Liverpool“ savininkė Fenway Sports Group klubą valdo nuo 2010 metų ir apie sprendimus gali paskelbti artimiausiu metu.

    Įspūdinga vertė ir rekordinės kainos

    Galimas sandoris „Liverpool“ vertę keltų iki maždaug 5 150 000 000 eurų, tai būtų vienas didžiausių įkainių, kada nors taikytų futbolo klubui. Tuo pat metu primenama, kad Fenway Sports Group „Liverpool“ įsigijo už maždaug 350 000 000 eurų, todėl potencialus vertės šuolis būtų milžiniškas.

    Jei sandoris įvyktų, tai būtų pirmas J. Bezoso žingsnis į profesionalaus sporto nuosavybę. Anksčiau jis buvo siejamas su galimais bandymais domėtis JAV Nacionalinės futbolo lygos klubais, tačiau tuomet sandorių nesiekė užbaigti.

    JAV kapitalas vis aktyvesnis Anglijoje

    Pastaraisiais metais vis daugiau JAV milijardierių ir investicinių fondų perka dalis Jungtinės Karalystės sporto komandų, o ryškiausiai tai matyti futbolo rinkoje. Tarp žinomiausių pavyzdžių minimi investuotojai, turintys interesų „Chelsea“, „Crystal Palace“, „Bournemouth“ ir „Everton“ klubuose.

    Viena priežasčių, kodėl JAV kapitalas renkasi „Premier“ lygą, yra augantis futbolo populiarumas Jungtinėse Valstijose ir didėjanti transliacijų teisių bei komercinių pajamų reikšmė. Be to, JAV didžiųjų lygų klubai dažnai tampa sunkiai įperkamu turtu, o patekimas į naujus sandorius dėl ribotos pasiūlos yra komplikuotas.

    Ne tik futbolas: dėmesys ir kitoms sporto šakoms

    Investuotojų dėmesys persikelia ir už futbolo ribų: vis dažniau minimi sandoriai regbyje, krikete ar autosporte. Jungtinėje Karalystėje kai kurie JAV fondai jau įsigijo kontrolinius ar reikšmingus paketus regbio klubuose, taip pat matyti ir kitų tarptautinių prekės ženklų judėjimas į šią rinką.

    Prie susidomėjimo prisideda ir popkultūra bei turinio industrija: dokumentiniai serialai ir sporto tematika paremti kūriniai padeda auginti auditoriją, stiprina prekės ženklą ir didina klubų patrauklumą investuotojams. Vis dėlto galutines derybų detales ir sandorio apimtį patvirtinti galėtų tik oficialūs klubų ir savininkų pranešimai.

  • Po „Melania“ finansinio fiasko „Amazon Prime“ ruošia naują Melanios Trump dokumentinį serialą

    Po „Melania“ finansinio fiasko „Amazon Prime“ ruošia naują Melanios Trump dokumentinį serialą

    Praėjus keliems mėnesiams po kritikos ir finansinių nuostolių sulaukusio filmo „Melania“, „Amazon Prime“ paskelbė kurianti naują dokumentinį serialą apie JAV pirmąją ponią Melanią Trump. Serialas turėtų pasirodyti rudenį, tačiau tiksli premjeros data kol kas nenurodoma.

    Apie projektą viešai pranešė Melanios Trump vyresnysis patarėjas Marcas Beckmanas, kalbėdamas televizijos kanale Real America’s Voice. Pasak jo, tai esą bus kitokio formato pasakojimas, žadantis žiūrovams dar nematytą pirmosios ponios pusę.

    „Pradedame dokumentinį serialą, visiškai kitokią patirtį, ir jis bus rodomas išskirtinai „Amazon Prime“. Tai patvirtinta, ir tikiuosi, kad žmonės įsijungs, nes pamatys tai, ko iki šiol nematė“, – sakė Marcas Beckmanas.

    Naujasis serialas, kaip teigiama, seks Melanią Trump ankstyvuoju jos vyro Donaldo Trumpo antrosios kadencijos laikotarpiu. Kūrinio kūrėjai žada daugiau asmeninio gyvenimo detalių bei dėmesį jos filantropinei veiklai, nors konkrečių temų ir herojų sąrašas kol kas neskelbiamas.

    Ši naujiena pasirodė po to, kai ankstesnis projektas „Melania“, kurį platino „Amazon MGM Studios“, tapo vienu labiausiai aptarinėjamų, bet kartu ir labiausiai kritikuotų metų politinės dokumentikos bandymų. Filmas buvo pristatomas kaip pasakojimas apie laikotarpį iki Donaldo Trumpo antrosios inauguracijos, tačiau recenzijose neretai akcentuota, kad turinys labiau primena įvaizdžio kūrimą nei nepriklausomą dokumentiką.

    Viešai skelbta, kad „Amazon“ už teises į filmą Melanios Trump prodiuserinei bendrovei sumokėjo apie 40 mln. JAV dolerių, o rinkodarai papildomai skyrė apie 35 mln. JAV dolerių. Pagal įprastą pastarųjų metų valiutų kursų santykį tai atitinka maždaug 37 mln. eurų ir 32 mln. eurų, tad bendra suma siekė apie 69 mln. eurų.

    Finansiniuose dokumentuose, kuriuos skelbia JAV Vyriausybės etikos biuras, taip pat buvo nurodyta, kad licencijavimo sandoris Trumpo šeimai sugeneravo 10,71 mln. JAV dolerių pajamų. Tai sudaro maždaug 10 mln. eurų, vertinant pagal apytikrį kursą.

    Vis dėlto kino teatrų pajamos buvo gerokai kuklesnės: pranešta, kad pasaulinė „Melania“ kino rodymo apyvarta siekė 16,6 mln. JAV dolerių, kai bendras biudžetas buvo apie 75 mln. JAV dolerių. Tai atitinkamai sudaro apie 15 mln. eurų ir apie 69 mln. eurų, todėl projektas buvo vertinamas kaip komerciškai nesėkmingas.

    Prie filmo diskusijų prisidėjo ir politinis aspektas. JAV įstatymų leidėjai viešai kėlė klausimų, ar tokio pobūdžio sandoriai, susiję su įtakingais politiniais asmenimis, nekelia interesų konflikto rizikų ir ar neprasilenkia su federalinių antikorupcinių bei kyšininkavimo prevencijos principų dvasia.

    „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas viešumoje gynė sprendimą investuoti į projektą, teigdamas, kad tai buvęs verslo sprendimas ir kad bendrovės veiksmai nėra grindžiami partiniais interesais. Tačiau kritikai pabrėžė, jog politinio turinio ir didelių pinigų derinys neišvengiamai kuria reputacinę riziką.

    Dar vienas jautrus „Melania“ projekto fonas buvo susijęs su režisieriumi Brettu Ratneriu, kuris į kino kūrimą grįžo po ilgesnės pertraukos. Viešojoje erdvėje priminta, kad anksčiau kelios moterys, tarp jų aktorė Olivia Munn, buvo jį apkaltinusios nederamu seksualiniu elgesiu, o tai taip pat veikė projekto vertinimą.

    Tokioje aplinkoje sprendimas kurti tęstinį turinį „Amazon Prime“ platformoje atrodo kaip bandymas performatuoti pasakojimą į ilgesnę formą, kuri leidžia labiau kontroliuoti toną ir temų parinkimą. Dokumentinių serialų rinka pastaraisiais metais sparčiai auga, o platformos vis dažniau renkasi kelių serijų formatą, siekdamos išlaikyti auditoriją ir sukurti ilgesnį viešą dėmesį.

    Kol kas nėra žinoma, ar naujajame seriale dalyvaus pati Melania Trump ir kiek aktyviai ji prisidės prie turinio kūrimo. Pirmoji ponia apie būsimą „Amazon Prime“ projektą viešai nekomentavo.

  • D. Trumpo ataskaitoje – 9,9 mln. eurų iš „Amazon“ už „Melania“ filmą ir ginčai dėl kriptovaliutų

    D. Trumpo ataskaitoje – 9,9 mln. eurų iš „Amazon“ už „Melania“ filmą ir ginčai dėl kriptovaliutų

    JAV Vyriausybės etikos biuras šią savaitę paviešino išsamią Donaldo Trumpo finansinę ataskaitą, kuri internete sukėlė naują kritikų bangą. Dokumentuose detaliai išvardytos prezidento ir šeimos pajamos iš įvairių šaltinių, įskaitant licencijavimo sandorius ir kriptovaliutų projektus.

    Vienas labiausiai aptarinėjamų punktų – licencinis mokestis už „Amazon MGM“ projektą „Melania“. Ataskaitoje nurodoma, kad už su Melania Trump siejamą dokumentinį filmą D. Trumpui buvo sumokėta 10,71 mln. JAV dolerių, tai yra apie 9,9 mln. eurų.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad „Amazon“ už patį filmą bendrai galėjo sumokėti apie 37 mln. eurų, o dar maždaug 32 mln. eurų skirti rinkodarai. Šie skaičiai viešojoje erdvėje dažniausiai aptariami kaip pavyzdys, kaip didelės platformos konkuruoja dėl politinių figūrų dėmesį pritraukiančio turinio.

    „Žmonėms labai smalsu sužinoti daugiau apie Melanią, todėl man atrodo, kad „Amazon“ komanda priėmė protingą verslo sprendimą“, – sakė Jeffas Bezosas.

    Tačiau finansinės ataskaitos kontekstas platesnis nei vienas sandoris. Kritikai akcentuoja, kad dokumentuose atsispindi ir reikšmingos pajamos, siejamos su kriptovaliutų rinka, o tai išprovokavo kaltinimus dėl galimų interesų konfliktų ir raginimus griežtinti taisykles aukščiausiems politikams.

    „Į Senatą keliaujantys kriptovaliutų reguliavimo sprendimai turi užkirsti kelią prezidentui, viceprezidentui, aukštiems pareigūnams ir jų šeimoms pelnytis iš kripto industrijos“, – sakė Elizabeth Warren.

    Demokratų stovykloje pasigirdo ir aštresnių vertinimų, o D. Trumpo oponentai šią istoriją sieja su platesne diskusija dėl politinės galios, privačių verslo interesų ir skaitmeninių finansų įtakos. Tuo metu Baltieji rūmai atmetė priekaištus ir tvirtino, kad prezidentas bei jo šeima esą nesivelia į interesų konfliktus.

    Baltųjų rūmų atstovė Anna Kelly teigė, kad administracijos veiksmai esą buvo nukreipti į inovacijų skatinimą ir ekonomines galimybes, o sprendimai priimami JAV žmonių interesais. Ši gynybinė pozicija neatskyrė diskusijos: vieni tai vadina skaidrumo įrodymu, kiti – dar vienu signalu, kad taisyklių gali nepakakti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kriptovaliutų rinka ir toliau išlieka jautri reputacinėms rizikoms, o politinių lyderių ryšiai su šiuo sektoriumi gali tapti svarbiu klausimu tiek reguliuotojams, tiek rinkėjams. Artėjant naujoms diskusijoms Kongrese, dėmesio centre atsiduria ne tik konkrečios pajamos, bet ir principas, kaip užtikrinti aiškias ribas tarp valstybės tarnybos ir privačių finansinių interesų.

  • „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) suteikė „Blue Origin“ leidimą atnaujinti galingos raketos „New Glenn“ skrydžius po to, kai ankstesnė misija baigėsi nesėkme ir buvo pradėtas oficialus tyrimas. Bendrovė, kurią įkūrė Jeffas Bezosas, pateikė FAA techninę dokumentaciją apie incidento priežastis ir siūlomus taisomuosius veiksmus.

    „New Glenn“ buvo laikinai „pririšta prie žemės“ po misijos NG-3, kai nepavyko pasiekti planuotos orbitos ir tinkamai įvykdyti užduoties. Tokiais atvejais FAA paprastai reikalauja įrodyti, kad nustatyta gedimo šakninė priežastis, o rizika kito skrydžio metu sumažinta iki priimtino lygio.

    „Blue Origin“ tyrimo metu nustatė, kad vienas antros pakopos variklis BE-3U nesukūrė pakankamos traukos, kad būtų pasiekta tikslinė orbita. Bendrovės išvadose nurodyta, jog problemą sukėlė kriogeninis nuotėkis, kuris užšaldė hidraulinę liniją ir lėmė traukos anomaliją variklio darbo metu.

    „Nustatėme techninę priežastį ir įgyvendinome korekcinius veiksmus, kad analogiška situacija nepasikartotų“, – sakė „Blue Origin“ atstovas.

    Po pateiktų paaiškinimų ir numatytų patobulinimų FAA leido ruoštis kitam „New Glenn“ skrydžiui. Artimiausia planuojama misija įvardijama kaip NG-4, o konkretūs jos tikslai ir krovinys kol kas viešai neatskleidžiami.

    „Blue Origin“ „New Glenn“ projektą laiko esminiu siekiant konkuruoti komercinių kosminių skrydžių rinkoje, kurioje šiuo metu dominuoja „SpaceX“. Didelės keliamosios galios raketos yra paklausios tiek palydovų operatoriams, tiek vyriausybinėms programoms, o patikimumas ir skrydžių dažnis tampa vienais svarbiausių kriterijų.

    „New Glenn“ yra 98 metrų aukščio raketa, kuri, bendrovės duomenimis, į žemąją Žemės orbitą gali iškelti apie 45 tonas krovinio. Iki šiol raketa buvo paleista tris kartus, o per vieną iš ankstesnių misijų pavyko susigrąžinti pirmąją pakopą, kas privačioms kosmoso bendrovėms yra itin svarbu mažinant vieno starto kainą ir didinant skrydžių tempą.

  • „SpaceX“ žengė IPO link, „Nvidia“ skelbia rekordus: rinkos nerimsta dėl DI burbulo

    „SpaceX“ žengė IPO link, „Nvidia“ skelbia rekordus: rinkos nerimsta dėl DI burbulo

    JAV finansų rinkose ketvirtadienio rytą dominavo keli stambūs vardai ir vienas bendras klausimas: ar DI bumas dar turi parako, ar investuotojai jau pervertina lūkesčius. Investuotojų nuotaikas formavo naujienos apie „SpaceX“ IPO, „Nvidia“ rezultatus ir Jeffo Bezoso komentarus apie galimą burbulą.

    Ateities sandoriai JAV biržose rodė nedidelį kritimą po teigiamos ankstesnės prekybos dienos Volstryte. Tuo pat metu rinkos dalyviai toliau vertino geopolitikos ir energijos kainų poveikį infliacijai bei centrinių bankų sprendimams.

    „Nvidia“ augimas, bet akcija svyruoja

    Puslaidininkių gamintoja „Nvidia“ pranešė viršijusi ketvirčio pajamų ir pelno lūkesčius, o bendros pajamos, bendrovės teigimu, šoktelėjo 85 proc. Augimą labiausiai tempė duomenų centrų segmentas, kuris tapo pagrindine DI infrastruktūros variklio dalimi.

    Vis dėlto, nepaisant stiprių skaičių, rinkoje matyta įprasta po rezultatų pasikartojanti korekcija: investuotojai dalį pelno fiksavo, nes lūkesčiai technologijų lyderiams išlieka itin aukšti. Bendrovė taip pat akcentavo, kad geopolitinė įtampa gali didinti neapibrėžtumą tiekimo grandinėms ir paklausos prognozėms.

    „Paklausa tapo eksponentiška, nes įmonės skuba diegti agentinį DI“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad DI lustų paklausa glaudžiai susijusi su debesijos milžinių ir didžiųjų korporacijų investicijų ciklais. Kuo labiau įmonės konkuruoja dėl našumo ir duomenų centrų pajėgumų, tuo jautresni tampa vertinimai, kai tik pasirodo užuominų apie išlaidų lėtėjimą.

    „SpaceX“ prospektas ir IPO lūkesčiai

    Elono Musko valdoma „SpaceX“ pateikė IPO prospektą reguliuotojams ir taip priartėjo prie vieno labiausiai lauktų debiutų rinkoje. Bendrovė nurodė planuojanti listinguotis „Nasdaq“ biržoje, o investuotojai jau kalba apie potencialiai rekordinio masto viešą akcijų siūlymą.

    Prospekte „SpaceX“ išskyrė didžiulę adresuojamą rinką, didelę dalį jos matydama už dabartinių veiklų ribų. Dokumente taip pat akcentuota balsavimo teisių kontrolė ir tai, kad reikšminga kapitalo investicijų dalis skirta DI poreikiams, kas atspindi platesnę tendenciją: technologijų ir gynybos bei kosmoso sektorių susiliejimą per skaičiavimų galią.

    Šalia to rinkoje aptarinėta ir galimybė, kad „OpenAI“ gali svarstyti konfidencialų pasirengimą IPO. Nors tokie planai nebūtinai reiškia greitą debiutą, vien pati diskusija didina investuotojų apetitą su DI susijusiems aktyvams.

    Palūkanų normos, vartotojai ir Bezoso komentarai

    Papildomą foną rinkoms suteikė JAV centrinio banko posėdžio protokolas, iš kurio investuotojai vertino, ar palūkanų normų mažinimas artėja, ar infliacijos rizikos gali priversti laikytis griežtesnio kurso. Obligacijų pajamingumai kiek atsitraukė nuo aukštumų, tačiau rinkos išlieka jautrios bet kokiems signalams apie kainų augimą.

    Mažmeninės prekybos sektoriuje nuotaikos taip pat išsiskyrė: „Walmart“ prognozės nuvylė dalį rinkos dalyvių, nes vartotojų perkamąją galią gali spausti brangūs degalai ir silpstantis mokesčių grąžinimų efektas. Tuo metu „E.l.f Beauty“ skelbė geresnius rezultatus ir užsiminė apie dalies kainų didinimo atsitraukimą.

    Jeffas Bezosas viešame interviu atmetė baimes dėl DI burbulo, teigdamas, kad net ir burbulo atveju investicijos gali sukurti ilgalaikę naudą infrastruktūrai. Tokia pozicija rinkoje girdima vis dažniau: net jei vertinimai išsipučia, duomenų centrai, lustai ir programinė įranga lieka realūs pajėgumai, kurie vėliau gali tapti naujo produktyvumo pagrindu.

    „Net jei tai ir burbulas, jo varomos investicijos daugeliu atvejų bus labai sveikos“, – sakė Jeffas Bezosas.

    Investuotojams artimiausiu metu svarbiausia išlieka dvi kryptys: ar DI paklausa ir toliau pateisins milžiniškas kapitalo investicijas, ir ar palūkanų normų trajektorija nepadarys rizikingų aktyvų finansavimo brangesnio. Atsakymai į šiuos klausimus lems, ar dabartinis DI etapas bus tvarus augimas, ar nervingų korekcijų virtinė.

  • Jeffas Bezosas siūlo nulinį pajamų mokestį mažiau uždirbantiems JAV: ką tai pakeistų

    „Amazon“ valdybos pirmininkas Jeffas Bezosas paragino panaikinti federalinį pajamų mokestį apatinei JAV mokesčių mokėtojų pusei. Verslininko teigimu, mažas pajamas gaunantys žmonės į federalinį biudžetą įneša palyginti nedidelę dalį, todėl šią naštą, jo manymu, būtų galima visiškai nuimti.

    Interviu CNBC laidoje „Squawk Box“ jis pabrėžė, kad turtingiausias 1 proc. mokesčių mokėtojų sumoka apie 40 proc. visų surenkamų pajamų mokesčių, o apatinė pusė, jo teigimu, sudaro apie 3 proc. Anot J. Bezoso, šis skaičius neturėtų būti 3 proc., jis turėtų būti nulis.

    „Mes neturėtume prašyti šios slaugytojos iš Kvynso siųsti pinigų į Vašingtoną. Jie turėtų jai atsiųsti atsiprašymą“, – sakė Jeffas Bezosas.

    Verslininkas pateikė hipotetinį pavyzdį apie medicinos darbuotoją, uždirbančią 75 000 JAV dolerių per metus, tai yra apie 69 000 eurų. Pasak jo, net ir keli tūkstančiai eurų per metus tokioje pajamų grupėje yra juntama suma šeimos biudžetui, o federaliniam biudžetui tai esą yra nedidelė dalis.

    J. Bezosas taip pat kalbėjo apie augančią ekonominę atskirtį, kai daliai gyventojų sekasi labai gerai, o kita dalis susiduria su kasdienėmis išlaidomis. Tokią situaciją jis apibūdino kaip dviejų ekonomikų istoriją, kurioje skirtingos pajamų grupės patiria nevienodą spaudimą.

    Kas būtų, jei mokestis taptų nulis?

    Nulinis federalinis pajamų mokestis apatinei pusei mokesčių mokėtojų reikštų mažesnes biudžeto įplaukas, jei kitur nebūtų kompensuojama. Praktikoje tai galėtų reikšti didesnį deficitą, didesnę skolą arba poreikį kelti kitus mokesčius, pavyzdžiui, vartojimo ar darbo jėgos apmokestinimą kitose grandyse.

    Kita vertus, mažesni mokesčiai žemesnių pajamų grupėms paprastai didina disponuojamas pajamas ir vartojimą, nes tokios šeimos didesnę papildomų pajamų dalį išleidžia būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Tai gali trumpuoju laikotarpiu palaikyti vidaus paklausą, tačiau ilgalaikis poveikis priklausytų nuo to, kaip būtų subalansuotos viešosios finansų sistemos pajamos.

    Kodėl tema vėl iškilo dabar?

    JAV mokesčių politika pastaraisiais metais yra vienas karščiausių debatų laukų, ypač diskutuojant apie viduriniosios klasės pajamas, infliaciją ir pragyvenimo kainą. Energetikos ir transporto išlaidos dažnai neproporcingai smarkiai paveikia mažesnes pajamas gaunančius gyventojus, todėl siūlymai mažinti mokesčius šiai grupei periodiškai sugrįžta į politinę darbotvarkę.

    Vis dėlto J. Bezosas nepateikė konkretaus plano, kaip tokį sprendimą būtų galima įgyvendinti teisėkūros keliu ir kokiais mechanizmais būtų užtikrintas biudžeto stabilumas. Dėl to jo siūlymas kol kas labiau atrodo kaip krypties signalas apie prioritetus, o ne detalus reformos projektas.

    Kokie būtų politiniai barjerai?

    Federalinio pajamų mokesčio pakeitimai JAV paprastai reikalauja sudėtingų kompromisų Kongrese, nes bet koks didesnis pajamų mažinimas turi aiškiai įvardytą kompensavimo planą. Realistiškai tokia iniciatyva greičiausiai būtų svarstoma kartu su kitais pakeitimais, pavyzdžiui, mokesčių tarifų perbraižymu, lengvatomis šeimoms ar kreditais mažas pajamas gaunantiems dirbantiesiems.

    Ekonomistų diskusijose panašūs pasiūlymai dažnai vertinami per du kriterijus: socialinį teisingumą ir biudžeto tvarumą. Dėl to net ir populiariai skambanti idėja gali įstrigti, jei neatsakoma, kas tiksliai padengtų netektas įplaukas ir kaip tai atsilieptų viešosioms paslaugoms.

  • Jeffas Bezosas stojo ginti milijardierių ir pagyrė Trumpą: ką sako apie DI ir mokesčius?

    Jeffas Bezosas stojo ginti milijardierių ir pagyrė Trumpą: ką sako apie DI ir mokesčius?

    „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas interviu CNBC kalbėjo apie augančią kritiką milijardieriams, mokesčių politiką ir dirbtinio intelekto įtaką ekonomikai. Jo teigimu, visuomenėje ryškėja dviejų skirtingų patirčių ekonomika: vieni gyvena vis geriau, kitiems vis sunkiau sudurti galą su galu.

    J. Bezosas pabrėžė, kad dalis politinių diskusijų apie turtinguosius esą remiasi patogiu priešo paieškos principu, tačiau realių problemų tai neišsprendžia. Jis taip pat gynė kitus turtingus verslo lyderius, kritikuodamas viešą jų demonizavimą.

    Mokesčių idėja ir ginčas

    Kalbėdamas apie mokesčius, J. Bezosas pritarė idėjai mažinti pajamų mokesčius mažiau uždirbantiems žmonėms. Jis akcentavo, kad daliai darbuotojų mokesčių našta gali atrodyti neproporcinga, ypač kai brangsta būstas ir kasdienės paslaugos.

    Tuo pačiu J. Bezosas atmetė teiginius, kad nemoka mokesčių, ir tikino, kad į biudžetus sumoka milijardines sumas. Jo argumentas buvo aiškus: net ir padvigubinus jo mokamus mokesčius, tai savaime nepadidintų mažesnes pajamas gaunančių žmonių gerovės, jei nebus sprendžiamos sisteminės problemos.

    „Žmonės kartais sako, kad aš nemoku mokesčių. Tai netiesa. Aš moku milijardus dolerių mokesčių“, – sakė J. Bezosas.

    Ar turtingieji išnaudoja spragas?

    Interviu metu jis taip pat neigė populiarius kaltinimus, kad itin turtingi žmonės masiškai naudojasi schema, kai turtas laikomas akcijomis, o pragyvenimui skolinamasi prieš jas, taip atidedant mokesčius. J. Bezosas teigė reguliariai parduodantis „Amazon“ akcijas, todėl, jo vertinimu, tai nėra universali ar automatiškai veikianti mokesčių spraga.

    Kartu jis pripažino, kad jei tam tikros skolinimosi prieš turtą praktikos iš tiesų sudaro nepagrįstą privilegiją, tai turėtų būti taisoma politiniais sprendimais. Tačiau ir šiuo atveju jis grįžo prie minties, kad vien turtingųjų apmokestinimas nebūtinai taps tiesioginiu atsakymu į vidurinės klasės problemas.

    DI: mažiau baimės, daugiau produktyvumo

    Didelę interviu dalį užėmė dirbtinio intelekto tema. J. Bezosas teigė, kad baimės dėl masinio darbo vietų praradimo yra perdėtos, o DI, jo vertinimu, labiau papildys darbuotojų galimybes nei juos pakeis.

    Jis prognozavo, kad produktyvumo augimas ilguoju laikotarpiu gali mažinti kai kurių prekių ir paslaugų kainas, ypač jei technologijų plėtra nebus pernelyg anksti „užsmaugta“ griežtu reguliavimu. Pastaruoju metu visuomenės nuotaikos dėl DI išties tampa skeptiškesnės, nes daugėja diskusijų apie privatumo rizikas, kūrybos nuvertėjimą ir poveikį darbo rinkai.

    Kalbėdamas apie DI įrankius programavimui, jis teigė, kad jie gali pakeisti darbo pobūdį, bet nebūtinai sumažins programuotojų poreikį. Jo logika paprasta: automatizuojant rutiną, daugiau laiko lieka sudėtingesnėms užduotims ir problemų sprendimui.

    Požiūris į Trumpą

    J. Bezosas interviu taip pat pasisakė apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą, teigdamas, kad dabar jis esą labiau disciplinuotas ir brandesnis nei per pirmąją kadenciją. Jis pridūrė, kad kai kuriais klausimais D. Trumpui reikia pripažinti nuopelnus, nors konkrečių pavyzdžių nepateikė.

    Be to, jis atmetė interpretacijas, kad kai kurie „Amazon“ verslo sprendimai yra bandymas pelnyti politinę įtaką. J. Bezosas aiškino palaikantis ryšį su skirtingų politinių pažiūrų lyderiais ir pabrėžė, kad verslo atstovų dialogas su valdžia yra būtinas nepriklausomai nuo to, kas yra prezidentas.

    „Manau, kad jis yra brandesnė, labiau disciplinuota savo paties versija nei per pirmąją kadenciją“, – sakė J. Bezosas.

  • Niujorko meras Zohranas Mamdani sukirto su „Amazon“ įkūrėju Jeffu Bezosu dėl mokesčių

    Niujorko meras Zohranas Mamdani sukirto su „Amazon“ įkūrėju Jeffu Bezosu dėl mokesčių

    Niujorko meras Zohranas Mamdani viešai sureagavo į „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso skeptiškus pareiškimus apie turtingųjų apmokestinimą ir jo naudą dirbantiesiems. Šis apsižodžiavimas išryškino augančią įtampą tarp miesto siekio didinti biudžeto pajamas ir verslo lyderių raginimų keisti mokesčių naštą kitu būdu.

    Interviu metu J. Bezosas teigė, kad net ir padvigubinus jo mokamus mokesčius tai esą nepadėtų konkrečiam mokytojui Kvynse. Jis pabrėžė, kad problema, jo manymu, slypi ne atskirų milijardierių mokestiniuose įnašuose, o sistemoje, kuri nepakankamai palanki mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.

    „Pažįstu kelis mokytojus Kvynse, kurie su tuo kategoriškai nesutiktų“, – sakė Zohranas Mamdani.

    Mokesčių debatai įgauna pagreitį

    J. Bezosas taip pat siūlė reikšmingai sumažinti federalinį pajamų mokestį žemiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Jo argumentas grindžiamas tuo, kad didžiausią dalį pajamų mokesčių surinkimo užtikrina aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai, o apatinė pajamų dalis sumoka palyginti nedaug.

    Kita vertus, miesto vadovybė akcentuoja, kad vien mokesčių lengvatos neatsako į klausimą, kaip finansuoti viešąsias paslaugas, švietimą ir infrastruktūrą. Niujorke pastaraisiais metais nuolat ryškėja įperkamumo krizė, o išlaidos būstui ir kasdienėms paslaugoms didina spaudimą savivaldybės biudžetui.

    Prabangiems antriesiems būstams – nauja idėja

    Z. Mamdani kartu su Niujorko valstijos gubernatore Kathy Hochul remia siūlymą įvesti vadinamąjį antrųjų prabangių būstų mokestį. Jis būtų taikomas brangiems antriesiems būstams, kurių vertė siekia apie 4 600 000 eurų ar daugiau, siekiant surinkti papildomų pajamų miesto reikmėms.

    Skaičiavimuose minėta, kad toks mokestis galėtų generuoti maždaug 460 000 000 eurų per metus, tačiau miesto kontrolieriaus vertinimu reali suma gali būti mažesnė. Priežastis paprasta: turto savininkai, reaguodami į naują mokestinę tvarką, gali keisti elgseną, pavyzdžiui, parduoti turtą ar koreguoti jo naudojimą.

    J. Bezosas interviu metu pripažino, kad toks prabangių antrųjų būstų apmokestinimas jam atrodo priimtinas. Vis dėlto vieša jo polemika su meru parodė, kad platesnis turtingųjų apmokestinimo klausimas išlieka politiškai ir ekonomiškai itin jautrus, ypač miestui bandant suderinti socialinius įsipareigojimus ir investuotojų lūkesčius.

  • Met Gala su nauju rėmėju: Jeffas Bezosas skyrė apie 9 mln. eurų, bet Niujorke kilo protestai

    Met Gala su nauju rėmėju: Jeffas Bezosas skyrė apie 9 mln. eurų, bet Niujorke kilo protestai

    Prabanga ir aukos: Met Gala grįžo

    Niujorke dar kartą įvyko Met Gala – labdaros vakaras, kasmet suburiantis ryškiausias mados, pramogų ir kultūros pasaulio žvaigždes. Šiemet renginyje pasirodė Beyoncé, Nicole Kidman, Rihanna, A$AP Rocky, Madonna ir kiti, o dėmesys krypo ne tik į įvaizdžius, bet ir į finansinę renginio pusę.

    Met Gala laikoma viena svarbiausių mados kalendoriaus naktų, tačiau kartu tai ir lėšų rinkimo mechanizmas. Surinkti pinigai skiriami Metropolitan Museum of Art Kostiumų instituto veiklai, todėl bilietų kainos ir rėmėjų parama kasmet tampa atskira diskusijų tema.

    Bilietas pabrango iki 92 000 eurų

    Renginį nuo 1995 metų kuruoja Anna Wintour, kuri paprastai lemia vakaro kryptį, temą ir svečių sąrašą. Kiekvienais metais Met Gala turi ryškų rėmėją, o finansavimo modelis remiasi brangiais bilietais ir įmonių perkamosiomis vietomis prie stalų.

    Skelbiama, kad šiemet vieno bilieto kaina siekė apie 100 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 92 000 eurų. Palyginimui, 2024 metais bilietas kainavo 75 000 JAV dolerių, arba apie 69 000 eurų, tad šuolis per metus tapo dar vienu argumentu kritikuojantiems renginio elitizmą.

    Bezosų parama ir protestas prie muziejaus

    Šiemet pagrindiniu rėmėju tapo Jeffas Bezosas: pranešama, kad kartu su Lauren Sanchez renginiui paaukojo 10 mln. JAV dolerių, tai yra apie 9 mln. eurų. Tokia suma sustiprino viešas diskusijas, kiek didelė filantropija gali keisti požiūrį į itin turtingų verslininkų vaidmenį visuomenėje.

    Prie Metropolitan Museum of Art, kur vyksta vakaras, susirinko ir protestuotojai. Aktyvistai socialiniuose tinkluose ragino renginį boikotuoti, o realybėje protestas buvo mažesnis, tačiau matomas: pasirodė plakatai su raginimais didinti turtingųjų apmokestinimą ir kritikuoti darbo sąlygas.

    „Met Gala nėra žmonių šventė, tai pinigų šventė“, – sakė aktyvistė Alexia Sol.

    Prie įėjimo taip pat kilo incidentas, kai vienas protesto dalyvis bandė prasiveržti pro užtvarus link raudonojo kilimo. Jį sustabdė apsauga ir policija, o vaizdo įrašai greitai pasklido internete, dar labiau pakurstydami diskusijas apie kontrastą tarp prabangos ir socialinių problemų.

    Ar filantropija atneš naujų sandorių kalbas?

    Bezosų įsitraukimas atgaivino ir verslo užkulisių spėliones: viešojoje erdvėje vėl aptarinėjama, ar „Amazon“ įkūrėjas galėtų domėtis leidybos grupe Condé Nast, kuriai priklauso „Vogue“ ir kuri yra glaudžiai susijusi su Met Gala organizavimu.

    Nors tokios kalbos kol kas neturi patvirtinimo, pati situacija rodo, kaip vienas aukšto profilio rėmimas gali sujungti kelias temas iš karto: labdarą, įvaizdį, turto nelygybę ir didžiųjų korporacijų įtaką. Met Gala šį kartą tapo ne tik mados, bet ir socialinės įtampos veidrodžiu.

  • „Blue Origin“ metė iššūkį „SpaceX“: planas pritrenkia, bet „New Glenn“ sustabdė FAA

    „Blue Origin“ metė iššūkį „SpaceX“: planas pritrenkia, bet „New Glenn“ sustabdė FAA

    Jeffo Bezoso įkurta „Blue Origin“ viešai brėžia ambicingą tikslą, kuris galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą komercinių kosminių skrydžių rinkoje. Bendrovė nori agresyviai didinti naujosios raketos „New Glenn“ gamybos apimtis ir taip tiesiogiai konkuruoti su Elono Musko „SpaceX“.

    „Blue Origin“ planuoja per artimiausius kelerius metus pereiti nuo santykinai nedidelės gamybos prie pramoninio masto. Įvardijama siekiamybė iki 2028 metų pasiekti apie 60 raketų per metus, o 2029 metais – iki 100 vienetų per metus.

    Raktažodis – „New Glenn“

    „New Glenn“ yra sunkiosios klasės raketa, su kuria „Blue Origin“ sieja pagrindines viltis dėl reguliarių komercinių paleidimų. Tokios apimtys reikštų ne tik daugiau skrydžių, bet ir galimybę agresyviau kovoti dėl palydovų iškėlimo bei valstybinių užsakymų.

    Planuose minima ir raketos evoliucija, kuri turėtų praplėsti jos galimybes. Kalbama apie naują versiją su BE-3U varikliais, kuri galėtų suteikti daugiau lankstumo misijoms Žemės orbitoje ir sudaryti prielaidas tolimesnėms kelionėms, įskaitant Mėnulio kryptį.

    Didžiausia kliūtis – sustabdyti skrydžiai

    Ambicijoms smarkiai kerta per techninė realybė: po vienos iš naujausių misijų nesėkmės raketos programa buvo laikinai pristabdyta. Sprendimą priėmė Federalinė aviacijos administracija, kuri po incidentų įprastai reikalauja tyrimo, korekcinių veiksmų plano ir papildomų saugos įrodymų.

    Toks sustabdymas gali paveikti ir komercinį grafiką, nes klientams svarbiausia tampa patikimumas ir prognozuojamas paleidimų kalendorius. Raketų rinkoje net kelių mėnesių vėlavimai dažnai reiškia prarastus kontraktus, o ilgesnės pertraukos brangiai kainuoja tiek reputacijai, tiek gamybos planams.

    „SpaceX“ pranašumas kol kas akivaizdus

    „SpaceX“ šiuo metu išlaiko itin stiprias pozicijas: „Falcon 9“ tapo darbo arkliu, leidžiančiu vykdyti dažnus ir palyginti nebrangius skrydžius. Didelis paleidimų tempas, pakartotinis pirmųjų pakopų naudojimas ir išvystyta infrastruktūra suteikia „SpaceX“ pranašumą, kurį konkurentams sunku kopijuoti greitai.

    Be to, „SpaceX“ lygiagrečiai vysto „Starship“ programą, kuri ateityje gali perkelti konkurenciją į dar kitą lygį – ypač jei bus pasiektas didelis keliamasis pajėgumas ir reguliarūs skrydžiai. Tai reiškia, kad „Blue Origin“ ne tik vejasi rinkos lyderį, bet ir priversta taikytis prie sparčiai judančios technologinės kartelės.

    Jei „Blue Origin“ pavyks stabilizuoti „New Glenn“ skrydžių patikimumą ir realiai įsibėgėti gamyboje, rinkoje gali atsirasti ilgai lauktas didelio masto alternatyvus tiekėjas. Tačiau kol kas bendrovei teks įrodyti, kad ambicingi skaičiai gali tapti ne pristatymų skaidrėmis, o nuoseklia ir saugia paleidimų rutina.