Latvijos valstybinė pasienio apsaugos tarnyba prašo išplėsti savo įgaliojimus, argumentuodama, kad neteisėti sienos kirtimai iš Baltarusijos tampa vis agresyvesni ir kelia didesnę grėsmę pareigūnų saugumui. Pasiūlymą remia Latvijos vidaus reikalų ministerija, o sprendimai gali paliesti ir pasienyje talkinančius policijos bei kariuomenės pareigūnus.
Incidentas, paskatinęs diskusiją, fiksuotas spalio 5 dieną, kai maždaug 20 migrantų grupė, pasak pareigūnų, sieną bandė įveikti naudodama improvizuotas kopėčias. Latvijos institucijos taip pat teigia, kad tą pačią dieną buvo apgadinta pasienio stebėjimo įranga, sumažinusi galimybes laiku pastebėti ir suvaldyti pakartotinius bandymus kirsti sieną.
„Ginkluotų, kaukėtų palydovų atvirai reiškiamos grėsmės ir tikslingas sabotažas didina smurtinio susidūrimo riziką ir tikrina mūsų gynybos pajėgumus“, – sakė Latvijos vidaus reikalų ministras Jānis Dombrava.
Latvijos pareigūnai pabrėžia, kad tai, jų vertinimu, yra ne vien migracijos valdymo, o nacionalinio saugumo klausimas, nes šalia neteisėto sienos kirtimo atsiranda bauginimo ir infrastruktūros niokojimo elementų. Tokia dinamika Latvijoje siejama su nuo 2021 metais iš Baltarusijos krypties išaugusiu spaudimu, kurį Baltijos šalys ir Lenkija yra įvardijusios kaip hibridinio pobūdžio veikimą.
Siūlomi pokyčiai ir kodėl jie svarbūs
Pasak Latvijos valstybinės pasienio apsaugos vadovo Guntio Pujāto, šiemet užbaigtas 173 kilometrų pasienio su Baltarusija tvoros projektas ir įdiegtos pažangesnės stebėjimo sistemos apsunkino neteisėtus kirtimus. Tačiau, pareigūnų teigimu, dėl kliūčių daugėja bandymų veikti agresyviai, įskaitant akmenų mėtymą, grasinimus bei bandymus demonstruoti ginklus.
Latvijoje pasieniečiai ir dabar turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą įstatymuose numatytomis aplinkybėmis, kai kyla rimta grėsmė ar vykdomi sabotažo veiksmai. Vis dėlto pateiktame pasiūlyme prašoma tikslinti taisykles taip, kad tam tikrais atvejais pareigūnams nereikėtų iš anksto įspėti prieš panaudojant jėgą, o taip pat būtų aiškiau apibrėžtos priemonės, kuriomis galima sustabdyti pasienio infrastruktūrą niokojančius asmenis.
„Tie, kurie saugo Latvijos valstybės sieną, turi būti tikri, kad už teisėtą šaunamojo ginklo ar specialiųjų priemonių panaudojimą nebus nepagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė Jānis Dombrava.
Kontekstas Baltijos regione
Latvijos diskusija vyksta platesniame Baltijos regiono kontekste, kuriame pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas išorės sienos apsaugai, infrastruktūros atsparumui ir pareigūnų teisiniam aiškumui. Praktikoje tai apima fizines kliūtis, stebėjimo technologijas, greito reagavimo pajėgas ir aiškesnes taisykles dėl jėgos panaudojimo, kai fiksuojamas sabotažas ar tiesioginės grėsmės.
Pasienio apsaugos vadovas pripažįsta, kad pasiūlymų virtimas įstatymais gali užtrukti, tačiau norimas tempas, jo teigimu, turėtų būti kuo greitesnis. Šiuo metu sprendimai dėl galimų pataisų keliauja per Vidaus reikalų ministeriją, kuri turėtų pateikti siūlymus tolimesnėms procedūroms.