CP v2

Tag: Jemenas

  • Rijado oro uoste smogė raketa: žuvo mažiausiai 12 žmonių, daugiau nei 300 sužeista

    Smūgis Rijado oro uostui

    Saudo Arabijos sostinėje Rijade į tarptautinį oro uostą smogė raketa – per ataką žuvo mažiausiai 12 žmonių, o dar 309 buvo sužeisti. Apie tai pranešta remiantis šalies civilinės aviacijos institucijų pateikta informacija.

    Po sprogimų iš terminalų buvo evakuoti keleiviai, o oro uosto darbas laikinai sustabdytas. Dėl saugumo sumetimų keleiviams rekomenduota prieš vykstant į oro uostą pasitikrinti skrydžių būseną.

    Skrydžiai nukreipti, dalis atšaukta

    Skrydžių stebėjimo duomenys rodė, kad dalis į Rijadą skridusių lėktuvų buvo nukreipti į kitus oro uostus arba jų reisai atšaukti. Kai kurios regiono oro linijos pranešė apie laikinus tvarkaraščių pokyčius, kol bus įvertinta saugumo situacija.

    Liudininkai teigė girdėję mažiausiai kelis stiprius sprogimus, o į oro uosto teritoriją buvo siunčiamos greitosios pagalbos brigados. Dėl didelio sužeistųjų skaičiaus sostinės ligoninėms buvo mobilizuotos papildomos medikų pajėgos.

    Įtariami husių sukilėliai

    Ataka siejama su Jemene veikiančiais husių sukilėliais, kurie pastaraisiais metais ne kartą buvo apkaltinti raketų ir dronų smūgiais Saudo Arabijos teritorijoje. Šie išpuoliai dažnai sutampa su įtampos eskalacija regione ir karinių operacijų suaktyvėjimu Jemene.

    Saudo Arabijos vadovaujama koalicija taip pat informavo, kad tą patį vakarą sviedinys nukrito netoli tarptautinio oro uosto Dammame šalies rytuose. Dammamo ir Džidos oro uostai tokiais atvejais dažnai tampa alternatyviais maršrutais, kai Rijade ribojamas eismas.

    „Po sprogimų keleiviai buvo evakuoti, o oro uosto veikla laikinai sustabdyta“, – nurodė pareigūnai.

    Vakarų valstybių diplomatinės atstovybės šalyje savo piliečiams rekomendavo laikinai nesinaudoti Rijado oro uostu, kol situacija bus aiškesnė. Tokie perspėjimai paprastai skelbiami įvertinus riziką dėl pakartotinių smūgių galimybės ir ribotų oro uosto operacijų.

    Pastaruoju metu husių retorikoje buvo skelbiama apie ketinimus taikyti į Saudo Arabijos infrastruktūrą, o oro erdvė esą laikoma konfliktine zona. Tokių grasinimų kontekste aviacijos sektoriui didėja tiek saugumo, tiek logistinės rizikos – nuo maršrutų perplanavimo iki reikšmingų vėlavimų ir papildomų patikrų.

  • Jemeno karas aštrėja: husių perspėjimas oro bendrovėms dėl skrydžių virš Saudo Arabijos

    Jemene įsiplieskiant naujai konflikto fazei, su Iranu siejami husių sukilėliai perspėjo oro bendroves vengti skrydžių per Saudo Arabijos oro erdvę. Pasak jų, ši erdvė esą „nėra saugi“ ir gali tapti karinių veiksmų zona, kol tęsis Saudo Arabijos veiksmai regione.

    Tokie pareiškimai paprastai siejami su platesne husių strategija spausti Rijadą ir jo sąjungininkus ne tik raketų bei bepiločių atakomis, bet ir grasinimais logistikai. Aviacijos sektoriui tai reiškia didesnę riziką maršrutų planavimui, galimus apylankų kaštus ir papildomą draudikų dėmesį.

    Ofensyva dėl Bab al Mandabo

    Tarptautinės bendruomenės pripažįstama Jemeno vyriausybė pranešė pradėjusi puolimą ir perėmusi svarbias pozicijas prie Bab al Mandabo sąsiaurio. Šis sąsiauris jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu, todėl laikomas vienu jautriausių pasaulio jūrų prekybos taškų.

    Vyriausybės pajėgos teigia, kad operacijos tikslai apima ir sostinę Saną, kurią husiai kontroliuoja apie dešimtmetį. Jemeno prezidentas Rashadas al Alimi viešai deklaravo ketinimą tęsti kovą, kol šalis, jo žodžiais, bus išvaduota iš ginkluotų grupuočių kontrolės.

    Saudo Arabijos smūgiai ir sąjungininkų paieška

    Saudo Arabija, remianti Jemeno vyriausybės pajėgas apmokymais, ginkluote ir oro operacijomis, pranešė smogusi šimtams taikinių Jemene. Rijadas taip pat siekia didesnės sąjungininkų logistinės paramos, argumentuodamas būtinybe atkurti saugią laivybą Raudonojoje jūroje ir atremti išpuolius prieš Saudo Arabijos teritoriją.

    Pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad konfliktas vis dažniau persikelia į infrastruktūros ir transporto saugumo plotmę. Grėsmės oro erdvei, net jei jos ne visada realizuojamos, gali sukelti grandininį efektą: nuo skrydžių tvarkaraščių korekcijų iki krovinių vėlavimų ir augančių kaštų regiono ekonomikai.

    Kodėl sąsiauris toks svarbus?

    Bab al Mandabas išlieka kritiškai svarbus dėl energijos išteklių ir prekių srautų, keliaujančių tarp Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų. Kai rizika šiame koridoriuje išauga, dalis laivybos bendrovių ir krovinių operatorių svarsto ilgesnius maršrutus, o tai reiškia brangesnį transportą ir ilgesnius pristatymo terminus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose net pavieniai incidentai ar grasinimai gali turėti neproporcingai didelį poveikį, nes rinkos jautriai reaguoja į bet kokius trikdžius. Dėl to ir aviacijos, ir jūrų transporto dalyviai atidžiai stebi signalus iš Jemeno, Saudo Arabijos bei regiono sąjungininkų.

  • Saudo Arabija rengia smūgį hutiams: kovoje – Bab el Mandebo sąsiauris ir laivyba

    Saudo Arabija rengia smūgį hutiams: kovoje – Bab el Mandebo sąsiauris ir laivyba

    Saudo Arabija, remiantis su planavimu susipažinusių šaltinių informacija, svarsto artimiausiomis savaitėmis pradėti kontrpuolimą prieš Jemene veikiančius hutius. Pagrindinis taikinys būtų Bab el Mandebo sąsiaurio prieigos – vienas svarbiausių pasaulio jūrų „butelio kakliukų“, jungiantis Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu.

    Operacijos laikas esą dar nėra galutinai patvirtintas, tačiau ruošiami keli scenarijai. Vienas jų numato ribotą veikimą ties sąsiauriu, kitas – platesnius veiksmus Vakarų Jemene keliuose frontuose, įtraukiant ir vidaus teritorijas, kuriose hutiai sustiprino pozicijas.

    Kas gali kovoti sausumoje

    Planuojama, kad pagrindinį sausumos vaidmenį atliktų Jemens pajėgos, palaikančios tarptautinės bendruomenės pripažįstamą vyriausybę. Saudo Arabija joms suteiktų oro paramą, o mobilizacijos mastas, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, galėtų siekti daugiau nei 100 000 karių.

    Rijado tikslas – atkovoti teritorijas, kurias hutiai neseniai perėmė ir iš kurių gali daryti įtaką laivybai. Saudo Arabijos skaičiavimu, derybos dėl ilgalaikės taikos tampa sunkiai įmanomos, jei hutiai išlaiko kontrolę ties strategiškai svarbia sąsiaurio zona.

    Kodėl Bab el Mandebas toks svarbus

    Bab el Mandebas yra kritinė pasaulinės prekybos arterija: per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą tai vienas pagrindinių maršrutų tarp Azijos ir Europos. Bet koks nestabilumas šiame ruože paprastai didina laivybos riziką, draudimo įmokas ir pristatymo terminus, o dalis krovinių nukreipiami ilgesniu maršrutu aplink Afriką.

    Pastaraisiais mėnesiais laivybos bendrovės ir valstybės vis dažniau kalba apie išaugusias grėsmes regione, įskaitant dronų ir raketų atakas. Dėl to Bab el Mandebo reikšmė dar labiau išaugo, nes bet koks sutrikimas gali turėti pasekmių tiekimo grandinėms ir energijos išteklių gabenimui.

    Rizikos: infrastruktūra ir susiskaldymas

    Saudo Arabija taip pat privalo saugoti savo kritinę infrastruktūrą, ypač naftos sektoriaus objektus, kurie anksčiau jau buvo tapę atakų taikiniu. Skelbiama, kad sąjungininkai teikia žvalgybinę paramą, o dalis partnerių regione tiekia karinę įrangą.

    Analitikų vertinimu, vien skaitinė persvara negarantuoja greitos sėkmės, nes hutams oponuojančios Jemens pajėgos nėra vienalytės ir ne visos yra pasirengusios ilgam puolimui. „Dalis antihutiškų pajėgų vis dar nėra tinkamai organizuotos ir parengtos ilgalaikei operacijai, kurios reikėtų norint išstumti disciplinuotas hutių pajėgas“, – sakė Jemeno klausimus analizuojantis Mohammedas Albasha.

    Buvęs JAV ambasadorius Saudo Arabijoje Michaelas Ratney mano, kad labiau tikėtinas ribotas scenarijus, orientuotas į pakrantės ruožų susigrąžinimą ir laivybos normalizavimą. Tokia kryptis leistų sumažinti riziką išplėsti konfliktą, bet kartu nepašalintų visų grėsmių, jei hutiai išlaikytų galimybes smogti toliau nuo fronto linijų.

  • Jemenas skelbia puolimą prieš husius: smūgiai „Aramco“ objektams ir nauja Saudo Arabijos parama

    Jemeno tarptautiniu mastu pripažįstama vyriausybė paskelbė pradedanti karinę operaciją prieš Irano remiamus husių sukilėlius. Apie tai viešame kreipimesi pranešė Jemeno prezidentinės tarybos vadovas Rašadas al Alimis, pabrėžęs tikslą susigrąžinti teritorijas, kurias kontroliuoja husių pajėgos.

    Pasak jo, husių vadovybė į raginimus mažinti įtampą esą atsako mobilizacija ir eskalacija. Ši retorika rodo, kad po santykinio fronto apramimo pastaraisiais metais konfliktas vėl gali pereiti į aktyvesnę fazę.

    Atakos prieš „Aramco“ ir smūgiai iš oro

    Tuo pat metu husiai pranešė surengę atakas balistinėmis raketomis ir dronais, nukreiptas į Saudo Arabijos naftos bendrovės „Aramco“ objektus Rijade ir rytinėje šalies dalyje esančiame Churaiso regione. Husių atstovas teigė, kad tai buvęs atsakas į Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos smūgius jų kontroliuojamose Jemeno teritorijose.

    Husių teigimu, per ankstesnes 12 valandų koalicija esą sudavė apie 50 smūgių iš oro ir raketinių atakų. Saudo Arabijos institucijos šių pareiškimų detaliai nepatvirtino, o husių skelbiama informacija apie didelius gaisrus objektuose viešai nebuvo nepriklausomai patikrinta.

    Tarptautinėje žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad Saudo Arabija ir Jemeno sąjungininkai rengia platesnę operaciją, kurioje Rijadas galėtų remtis oro pajėgomis, o Jemeno vyriausybei lojalios pajėgos vykdytų sausumos veiksmus. Tokia schema atitinka ankstesnių konflikto etapų praktiką, kai lemiamą vaidmenį dažnai atlikdavo oro smūgiai ir logistika.

    Parama Jemeno vyriausybei ir karo kontekstas

    Saudo Arabija taip pat pranešė skirianti naują finansinės paramos paketą Jemeno vyriausybei, kurio vertė siekia apie 50 milijonų eurų. Skelbiama, kad lėšos turėtų prisidėti prie viešųjų finansų stabilizavimo ir padėti užtikrinti reguliarias išmokas, kurios karo alinamoje ekonomikoje tampa kritiniu veiksniu.

    Saudo Arabijos valstybinė naujienų agentūra yra skelbusi, kad nuo 2012 iki 2026 metų karalystės parama Jemenui viršijo apie 10,8 milijardo eurų. Nors tokia pagalba dažnai pristatoma kaip humanitarinė ir finansinė, ji taip pat turi aiškų geopolitinį matmenį, susijusį su Irano įtaka regione ir saugumo interesais prie Saudo Arabijos sienų.

    Jemeno pilietinis karas prasidėjo 2014 metais, kai husiai užėmė sostinę Saną, o 2015 metais Saudo Arabija subūrė koaliciją, kuri įsitraukė į konfliktą tarptautiniu mastu pripažintos vyriausybės pusėje. Nors po 2022 metais pasiektų susitarimų kovų intensyvumas buvo sumažėjęs, padėtį vėl aštrina tiek teritoriniai judėjimai, tiek atakos prieš energetikos ir infrastruktūros objektus.

    Pastarųjų metų įtampa išaugo ir dėl strateginės Bab al Mandebo sąsiaurio zonos, per kurią eina vienas svarbiausių pasaulio jūrų prekybos maršrutų. Bet koks eskalacijos šuolis šiame regione paprastai kelia papildomą riziką laivybai, energijos išteklių tiekimui ir draudimo kaštams, todėl įvykius atidžiai stebi ne tik regiono valstybės, bet ir tarptautiniai partneriai.

  • Husiai perėmė Bab el Mandebo sąsiaurio kontrolę: kas laukia naftos ir prekių gabenimo?

    Husiai perėmė Bab el Mandebo sąsiaurio kontrolę: kas laukia naftos ir prekių gabenimo?

    Jemeno husių judėjimas, kurį Vakarai sieja su Iranu, pranešama, perėmė kontrolę strategiškai svarbioje Bab el Mandebo sąsiaurio zonoje. Vietos pareigūnų ir liudininkų teigimu, ginkluoti kovotojai pasiekė Majūno salą, dar vadinamą Perimo sala, kuri sąsiaurį padalija į dvi laivybos juostas.

    Pasak šaltinių, vyriausybės pajėgos iš salos pasitraukė, o husiai ėmė dislokuotis ir pakrantėje, naudodami karines transporto priemones. Kartu skelbta apie kelių gretimų gyvenviečių ir pakrančių ruožų užėmimą, dėl ko husių įtaka Raudonosios jūros pakrantėje dar labiau išsiplėtė.

    Kodėl šis sąsiauris toks svarbus

    Bab el Mandebas yra vienas reikšmingiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“: jis jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu, o per Sueco kanalą – su Europos rinkomis. Bet koks nestabilumas šiame ruože gali pailginti reisus, padidinti draudimo ir saugumo kaštus bei sutrikdyti pristatymo terminus.

    Rinkos analitikai nuolat pabrėžia, kad Bab el Mandebo ir Hormūzo sąsiaurių rizikos veikia energijos išteklių ir prekių kainas ne tik regione, bet ir globaliai. Dėl įtampos laivybos bendrovės dažniau peržiūri maršrutus, o krovinių savininkai fiksuoja didesnes logistikos sąnaudas.

    Vietoje – ultimatumai ir apgultis

    Jemeno vyriausybei lojalūs kariniai šaltiniai nurodė, kad dalis jų pajėgų aplinkinėse salose galėjo atsidurti apsuptyje. Teigiama, kad kareiviams prireikė tiekimo ir evakuacijos, o situacijai stabilizuoti gali reikėti oro paramos.

    Tuo pat metu internete ėmė plisti vaizdo įrašai, kuriuose esą matomos husių šventės užimtuose miestuose ir palikta ginkluotė. Nepriklausomai patikrinti šių įrašų autentiškumo ne visais atvejais įmanoma, tačiau pats informacinis fonas didina nervingumą tarp laivybos dalyvių.

    Žinutės pasauliui ir regiono reakcijos

    Husių atstovai viešai tvirtino, kad tarptautinei laivybai grėsmės neva nėra ir judėjimas neketina trikdyti prekybos kelių. Tačiau ankstesnė patirtis rodo, kad net ir vien deklaracijos neužtikrina stabilumo, kai regione vyksta intensyvūs kariniai veiksmai, o pakrantėse aktyvios įvairios ginkluotos grupuotės.

    Iranas ragino atnaujinti derybas ir akcentavo Jemeno suverenitetą, o kai kurie analitiniai centrai teigia, kad husių veiksmai gali sutapti su platesniais Teherano interesais regione. Savo ruožtu tarptautiniu mastu didėja spaudimas ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų saugią laivybą ir sumažintų eskalacijos riziką.

    Jungtinių Tautų agentūros pastaraisiais metais ne kartą įspėjo, kad staigūs fronto pokyčiai Jemene paprastai lemia naujas humanitarines krizes. Skelbiama, kad naujausia eskalacija nusinešė šimtus gyvybių ir privertė dešimtis tūkstančių žmonių palikti namus, o tai dar labiau apsunkina pagalbos organizacijų darbą.

    Ekspertai pabrėžia, kad artėjant žiemos sezonui bet koks papildomas smūgis energijos tiekimo grandinėms Europoje ir Azijoje gali turėti neproporcingai didelį efektą kainoms. Todėl Bab el Mandebo kontrolės klausimas vis dažniau vertinamas ne vien kaip regioninis konfliktas, bet ir kaip faktorius, galintis paveikti pasaulinę ekonomiką.

  • Husiai užėmė strateginį Jemeno uostą: artėja prie Bab el Mandebo, grasinama laivybai

    Husiai užėmė strateginį Jemeno uostą: artėja prie Bab el Mandebo, grasinama laivybai

    Jemeno husių (Ansar Allah) pajėgos pranešama užėmė strategiškai svarbų Mokhos uostamiestį prie Raudonosios jūros ir tęsia puolimą Bab el Mandebo sąsiaurio kryptimi. Apie situaciją skelbė su Jemeno kariuomene siejamas šaltinis, o oficialaus vyriausybės patvirtinimo tuo metu dar nebuvo.

    Liudininkai teigė matę į miestą įžengiančius kovotojus, kurie skandavo prieš JAV ir Izraelį nukreiptus šūkius. Mokha pastarosiomis savaitėmis buvo intensyviai apšaudomas, o smūgiai buvo sutrikdę uosto darbą ir logistiką pakrantėje.

    Pranešama, kad kartu husiai perėmė kontrolę ir Zuqar saloje pietinėje Raudonosios jūros dalyje, po raketų atakų ir iš jūros vykdyto desanto. Tokie veiksmai rodo siekį užsitikrinti atramos taškus pakrantėje ir salose, iš kurių lengviau daryti spaudimą laivybos keliams.

    Kodėl Bab el Mandebas toks svarbus?

    Bab el Mandebas yra siauras sąsiauris, jungiantis Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir toliau su Indijos vandenynu, todėl tai vienas kritiškiausių pasaulio jūrų „butelio kaklelių“. Per šį kelią vyksta didelė dalis prekybos tarp Azijos ir Europos per Sueco kanalą, o bet koks nestabilumas iškart didina vežimo kainas ir vėlavimų riziką.

    Jemeno vyriausybė ir jos remiamos pajėgos ne kartą perspėjo, kad husių tikslas gali būti ne vien teritorinė kontrolė, bet ir galimybė reguliuoti laivų judėjimą ar kelti papildomus kaštus laivybai. Ankstesnėse krizėse regione panašūs grasinimai jūrų keliams turėjo tiesioginį poveikį draudimo įmokoms, krovinių tarifams ir energijos kainų svyravimams.

    Konfliktas vėl aštrėja

    Pastarosiomis dienomis fiksuojamas intensyvesnis susirėmimų etapas tarp husių ir tarptautiniu mastu pripažintos Jemeno vyriausybės pajėgų, kurias remia Saudo Arabija. Abi pusės praneša apie smūgius, apšaudymus ir augančius nuostolius, o civilių saugumo situacija sparčiai prastėja.

    „Husių tikslas yra įsitvirtinti prie Bab el Mandebo ir sukurti padėtį, panašią į Hormūzo sąsiaurio scenarijų“, – sakė Jemeno vyriausybei artimų Nacionalinio pasipriešinimo pajėgų atstovas Sadeqas Duwaidas.

    Husių judėjimas Jemeno politinėje ir karinėje sistemoje sustiprėjo po 2014 metais įvykdyto Sanos užėmimo, o karas įgavo tarptautinį mastą 2015 metais prasidėjus Saudo Arabijos vadovaujamai intervencijai. Nors 2022 metais Jungtinių Tautų tarpininkauta pauzė sumažino kovų intensyvumą, ilgalaikio politinio susitarimo taip ir nebuvo pasiekta, todėl eskalacijos rizika išliko.

    Jei puolimas įtvirtins husių pozicijas Raudonosios jūros pakrantėje, didės grėsmė vienam svarbiausių pasaulio jūrų maršrutų. Analitikai pabrėžia, kad net riboti sutrikdymai tokiuose taškuose gali turėti grandininį efektą tiek energijos, tiek prekių tiekimo grandinėms Europoje ir Azijoje.

  • Šis keistas Socotros butelio medis gali ir gydyti, ir pražudyti: pakanka lašo sulos

    Šis keistas Socotros butelio medis gali ir gydyti, ir pražudyti: pakanka lašo sulos

    Socotros saloje Indijos vandenyne auganti dykumų rožė, dar vadinama butelio medžiu, iš pirmo žvilgsnio primena vaikišką piešinį: storas, apvalus kamienas, plonos šakos ir ryškūs rausvi žiedai. Tačiau po įspūdinga išvaizda slypi pavojinga chemija, dėl kurios šis augalas laikomas ir vaistu, ir nuodu.

    Butelio medžio kamienas gali išplatėti iki maždaug 2,4 metro, o tokia forma nėra atsitiktinė. Tai prisitaikymas prie sausros: vanduo kaupiamas pastorėjusiame kamiene ir šaknyse, todėl augalas išgyvena ten, kur kritulių mažai ir karštis alina mėnesiais.

    Pavasarį, dažniausiai nuo kovo pradžios iki balandžio pabaigos, dykumų rožė pražysta įspūdingais rausvai baltais žiedais. Dėl šio sezoniško žydėjimo ji tapo ne tik vietos kraštovaizdžio simboliu, bet ir geidžiama dekoratyvine kultūra, auginama šiltesnio klimato regionuose bei kolekcininkų namuose.

    Didžiausias pavojus slypi augalo sultyse: pažeistas jis išskiria baltą pieno spalvos lateksą. Šiame latekse aptinkami širdį veikiantys junginiai, vadinami širdies glikozidais, būdingi daliai šunvyšninių (Apocynaceae) šeimos augalų.

    Mažomis dozėmis tokie junginiai medicinoje yra žinomi dėl poveikio širdies susitraukimų jėgai ir ritmui, todėl jų veikimo principas siejamas su kai kurių širdies nepakankamumo būklių gydymu. Tačiau tai nereiškia, kad pats augalas yra saugus: net nedidelis apsinuodijimas gali baigtis rimtais sutrikimais.

    Per didelė šių medžiagų dozė gali sukelti pykinimą, vėmimą, regėjimo sutrikimus, pavojingas aritmijas ir kitus gyvybei grėsmingus simptomus. Rizika aktuali ir žmonėms, ir gyvūnams, ypač jei augalas laikomas namuose kaip dekoratyvinis ir yra pasiekiamas vaikams ar augintiniams.

    Veterinarinėje praktikoje aprašyti atvejai rodo, kad apsinuodijimas gali prasidėti labai greitai, suėdus žiedą ar lapą, o gydymas užtrukti ilgiau nei savaitę. Dėl to specialistai pataria vengti eksperimentų su augalo dalimis ir bet kokius apsinuodijimo požymius vertinti kaip skubią situaciją.

    Vis dėlto gamtoje nuodas ne visada reiškia kliūtį: kai kurie vabzdžiai prisitaiko maitintis toksiškais augalais ir net tampa jų apdulkintojais. Tokie ryšiai rodo, kad butelio medžio chemija yra svarbi ekosistemos dalis, o jo žydėjimas ir apdulkinimas priklauso nuo specifinių vietos sąlygų.

    Žmonių bendruomenėse dykumų rožė šimtmečiais buvo naudojama skirtingai. Kai kuriose Afrikos vietovėse ji minima kaip tradicinis medžioklės strėlių nuodas, kitur augalo dalys siejamos su etnobotaninėmis praktikomis, kai jomis bandyta spręsti odos, žaizdų ar infekcijų problemas.

    Mokslinėje literatūroje apžvalginiuose darbuose nurodoma, kad augale identifikuota dešimtys biologiškai aktyvių junginių, daliai jų priskiriamos antibakterinės, antioksidacinės ar kitos savybės. Tačiau tyrėjai pabrėžia ir kitą pusę: toks pat veikliųjų medžiagų „stiprumas“ reiškia ir didelę toksiškumo riziką, todėl savarankiškas vartojimas yra pavojingas.

    Dėl išskirtinės išvaizdos dykumų rožė plačiai auginama kaip dekoratyvinis augalas, o jos sustorėjusios šaknys formuojamos net kaip bonsai kompozicijos. Būtent todėl svarbu prisiminti paprastą taisyklę: grožis šiuo atveju neatskiria nuo nuodo, o saugiausia šį augalą vertinti kaip dekoratyvinį, o ne gydomąjį.

  • Husių smūgis Saudo Arabijos naftos tanklaiviui Raudonojoje jūroje: kas žinoma ir kas toliau

    Husių smūgis Saudo Arabijos naftos tanklaiviui Raudonojoje jūroje: kas žinoma ir kas toliau

    Jemeno husiai pirmadienį pranešė balistine raketa smogę Saudo Arabijos naftos tanklaiviui Raudonojoje jūroje. Grupė teigia, kad smūgis sukėlė gaisrą laivo denyje, o netoliese buvę kiti laivai esą pasitraukė iš rajono.

    Apie incidentą beveik tuo pačiu metu pranešė ir Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO): jos duomenimis, tanklaivį prie Saudo Arabijos krantų kliudė nežinomas sviedinys, kilo gaisras. Tarnyba nurodė, kad įgula nenukentėjo ir apie aplinkosaugines pasekmes tuo metu nebuvo pranešta.

    Kur įvyko ataka

    UKMTO teigimu, incidentas įvyko maždaug 63 jūrmyles į vakarus nuo Janbu miesto Saudo Arabijoje. Janbu yra svarbus Raudonosios jūros pakrantės pramonės ir logistikos taškas, o regionu eina dalis naftos ir krovinių srautų.

    Britų jūrų saugumo bendrovė „Vanguard Tech“ taip pat skelbė, kad Saudo Arabijos vėliava plaukiojantis laivas buvo apšaudytas raketa ir užsiliepsnojo. Nepriklausomo patvirtinimo dėl konkretaus laivo pavadinimo ar žalos masto iš karto nebuvo pateikta.

    Blokados ir spaudimo taktika

    Husiai tvirtina, kad ataka yra jų paskelbtos „jūrinės blokados“ Saudo Arabijai dalis. Pareiškime jie teigė, jog taikinys buvo pasirinktas sąmoningai, siekiant riboti Saudo Arabijos jūrų laivybą.

    „Smūgis buvo tikslus ir tiesioginis, laive kilo gaisras, o kiti laivai, buvę taikinio zonoje, pasitraukė“, – sakė husiai.

    Rizika pasaulinei prekybai

    Incidentas vyksta įtampos fone prie Bab el Mandebo sąsiaurio, jungiančio pietinę Raudonosios jūros dalį su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Šis sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrų „butelio kaklelių“, per kurį juda reikšminga dalis tarptautinės prekybos.

    Pastaraisiais mėnesiais husiai nuolat kelia grėsmę laivybai, o jų išpuoliai ir grasinimai didina draudimo kainas, verčia vežėjus perplanuoti maršrutus ir ilgina pristatymo grandines. Tai ypač jautru energijos išteklių rinkoms, nes bet koks sutrikimas Raudonojoje jūroje greitai atsispindi naftos transportavimo kaštuose.

    Tekste minima, kad Saudo Arabija yra paskelbusi apie tarptautinės jūrų gynybos koalicijos kūrimą, siekiant sustiprinti laivybos apsaugą Raudonojoje jūroje. Toks žingsnis rodo, kad rizika regione vertinama kaip sisteminė, o ne pavienė.

    Kol kas viešai pateikiama informacija apsiriboja pirminiais tarnybų pranešimais ir husių pareiškimu. Tolimesni vertinimai priklausys nuo to, ar bus patvirtinta raketos kilmė, žalos mastas bei ar incidentas taps platesnės eskalacijos dalimi.

  • Huti dronas smogė „Abrams“ iš viršaus: paaiškėjo, kur net legendinis tankas pažeidžiamas

    Huti dronas smogė „Abrams“ iš viršaus: paaiškėjo, kur net legendinis tankas pažeidžiamas

    Jemeno huti pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, nedidelis dronas numeta sprogmenį ant Saudo Arabijos kariuomenės tanko M1A2S „Abrams“. Smūgis esą įvyko Maribo provincijoje, prie išsikišusios pozicijos, kur veikia Saudo Arabijos remiamos vyriausybės pajėgos.

    Įraše matyti, kad dronas, įvardijamas kaip Rajum, praskrenda virš tanko ir numeta užtaisą, po kurio įvyksta sprogimas ir transporto priemonę apima liepsnos. Skelbiama, kad galėjo būti panaudota minosvaidžio mina ar panašaus tipo amunicija, tačiau tiksli užtaiso rūšis viešai nepatvirtinta.

    Svarbu pabrėžti, kad šis vaizdo įrašas nėra nepriklausomai patikrintas, o Saudo Arabijos sausumos pajėgos oficialiai nepranešė apie tanko praradimą. Dėl to šį incidentą reikia vertinti atsargiai, kaip vieną iš informacinio karo elementų, kuriame vaizdinė medžiaga dažnai naudojama poveikiui sustiprinti.

    Ataka iš viršaus keičia taisykles

    Net jei tankas nebuvo visiškai sunaikintas, pats atakos būdas išryškina aiškią tendenciją: vis dažniau brangi šarvuota technika atsiduria pigių, improvizuotų ar specialiai pritaikytų dronų taikiklyje. Tankai tradiciškai geriausiai šarvuojami priekyje ir šonuose, kur tikėtinas tiesioginis susidūrimas su priešo technika.

    Smūgis iš oro leidžia apeiti dalį šios apsaugos ir taikyti į plonesnius viršutinius šarvus, bokštelio zonas ar konstrukcines vietas, kurios nėra optimizuotos nuolatiniam atakavimui iš viršaus. Būtent todėl dronai, galintys numesti užtaisą vertikalia kryptimi, tampa ypač pavojingi net ir moderniems tankams.

    Kas žinoma apie M1A2S versiją

    M1A2S yra Saudo Arabijai skirta amerikietiško M1A2 „Abrams“ modifikacija. Ši platforma ilgą laiką laikyta vienu pajėgiausių vakarietiškų pagrindinių kovos tankų, tačiau regioniniuose konfliktuose ji ne kartą susidūrė su prieštankinių ginklų ir netaisyklingos karybos iššūkiais.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad vietoje įprastų prieštankinių raketų ar minų, anot huti, buvo panaudotas nedidelis dronas su palyginti paprastu užtaisu. Tai atspindi platesnę šiuolaikinių konfliktų kryptį, kai santykinai mažomis sąnaudomis siekiama sukelti didelę žalą ar bent jau priversti priešininką keisti taktiką, didinti apsaugą ir riboti technikos naudojimą atvirose pozicijose.

    Ką tai reiškia fronte

    Pastarųjų metų karinė praktika rodo, kad kova su dronais tampa ne mažiau svarbi nei tradicinė oro gynyba. Prieš mažus bepiločius dažnai reikia viso priemonių komplekso: elektroninės kovos, maskuotės, tinklų ir papildomų konstrukcijų ant bokštelių, taip pat aktyviosios apsaugos sistemų.

    Net ir tada, kai sprogmuo nepramuša pagrindinių šarvų, pakanka padegti išorinę įrangą, pažeisti optiką, ryšio priemones ar sukelti gaisrą, kad kovinis vienetas laikinai prarastų efektyvumą. Dėl to tankų pažeidžiamumas iš viršaus vis dažniau laikomas ne pavieniu trūkumu, o sistemine problema, kurią karinės pajėgos priverstos spręsti čia ir dabar.

  • JT žmogaus teisių vadovas perspėja: husių smūgiai gali sugrąžinti Jemeną į didelį karą

    JT žmogaus teisių vadovas perspėja: husių smūgiai gali sugrąžinti Jemeną į didelį karą

    Augantis smurto lygis ir aukos

    Jemene vėl ryškėja plataus masto karo grėsmė, įspėja Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Türkas. Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis stiprėjant husių atakoms didėja civilių žūčių ir sužeidimų skaičius, o šalis gali sugrįžti į pilnavertį karinį konfliktą.

    Jemenas daugiau nei dešimtmetį gyvena pilietinio karo sąlygomis, o 2022 metais pasiektos paliaubos, kurios sumažino didelio masto mūšių intensyvumą, pastaruoju metu ima byrėti. Nauja eskalacijos banga, anot JT, kelia riziką ir žmonių saugumui, ir humanitarinei situacijai.

    JT ragina skubiai deeskaluoti

    JT žmogaus teisių biuras skelbia, kad nuo rugpjūčio 6 dienos per husių smūgius vyriausybės kontroliuojamose teritorijose žuvo mažiausiai 7 civiliai, dar 10 buvo sužeisti. Tuo pat metu pranešta ir apie sužeistus civilius husių kontroliuojamose vietovėse liepos pabaigoje.

    „Raginu visas puses mažinti įtampą ir apsaugoti Jemeno žmones nuo dar didesnės kančios. Jie jau sumokėjo per didelę kainą dėl konflikto, priverstinio persikėlimo ir humanitarinės krizės“, – sakė Volkeris Türkas.

    JT pabrėžia, kad veiksmai, kurie gali sugrąžinti Jemeną į pilną karą, turi būti nedelsiant sustabdyti. V. Türkas akcentuoja, kad tarptautinė humanitarinė teisė reikalauja saugoti civilius ir civilinę infrastruktūrą.

    Smūgiai Maribe ir atakos jūroje

    Remiantis vietos kariniu šaltiniu, mėnesio pradžioje husiai surengė kruviniausias per kelerius metus atakas, per kurias žuvo 58 vyriausybės pajėgų kariai, daugiausia nafta turtingoje Maribo provincijoje. Tą pačią dieną apšaudant gyvenamuosius rajonus ir perkeltųjų asmenų stovyklas Maribe žuvo 2 civiliai.

    JT žmogaus teisių biuras taip pat nurodo atakas Raudonosios jūros pakrantėje ir Bab el Mandebo sąsiauryje, kuris laikomas vienu svarbiausių pasaulio laivybos „butelio kakliukų“. Rugpjūčio 9 dieną per raketų ir dronų ataką prieš Mokhos uostą žuvo 3 uosto darbuotojai, dar 4 buvo sužeisti.

    Rugpjūčio 11 dieną, kaip teigiama JT vertinime, per husių smūgį prieš krovininį laivą Bab el Mandebo sąsiauryje galėjo žūti 4 įgulos nariai, keli kiti buvo sužeisti. Tokie incidentai didina riziką regiono prekybai, draudimo kainoms ir tiekimo grandinių stabilumui.

    Kodėl tai svarbu civiliams

    JT atkreipia dėmesį, kad per atakas buvo kliudyti ir civiliniai objektai, įskaitant kuro saugyklas bei gyvenamąjį kompleksą prie Saudo lauko ligoninės Mokhoje. Tai, pasak žmogaus teisių biuro, kelia papildomą grėsmę gyventojų aprūpinimui ir sveikatos paslaugoms.

    V. Türkas pabrėžia, kad smūgiai civilinei infrastruktūrai gali dar labiau pagilinti krizę, kai mažiausiai 18 milijonų Jemeno gyventojų susiduria su maisto nepritekliumi. JT ragina visas konflikto puses nedelsiant nutraukti veiksmus, keliančius pavojų civiliams.