Tag: Jemioola

  • Jemioła ant obels: kaip ją saugiai išpjauti, kad neataugtų, ir kur dėti nupjautą šaką

    Jemioła ant obels: kaip ją saugiai išpjauti, kad neataugtų, ir kur dėti nupjautą šaką

    Jemiola, kuri ant obels ar kriaušės atrodo dekoratyviai, iš tiesų pamažu silpnina medį. Tai pusiau parazitinė augalų rūšis: pati pasigamina dalį maisto, tačiau vandenį ir mineralines medžiagas „atsiurbia“ iš medžio šakų.

    Viena nedidelė kekė stipriame, sveikame medyje dažniausiai didelės žalos nepadaro. Problemos prasideda, kai jų daugėja – kiekviena kekė mažina vandens kiekį, kuris lieka medžio lapams ir ūgliams.

    Labiausiai tai pasijunta sausringais laikotarpiais: jemioolos lapai intensyviai garina vandenį net tada, kai dirvoje trūksta drėgmės. Dėl to šaka, ant kurios ji auga, netenka daugiau vandens nei kitos, o medis gali prasčiau augti ir duoti mažesnį derlių.

    Ilgainiui kai kurios šakos ima džiūti, o seni ir nusilpę vaismedžiai kraštutiniais atvejais gali netekti didesnių šakų ar net visai žūti. Todėl pastebėjus jemioolą verta ją šalinti nelaukiant, kol išplis.

    Ant kokių medžių dažniausiai auga jemioola

    Jemioola gali įsikurti ant daugiau nei 200 medžių ir krūmų rūšių, tačiau dažniausiai pastebima ant tuopų, liepų ir klevų. Greičiausiai ji užima senesnius, didelius ir gerai saulės apšviestus medžius.

    Jos plitimui ypač padeda paukščiai: žiemą jie lesa baltas uogas, o sėklas perneša ant kitų medžių. Sėklos yra lipnios, todėl lengvai prikimba prie žievės – kai paukštis nuvalo snapą į šaką arba kai sėklos patenka su išmatomis.

    Pavasarį jos sudygsta toje pačioje vietoje ir pradeda formuoti naują kuokštą. Dėl to obelys, augančios šalia jemioola apaugusių medžių, yra ypač pažeidžiamos – jų lają patartina apžiūrėti kas žiemą, kai šakos be lapų.

    Kaip saugiai pašalinti jemioolą nuo obels

    Patikimiausia jemioolą šalinti išpjaunant ją kartu su šakos dalimi, ant kurios ji auga. Jei nuplėšite tik žalius ūglius, medienoje dažnai lieka „siurbtukai“, ir per metus ar dvejus kuokštas gali ataugti.

    Tinkamiausias laikas – žiema, kai medis ilsisi, o jemioolos kuokštai aiškiai matomi ant plikų šakų. Darbą patogiausia derinti su žieminiu vainiko genėjimu ir atlikti sausą dieną, kai temperatūra yra aukščiau nulio.

    Pjūvio vietą rekomenduojama rinktis ne visai prie kuokšto: orientacinė praktika – pjauti maždaug 30 cm nuo kuokšto pagrindo link kamieno, nes šiame ruože medienoje gali būti įaugę siurbtukai. Jei šaka ties jemioolos įaugimo vieta pastebimai sustorėjusi, pjūvį gali tekti perkelti arčiau kamieno.

    Genint svarbu nepalikti „kelmo“: šaką kirpkite virš šoninės atšakos arba ties vieta, kur ji išauga iš stambesnės šakos. Naudokite aštrų sekatorių ar sodo pjūklą – bukas įrankis plėšo medieną ir palieka nelygią žaizdą.

    Jei šaka storesnė nei apie 3 cm, ją patariama nupjauti keliais etapais, kad krentanti šaka nenuluptų žievės. Po stambesnių šakų pašalinimo žaizdą verta patepti sodo tepalu, kuris mažina grybinės infekcijos riziką.

    Baigę darbą prie vienos obels, įrankių ašmenis nuvalykite bent 75 proc. stiprumo alkoholiu – taip sumažinsite ligų pernešimo tikimybę kitam medžiui.

    Jei jemioolos kuokštų yra daug, neskubėkite išpjauti visko per vieną kartą: rekomenduojama per vieną sezoną pašalinti ne daugiau kaip 30 proc. vainiko. Per stiprus genėjimas vienu metu gali dar labiau nusilpninti obelį.

    Jeigu jemioola auga ant labai storo konaro (stambesnio nei apie 5 cm) arba ant kamieno, dažnai siūlomas švelnesnis sprendimas: nupjauti patį kuokštą prie pat žievės ir vietą sandariai uždengti juoda agroplėvele. Be šviesos po danga siurbtukai nebeišleidžia naujų ūglių ir ilgainiui sunyksta, o agroplėvelę patariama palikti metus ar dvejus.

    Ką daryti su nupjauta šaka ir jemioola

    Jei šaka su jemioola nupjauta gruodį, kuokštas gali būti panaudotas kaip šventinė dekoracija, ypač jei laikomas vėsiai, pavyzdžiui, prieangyje. Tačiau svarbu prisiminti, kad jemioolos lapai ir uogos yra nuodingi žmonėms, šunims ir katėms, o pavojingesni laikomi lapai.

    Todėl pakabinkite ją taip, kad nepasiektų vaikai ir augintiniai, o nukritusias dalis nedelsdami surinkite. Nupjautos šakos ir jemioolos likučiai tinka kompostui arba žaliųjų atliekų konteineriui.

    Kompostas vėliau neišplatins jemioolos ant kitų medžių, nes jos sėklos prigyja tik ant gyvų šakų žievės. Po metų verta apžiūrėti pjūvio vietą: jei šalia žaizdos pasirodė nauji žali ūgliai, šaką reikėtų patrumpinti dar kartą, šiek tiek arčiau kamieno.