CP v2

Tag: Jeruzalė

  • Po Jeruzalės gatvėmis aptiko paslaptingą tunelį: archeologai dar nežino, kam jis tarnavo

    Po Jeruzalės gatvėmis aptiko paslaptingą tunelį: archeologai dar nežino, kam jis tarnavo

    Jeruzalės centre archeologai aptiko didelį požeminį tunelį, kurio tiksli kilmė ir paskirtis kol kas lieka neaiški. Pirminiai duomenys rodo, kad tai ne atsitiktinė ertmė, o sąmoningai suformuota konstrukcija su akivaizdžiais žmogaus darbo pėdsakais.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tunelio sienos ir lubos yra stabilios, akmeninės, kai kur matyti preciziški akmens pjūviai. Dalis atkarpų turi vėlesnių pertvarkymų ir sutvirtinimų ženklų, todėl spėjama, kad objektas buvo naudojamas ilgą laiką arba pritaikomas keičiantis poreikiams.

    Kam galėjo būti skirtas?

    Didžiausia mįslė – tunelio funkcija. Ekspertai neatmeta, kad jis galėjo turėti praktinę paskirtį, pavyzdžiui, būti susijęs su vandens tiekimu, slaptu judėjimu mieste ar strateginiais perėjimais po tankiai apgyvendintomis teritorijomis.

    Kartu svarstoma ir ritualinė ar simbolinė reikšmė, nes Jeruzalės istoriniame sluoksnyje persipina skirtingų epochų religiniai bei politiniai kontekstai. Vis dėlto kol kas trūksta tiesioginių radinių, kurie leistų vienareikšmiškai pririšti tunelį prie konkretaus laikotarpio ar tradicijos.

    Kuo šis radinys išsiskiria?

    Nors Jeruzalėje anksčiau aptikta ne viena požeminė struktūra – cisternų, vandens kanalų ar siaurų praėjimų – šis tunelis išsiskiria savo mastu ir atlikimo kokybe. Kai kurios atkarpos išliko beveik nepaliestos, nepaisant šimtmečius trukusio grunto slėgio ir vėlesnės žmogaus veiklos mieste.

    Tyrėjams ypač įdomi tunelio vieta miesto audinyje, nes požeminė infrastruktūra dažnai atspindi, kaip Jeruzalė augo ir persitvarkė per skirtingas epochas. Kai kuriose vietose įžvelgiami požymiai, galintys sietis su gynybinėmis funkcijomis ar prieigos prie vertingų išteklių kontrole.

    Kas laukia toliau?

    Archeologai planuoja tęsti darbus ir tiksliau sužymėti visą tunelio trasą, taip pat patikrinti, ar jis jungiasi su kitais po žeme esančiais objektais. Tam ketinama pasitelkti modernius metodus, įskaitant lazerinį skenavimą ir 3D žemėlapių sudarymą, kurie leidžia detaliai fiksuoti net sunkiai pasiekiamas vietas.

    Tikimasi, kad nuoseklios analizės padės atkurti pirminį tunelio planą ir suprasti jo vaidmenį senojo miesto infrastruktūroje. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai gali papildyti žinias apie to meto inžineriją, geologijos išmanymą ir kasdienius Jeruzalės gyventojų poreikius.

  • Negyvosios jūros ritiniai atkeliauja į Vašingtoną: ką jie pakeitė Biblijos istorijoje ir kodėl svarbu

    Gegužę Vašingtone, Biblijos muziejuje, lankytojams bus pristatyti keli itin reti Negyvosios jūros ritinių fragmentai, tarp jų ir Izaijo knygos ištraukos. Paroda veiks iki rugsėjo, o organizatoriai tikisi, kad eksponatai padės plačiau pažvelgti į laikotarpį, kai formavosi ankstyvoji judaizmo ir krikščionybės tekstų tradicija.

    Negyvosios jūros ritiniai laikomi vienu svarbiausių XX amžiaus archeologinių atradimų, nes tai vieni seniausių žinomų Biblijos tekstų liudijimų. Iki jų atradimo seniausios plačiai žinomos hebrajiškos Biblijos kopijos dažnai buvo siejamos su viduramžiais, o Kumrano radiniai tyrėjus priartino prie tekstų ankstyvosios raidos gerokai daugiau nei tūkstantmečiu.

    Ritiniai buvo aptikti 1947 metais netoli Negyvosios jūros esančiuose Kumrano urvuose ir apima maždaug 1 000 rankraščių, išlikusių tūkstančiais fragmentų. Jie rašyti ant pergamento, papiruso, o kai kuriais atvejais minimi ir įrašai ant plonų metalinių lakštų.

    Tekstai užrašyti keliomis to meto regionui svarbiomis kalbomis, pirmiausia hebrajų ir aramėjų, taip pat aptinkama graikų kalbos pėdsakų. Mokslininkams tai leidžia ne tik lyginti konkrečias Biblijos vietas, bet ir sekti, kaip skirtingose bendruomenėse plito, kito ir buvo perrašinėjami religiniai tekstai.

    Be Izaijo knygos fragmentų, ekspozicijoje numatyti apokrifiniai pasakojimai, įskaitant tekstą apie Nojaus gimimą, kuriame pateikiamos detalės, nepatenkančios į tradicinį biblinį pasakojimą. Taip pat planuojama rodyti Tobito knygos fragmentus, siejamus su žydų religinių pasakojimų tradicija, kurioje pabrėžiami tikėjimo, išgijimo ir dieviško vedimo motyvai.

    Parodoje numatyta pristatyti ir su Jeruzalės istorija siejamus artefaktus, padedančius geriau įsivaizduoti I amžiaus religinį ir socialinį kontekstą. Tarp minimų objektų yra piligrimų kelio grindinio fragmentai, taip pat vadinamasis Magdalos akmuo, siejamas su sinagogų interjeru ir Toros ritinių laikymo tradicijomis.

    Negyvosios jūros ritiniai aktualūs ne vien tikėjimo bendruomenėms. Istorikams ir filologams jie svarbūs kaip senovės raštijos ir rankraščių kultūros šaltinis, parodantis, kaip dirbo raštininkai, kokias medžiagas naudojo ir kokie teksto variantai cirkuliavo skirtingose grupėse.

    Parodos kuratoriai pabrėžia, kad lankytojams svarbu ne tik pamatyti pačius fragmentus, bet ir suprasti jų geografinį bei istorinį foną.

    „Norime, kad žmonės suprastų vietą, geografiją ir istorinį kontekstą, kad susitikę su ritiniais galėtų juos geriau perskaityti ir įvertinti“, – sakė parodos kuratorė.

    Tokio tipo ekspozicijos paprastai derina mokslinę informaciją ir edukacinius sprendimus, nes originalūs fragmentai yra trapūs, o jų interpretavimas reikalauja specialių žinių. Dėl to muziejai vis dažniau pasitelkia skaitmenines rekonstrukcijas ir paaiškinimus, tačiau pagrindinis parodos traukos taškas išlieka autentiškas, ranka rašytas tekstas, išgyvenęs du tūkstantmečius.