„Jet lag“ – laiko juostų sukeltas biologinio laikrodžio išsiderinimas – pasirodo, nėra vien žmonių problema. Mokslininkai rado įrodymų, kad jį patiria ir jūriniai paukščiai, o tai gali lemti navigacijos klaidas skrydžių metu.
Tyrėjai, analizuodami didelės apimties GPS duomenis apie paprastųjų kirlikų (Manx shearwater) keliones Šiaurės Atlante, pastebėjo dėsningas krypties paklaidas. Paukščiai, grįždami į perėjimo urvus salose prie Didžiosios Britanijos ir Airijos krantų, kartais skrisdavo ne visai ta kryptimi, kurios būtų galima tikėtis.
Paaiškinimas susijęs su tuo, kaip paukščiai orientuojasi pagal Saulę. Kad Saulė taptų patikimu „kompasu“, reikia vidinio biologinio laikrodžio, kuris leidžia įvertinti, kaip per dieną kinta Saulės padėtis danguje.
Tačiau greitai skrendant į rytus ar vakarus, vietinis „saulės laikas“ keičiasi, o paukščio vidinis laikrodis prie to neprisitaiko akimirksniu. Dėl to Saulė atsiduria ne ten, kur paukštis „tikisi“, ir krypties nustatymas tampa šiek tiek klaidingas.
Saulės kompasas ir vidinis laikrodis
Mokslininkai aiškina, kad kas 15 ilgumos laipsnių vietinis saulės laikas pasislenka maždaug viena valanda. Tai reiškia, jog ilgesnė kelionė per ilgumas sukuria situaciją, kai paukščio vidinis laikas ima „atsilikti“ nuo vietinės dienos ritmo.
Tyrėjų teigimu, teoriškai skrydžiai į rytus turėtų sukelti vienos krypties (pagal laikrodžio rodyklę) paklaidas, o skrydžiai į vakarus – priešingos krypties. Būtent tokio pobūdžio dėsningumas ir buvo aptiktas, lyginant realias trajektorijas su prognozėmis, paremtomis vidinio laiko poslinkiu.
Analizę atlikusi komanda, vadovaujama Patricko Lewino iš Oksfordo universiteto, rėmėsi 20 metų GPS sekimo informacija. Duomenys apėmė 3 688 maitinimosi keliones, kurias atliko 1 045 šios rūšies paukščiai.
Iš šių įrašų buvo atrinkti 1 837 nenutrūkstamo grįžimo namo skrydžio ruožai, įskaitant 335 atkarpas, kai paukščiai skrido taip, kad sausumos nematė. Tuomet jų realios kryptys buvo lyginamos su tomis, kurių būtų galima tikėtis, jei „Saulės kompasą“ veiktų laikrodžio nesutapimas.
Rezultatai parodė, kad paukščių paklaidos gerai atitinka „jet lag“ sukelto Saulės kompaso scenarijų. Tyrėjai svarstė ir kitus galimus veiksnius, pavyzdžiui, vėją, Žemės sukimąsi ar magnetinių orientyrų įtaką, tačiau jie taip tiksliai nepaaiškino pastebėto dėsningumo.
Skaičiuojama, kad kai kuriais atvejais paukščių vidinis laikrodis galėjo atsilikti maždaug valanda, o navigacijos paklaida pasiekdavo apie 15 laipsnių.
Klaidos išlieka net priartėjus prie kranto
Viena netikėčiausių išvadų – tai, kad paklaidos išlikdavo net tada, kai paukščiai priartėdavo prie krantų, kurie galėtų tapti aiškiais orientyrais. Logiška būtų manyti, kad matant sausumą paukščiai tiesiog „persijungia“ į kraštovaizdžio navigaciją.
Vis dėlto GPS trajektorijos rodė ką kita: kai prognozuojama „Saulės kompaso“ paklaida „stumdavo“ paukštį kranto link, jis linkdavo skristi arčiau pakrantės. O kai paklaida „stumdavo“ nuo kranto – paukštis dažniau nuslysdavo toliau į jūrą.
Tai leidžia manyti, kad paukščiai gali derinti kelis navigacijos šaltinius vienu metu, o ne paprastai atsisakyti vieno iš jų, kai šis tampa mažiau patikimas. Kaip tiksliai šis „informacijos sumaišymas“ vyksta, kol kas nėra aišku.
Įdomu ir tai, kad ankstesni eksperimentai su paukščiais jau buvo parodę: dirbtinai pakeitus vidinį laikrodį, orientacija gali sutrikti. Naujas aspektas – šį kartą laikrodis nebuvo manipuliuojamas, o paklaidos, panašu, atsirasdavo natūraliai dėl pačių kelionių.
Ar paukščiai iš tiesų „jaučia“ jet lag?
Nors duomenys rodo aiškų vidinio laikrodžio ir vietinio saulės laiko nesutapimą, kol kas neatsakyta, ar paukščiai patiria ir į žmonių „jet lag“ panašius pojūčius: miego sutrikimus, pakitusį alkį ar kitus fiziologinius simptomus.
Tyrėjai svarsto, kad ateityje būtų galima aiškintis, ar tokie pasikartojantys laiko „poslinkiai“ turi įtakos maitinimuisi, perėjimo sėkmei ar bendrai paukščių sveikatai. Kita vertus, supratus, kaip gyvūnai susidoroja su dažnais biologinio laikrodžio nesutapimais, gali atsirasti užuominų ir apie tai, kaip geriau valdyti „jet lag“ žmonėms.
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Science“.
