JAV startuolis „JetZero“ pradėjo surinkti pirmąjį pilno mastelio demonstratorių „Jet1“, paremtą vadinamąja blended-wing-body (BWB) koncepcija. Skirtingai nei įprastuose lėktuvuose, čia keliamoji jėga kuriama ne tik sparnais, bet ir didesne fiuzeliažo dalimi.
Įmonė teigia, kad tokia aerodinaminė schema gali reikšmingai sumažinti oro pasipriešinimą ir pagerinti masės pasiskirstymą. Dėl to teoriškai atsiranda potencialas mažinti degalų sąnaudas ir su tuo susijusias emisijas, kurios aviacijoje išlieka viena didžiausių dekarbonizacijos kliūčių.
Kur vyksta darbai ir ko siekiama
Darbus „JetZero“ vykdo Mojave dykumos regione Kalifornijoje, kur aviacijos pramonė dažnai testuoja naujas konstrukcijas. „Jet1“ kuriamas kaip demonstratorius, kurio tikslas nėra iškart komercinė eksploatacija, o realiais skrydžiais patikrinti skaičiavimus, stabilumą ir valdymo ypatybes.
Tokio tipo bandomieji orlaiviai aviacijoje laikomi kritiniu etapu: tik po jų paaiškėja, ar laboratoriniai ir skaitmeniniai modeliai atitinka realias sąlygas. Jei bandymai pasiteisintų, „JetZero“ ateityje siektų judėti link serijinės platformos, kuri viešai įvardijama kaip Z4.
Ar tikrai įmanoma sutaupyti iki 50 proc.?
„JetZero“ skelbia, kad BWB konstrukcija galėtų leisti sumažinti degalų sąnaudas iki 50 proc., tačiau kol kas tai išlieka projekcinis pažadas. Aviacijos rinkoje tokie skaičiai vertinami atsargiai, nes galutinį rezultatą lemia ne tik aerodinamika, bet ir varikliai, masė, realūs maršrutai, apkrovos bei sertifikavimo reikalavimai.
Vis dėlto net ir 20–30 proc. mažesnės sąnaudos būtų labai reikšmingas pokytis, ypač tolimojo nuotolio skrydžiuose, kur degalai sudaro didelę eksploatacinių kaštų dalį. Dėl to BWB idėja pastaraisiais metais vėl aktyviai svarstoma ir aviacijos gamintojų, ir gynybos sektoriuje.
Kompozitai ir vienas didžiausių iššūkių
„JetZero“ akcentuoja, kad ateities orlaivis būtų gaminamas daugiausia iš kompozitinių medžiagų, o ne tradicinių aliuminio lydinių. Tokios medžiagos gali padėti mažinti svorį ir gerinti konstrukcijos efektyvumą, tačiau jų gamyba dideliems elementams yra sudėtinga.
Vienas praktinių iššūkių – kompozitų kietinimas autoklavuose, kurie dažnai riboja gaminamų detalių dydį. „JetZero“ viešai minėjo sprendimą autoklavą formuoti aplink gaminamus komponentus, nes „Jet1“ sparnų mojis siekia apie 56 metrus, o komercinėje versijoje galėtų būti dar didesnis.
Aviacijos ekspertai pabrėžia, kad net ir sėkmingai atlikus skrydžių bandymus, iki komercinių reisų dar lieka ilgas kelias: reikės patikimumo statistikos, priežiūros procedūrų, oro uostų infrastruktūros suderinamumo ir griežto sertifikavimo. Tačiau jei demonstratorius pasiteisins, BWB gali tapti vienu realiausių bandymų kardinaliai pagerinti didelių lėktuvų efektyvumą artimiausiais dešimtmečiais.