CP v2

Tag: Joduota druska

  • Ar joduota druska sugadina raugintus agurkus? Mokslininkai atsakė, kas iš tikrųjų lemia rezultatą

    Ilgą laiką virtuvėse kartota, kad joduota druska esą trukdo rauginti agurkus ir dėl jos daržovės suminkštėja. Vis dėlto naujesni tyrimai rodo, kad pats jodo priedas fermentacijos nesustabdo, o sėkmę dažniau nulemia visai kiti dalykai.

    Viena iš dažniausių baimių buvo susijusi su tuo, kad jodas gali slopinti pieno rūgšties bakterijas, kurios greitai mažina sūrymo pH ir užtikrina saugią, stabilią fermentaciją. Tačiau mokslininkų atlikti bandymai parodė, kad joduota druska reikšmingai nepablogina nei fermentacijos eigos, nei skonio ar tekstūros, jei laikomasi tinkamų sąlygų.

    Kas lemia rauginimo sėkmę

    Praktikoje svarbiausias veiksnys yra druskos koncentracija sūryme. Raugintiems agurkams dažniausiai taikoma 2,5–5 proc. koncentracija, tai yra maždaug 25–50 gramų druskos 1 litrui vandens, o tiksliausia ją sverti, nes šaukštais paklaida gali būti didelė.

    Ne mažiau svarbi ir temperatūra: per šiltai laikomi stiklainiai dažniau duoda minkštus agurkus, nes fermentacija tampa per intensyvi ir išsibalansuoja mikroorganizmų veikla. Dažniausiai rekomenduojama palaikyti maždaug 21–24 laipsnių temperatūrą ir užtikrinti, kad agurkai būtų pilnai apsemti sūrymu.

    Kodėl sūrymas kartais drumstėja

    Jei sūrymas tampa drumstas arba atsiranda nuosėdų, tai ne visada reiškia, kad kažkas nepavyko. Dažna priežastis yra kai kuriose valgomosiose druskose esantys priešsukibimo priedai, taip pat natūralūs fermentacijos produktai, kurie gali sudaryti lengvą sedimentą.

    Dėl to patikimiausiu pasirinkimu dažnai laikoma druska, skirta konservavimui, arba gryna valgomoji akmens druska be priedų. Vis dėlto joduota druska taip pat gali būti naudojama, tik verta atidžiai įvertinti sudėtį ir rinktis kuo paprastesnį produktą.

    Kaip išvengti minkštų ir tuščiavidurių agurkų

    Traškumą dažniausiai praranda agurkai, kurie buvo per ilgai laikyti iki rauginimo, yra pažeisti, peraugę arba rauginti per silpname sūryme. Kuo agurkai šviežesni, mažesni ir kietesni, tuo didesnė tikimybė, kad jie išliks stangrūs.

    Tuščiaviduriai agurkai dažniau pasitaiko didesniems, pernokusiems egzemplioriams, kurių audiniai prie sėklų kameros būna laisvesni. Fermentacijos metu susidarantis anglies dioksidas nepalankiomis sąlygomis gali kauptis minkštesnėje struktūroje, todėl svarbu laikytis tinkamos temperatūros ir druskos koncentracijos bei nepalikti daržovių virš sūrymo paviršiaus.

  • Dietologė paaiškino, kuri druska išties naudingesnė: svarbu ne tik rūšis, bet ir kada berti

    Ne visa druska yra vienoda, o pasirinkimas gali turėti įtakos jodo kiekiui racione ir bendram suvartojamam natrio kiekiui. Specialistai primena, kad dauguma žmonių druskos suvalgo per daug, todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į skonį, bet ir į sudėtį bei vartojimo įpročius.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems per dieną neviršyti 5 gramų druskos, tai yra maždaug arbatinis šaukštelis. Praktikoje nemaža dalis druskos gaunama ne iš sūdymo namuose, o iš perdirbtų produktų, duonos, sūrių, mėsos gaminių ir užkandžių.

    Kodėl verta rinktis joduotą druską

    Dietologai dažnai pataria kasdieniam naudojimui rinktis joduotą druską, nes jodas yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Dėl nepakankamo jodo kiekio mityboje gali didėti skydliaukės sutrikimų rizika, o tam tikrose teritorijose jodo trūkumas istoriškai buvo dažnesnis.

    „Jei renkatės druską kasdieniam maistui, dažniausiai geriausias pasirinkimas yra joduota druska“, – sakė dietologė.

    Joduota druska laikoma paprastu būdu papildyti mitybą jodu, ypač jei žmogus retai valgo jūrų žuvį ar kitus jodo šaltinius. Vis dėlto ji nėra priežastis vartoti daugiau druskos, prioritetas išlieka mažesnis bendras jos kiekis.

    Kada berti, kad jodas nedingtų

    Ruošiant maistą svarbus ne tik druskos tipas, bet ir kada ji naudojama. Jodas jautrus karščiui, todėl dalis jo gali sumažėti ilgai kaitinant, ypač verdant ar kepant aukštoje temperatūroje.

    Praktinis patarimas paprastas: joduotą druską geriausia berti gaminimo pabaigoje arba jau į paruoštą patiekalą. Taip didesnė dalis jodo išlieka, o skonis nesikeičia.

    Kaip atpažinti kokybišką joduotą druską

    Renkantis verta skaityti etiketę ir pasižiūrėti, kokiu junginiu druska joduota. Patikimesniu pasirinkimu dažnai laikoma druska, joduota kalio jodatu, nes šis junginys paprastai būna stabilesnis laikymo ir transportavimo metu.

    Ne mažiau svarbi pakuotė ir laikymo sąlygos: druską verta laikyti sandariai uždarytame inde, sausoje vietoje ir atokiau nuo garų bei kaitros. Jei druska laikoma drėgnoje aplinkoje arba atviroje taroje, jodo kiekis gali mažėti greičiau.

    Ekspertai taip pat primena, kad sveikatai palankesni pokyčiai dažniausiai prasideda ne nuo druskos rūšies, o nuo jos kiekio mažinimo. Skoniui sustiprinti galima dažniau rinktis žoleles, prieskonius, citrinos sultis ar česnaką, taip palaipsniui priprantant prie mažiau sūraus maisto.

  • Minkšti ir greitai pelija mažasūriai agurkai? Kaltas vienas užrašas ant druskos pakuotės

    Klaida prasideda parduotuvėje

    Mažasūriai agurkai turėtų būti traškūs, tačiau kartais jau po paros tampa minkšti ir ima pelyti. Dažnai kaltinami patys agurkai, jų dydis ar veislė, bet praktikoje problema neretai prasideda dar renkantis druską.

    Fermentacija yra jautrus procesas, kuriame svarbiausia sudaryti tinkamas sąlygas pieno rūgšties bakterijoms. Jei jos vystosi lėtai arba yra slopinamos, agurkai neįrūgsta taip, kaip turėtų, o struktūra greičiau suyra.

    Kodėl netinka joduota druska?

    Dažnas pasirinkimas virtuvėje yra smulki, joduota valgomoji druska, tačiau ji ne visada tinka rauginimui. Jodas kai kuriais atvejais gali trikdyti norimą fermentacijos eigą, todėl agurkai vietoje traškumo ima minkštėti.

    Dar viena bėda yra priedai nuo sušokimo, kurie dažnai dedami į įprastą valgomąją druską. Tokie priedai gali lemti drumstesnį sūrymą, o skoniui suteikti nepageidaujamą poskonį, ypač jei rauginama šilčiau.

    Kokią druską rinktis ir ką dar patikrinti?

    Rauginimui patikimiausias pasirinkimas yra nejoduota akmens druska, kuo paprastesnės sudėties. Perkant verta perskaityti etiketę ir įsitikinti, kad sudėtyje nėra jodo ir kuo mažiau papildomų priedų.

    Ne mažiau svarbios ir proporcijos: dažniausiai buitiniam sūrymui orientuojamasi į maždaug 1 valgomąjį šaukštą druskos vienam litrui vandens, tačiau tikslus kiekis gali priklausyti nuo agurkų dydžio ir norimo skonio. Vanduo turėtų būti šiltas, bet ne verdantis, nes per karštas gali pakenkti natūraliai mikroflorai.

    Kad agurkai išliktų tvirtesni, į stiklainį įprastai dedama krienų, česnako, krapų, juodųjų serbentų ar vyšnių lapų. Šie priedai vertinami dėl aromato ir dėl to, kad padeda palaikyti norimą tekstūrą, ypač kai rauginama kambario temperatūroje.