Netrukus prasidėsianti žiema vėl primena apie vieną svarbiausių dalykų keliuose – barstomąją druską. O ją dažnai saugo labai atpažįstami, kupolo formos statiniai, kuriuos vairuotojai mato prie greitkelių ir pagrindinių magistralių.
Šie statiniai vadinami „Fitzpatricko kupolais“ – tai kelių priežiūrai skirtos druskos sandėliai. Lenkijos kelių tarnybos dar prieš astronominės žiemos pradžią skelbia apie pasirengimą užtikrinti kelių pravažumą, o kartu primena ir apie šių sandėlių paskirtį.
Kupolo forma pasirinkta ne dėl grožio: ant tokio stogo mažiau kaupiasi sniegas, o stiprūs vėjo gūsiai konstrukcijai kelia mažiau problemų. Be to, medinė konstrukcija padeda išlaikyti druską sausesnę – mažesnė drėgmė reiškia, kad druska nesulips ir ją lengviau dozuoti.
Tokie sandėliai statomi ant betoninių pagrindų – jie laikomi lengvesniais ir pigesniais sprendimais, o viduje patogu manevruoti technikai, įskaitant didesnius krautuvus bei sunkvežimius.
Kuo išsiskiria šie druskos sandėliai
Dažniausiai „Fitzpatricko kupolai“ būna apie 30 metrų skersmens ir maždaug 15 metrų aukščio. Tokie matmenys leidžia sukaupti reikšmingas atsargas žiemos sezonui ir efektyviai jas iškrauti į barstomąją techniką.
Didžiausi tokio tipo sandėliai gali siekti iki 41 metro skersmens ir 18 metrų aukščio. Tokiose patalpose, kaip nurodoma, galima laikyti iki 7 tūkst. tonų druskos.
Lenkijoje kelių tarnybos iš viso turi 292 druskos sandėlius, nors ne visi jie yra kupolo formos. Bendra jų talpa siekia apie 450 tūkst. tonų druskos.
Kas buvo Johnas Fitzpatrickas
Šių kupolų forma buvo užpatentuota kanadiečio Johno Fitzpatricko. Jis buvo ne tik išradėjas ir konstruktorius, bet ir sportininkas.
J. Fitzpatrickas dalyvavo 1928 metų Amsterdamo olimpinėse žaidynėse ir 200 metrų bėgime užėmė penktą vietą. Pirmasis jo suprojektuotas kupolas buvo pastatytas 1968 metais, o patentą išradėjas gavo 1972 metais.
Per dešimtmetį nuo 1968 metų Ontarijuje buvo pastatyta apie 200 tokių sandėlių – tai rodo, kad sprendimas greitai prigijo. J. Fitzpatrickas mirė 1989 metais, būdamas 82 metų.
Ne vienintelis jo išradimas
Be druskos sandėlių, J. Fitzpatrickas suprojektavo ir sistemą, kuri iki šiol naudojama Šventojo Lauryno upėje. Joje įrengtos perforuotos žarnos, per kurias kyla oro burbuliukai.
Tokiu būdu žiemą tam tikrose vietose vanduo neužšąla, o laivyba gali vykti sklandžiau. Tai dar vienas pavyzdys, kaip inžineriniai sprendimai pritaikomi labai praktiškiems, kasdieniams tikslams.