CP v2

Tag: Johnas Ratcliffe’as

  • CIA įspėjimas Lenkijai: Tuskas apie galimas provokacijas pasienyje ir rizikas visai ES rytiniame flange

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po susitikimo su Višegrado grupės vyriausybių vadovais Bratislavoje pranešė gavęs tiesioginę JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovo ataskaitą apie galimus įvykius artimiausiais mėnesiais. Pasak jo, perspėjimai apima ne tik Rusijos karą prieš Ukrainą, bet ir platesnį rizikų spektrą Europos Sąjungos rytiniame flange.

    Tuskas teigė, kad Lenkija ir Europa turi būti pasirengusios skirtingiems scenarijams, įskaitant provokacijas pasienyje ir veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti situaciją. Jis pabrėžė, kad grėsmės gali būti nukreiptos į infrastruktūrą ir logistikos grandines, kurios karo metu tampa kritinėmis tiek Ukrainai, tiek ES.

    Premjeras taip pat informavo, kad naktį, bendradarbiaujant Lenkijos ir Ukrainos tarnyboms, pavyko užkirsti kelią tiesioginei grėsmei viename iš pasienio kontrolės punktų. Jis priminė, kad Rusija jau yra pasirinkusi provokacijų taktiką prieš pasienio infrastruktūrą kitose regiono valstybėse, todėl panašių bandymų tikimasi ir Lenkijoje.

    „Tai ne taip, kad Lenkijai šiuo klausimu reikia Europos Sąjungos pagalbos. Mes atliekame sunkiausią užduotį šiuo metu visai Europai, ne tik sau“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Tusko teigimu, diskusijose su partneriais akcentuota, kad rytinio flango saugumas yra bendras, o ne atskirų valstybių rūpestis. Jo vertinimu, spaudimas pasienyje, galimos diversijos ir bandymai kelti sumaištį vidaus teritorijoje turėtų būti vertinami kaip platesnės strategijos dalis, kuria siekiama išbandyti ES ir NATO atsparumą.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Pastaraisiais metais Europos saugumo institucijos vis dažniau kalba apie hibridines operacijas: sabotažą, dezinformaciją, kibernetines atakas ir provokacijas prie sienos. Tokie veiksmai dažnai pasirenkami todėl, kad leidžia sukelti įtampą neperžengiant akivaizdžios karinės eskalacijos ribos, o atsako priemonės reikalauja koordinacijos tarp kelių valstybių.

    Lenkijos ir kitų rytinio flango šalių vaidmuo karo Ukrainoje kontekste yra ypatingas, nes per šį regioną keliauja dalis karinės, humanitarinės ir ekonominės paramos srautų. Todėl pasienio kontrolės punktai, geležinkelio mazgai ir energetikos infrastruktūra išlieka tarp jautriausių taikinių, kuriuos gali bandyti paveikti priešiškos jėgos.

    CŽV vadovo vizitas regione

    Viešojoje erdvėje taip pat minėta, kad CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as rugpjūčio 25 dieną lankėsi Maskvoje ir susitiko su Rusijos žvalgybos bei saugumo institucijų vadovais. Tokie kontaktai paprastai siejami su aukšto lygio saugumo klausimais, krizių valdymu ir rizikų mažinimu, tačiau jų detalės dažniausiai neviešinamos.

    Anksčiau ir Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas buvo užsiminęs apie svarbų pokalbį su CŽV vadovu, tačiau temos neatskleidė. Tusko išsakytas perspėjimas rodo, kad Varšuva šiuos signalus vertina kaip raginimą spartinti pasirengimą galimoms provokacijoms ir stiprinti bendrą regiono saugumo koordinavimą su sąjungininkais.

  • CŽV vadovo vizitas Maskvoje: aptarta galimybė surengti Trumpo, Zelenskio ir Putino susitikimą

    JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Johnas Ratcliffe’as praėjusią savaitę netikėtai lankėsi Maskvoje. Kaip skelbia JAV portalas „Axios“, vizito metu Rusijos pareigūnams buvo pristatyta idėja dėl trišalio formato susitikimo, kuriame dalyvautų Donaldas Trumpas, Volodymyras Zelenskis ir Vladimiras Putinas.

    „Axios“ nurodo, kad panašios iniciatyvos buvo aptarinėtos ir anksčiau, tačiau, šaltinių teigimu, Rusijos pusė jas esą atmesdavo. Šį kartą viešai neatskleidžiama, kokia buvo Maskvos reakcija į siūlymą ir ar idėja sulaukė bent jau preliminaraus svarstymo.

    Kas žinoma apie vizitą

    Pasak publikacijos, J. Ratcliffe’as Maskvoje susitiko su Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Sergejumi Naryškinu ir Federalinės saugumo tarnybos vadovu Aleksandru Bortnikovu. Tokie kontaktai paprastai derinami itin jautriai, nes žvalgybų vadovų susitikimai neretai apima tiek saugumo, tiek politinius signalus, susijusius su karo eiga ir derybų perspektyvomis.

    Ukrainos prezidentas V. Zelenskis yra nurodęs, kad Ukrainos pusė buvo informuota apie pokalbių turinį. Tačiau konkrečios detalės, kas tiksliai buvo aptarta ir kokie įsipareigojimai, jei tokių buvo, galėjo būti pasiekti, viešai neįvardijami.

    Trišalis formatas ir kliūtys

    Trišalio susitikimo idėja skamba patraukliai kaip būdas sutelkti sprendimų priėmėjus prie vieno stalo, tačiau praktikoje ją riboja keli veiksniai. Pirmiausia, Ukrainai esminis klausimas yra saugumo garantijos ir aiškūs įsipareigojimai dėl teritorinio vientisumo, o Rusija iki šiol siekė derybų darbotvarkę formuoti jai palankiomis sąlygomis.

    Antra, politinis laikas ir aplinkybės daro tiesioginę įtaką tokiems susitikimams: net ir esant tarpininkavimo pastangoms, formatas dažnai stringa dėl išankstinių sąlygų, viešosios nuomonės spaudimo ir to, kad šalys skirtingai mato paliaubų bei taikos susitarimo turinį. Dėl to netikėtas CŽV vadovo vizitas labiau vertinamas kaip bandymas patikrinti Maskvos poziciją ir komunikacijos kanalus, o ne kaip garantija, kad susitikimas tikrai įvyks artimiausiu metu.

    Ką tai gali reikšti toliau

    Žvalgybų vadovų kontaktai kartais naudojami kaip užkulisinis diplomatinis mechanizmas, kai oficialios derybos įstringa arba kai siekiama perduoti signalus be viešų įsipareigojimų. Tokiuose formatuose gali būti aptariami ir humanitariniai klausimai, ir rizikų valdymas, pavyzdžiui, eskalacijos prevencija.

    Vis dėlto kol kas nėra patvirtinimo, kad trišalis Trumpo, Zelenskio ir Putino susitikimas yra realiai suderintas ar artėjantis. Artimiausiu metu daugiausia priklausys nuo to, ar po šio vizito bus tęsiami kontaktai, ar pasirodys aiškesni signalai apie galimą derybų darbotvarkę ir priimtinus kompromisus.

  • CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as slapta atvyko į Maskvą: ką išduoda skrydžių duomenys ir tyla

    CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as slapta atvyko į Maskvą: ką išduoda skrydžių duomenys ir tyla

    Pranešimai apie slaptą kelionę

    JAV žiniasklaida pranešė, kad CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as antradienį neoficialiai atvyko į Maskvą. Nei Vašingtonas, nei Maskva šios informacijos viešai nepatvirtino, todėl kol kas neaišku, su kuo jis turėjo susitikti ir kokia buvo kelionės darbotvarkė.

    Tokio lygio vizitai paprastai planuojami itin slapta, o oficialūs patvirtinimai, jei jų apskritai būna, neretai pateikiami jau po susitikimų. Dėl to žiniasklaidos dėmesys krypsta į netiesioginius ženklus, ypač aviacijos ir diplomatinio judėjimo signalus.

    Ką rodo orlaivio maršrutas

    Tą pačią dieną Maskvos Vnukovo oro uoste nusileido JAV karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Boeing C-17A Globemaster III“. Skrydžių sekimo duomenys rodė, kad orlaivis į Maskvą atskrido iš Rygos, o į Latvijos sostinę buvo atvykęs po skrydžio iš Merilando valstijoje esančio Camp Springs, netoli Vašingtono.

    Neįprastas maršrutas ir oficialių paaiškinimų stoka paskatino spėliones, jog į Rusiją galėjo vykti aukšto rango JAV pareigūnai. Papildomu signalu tapo ir mieste pastebėta diplomatinė automobilių kolona, apie kurią pranešė keli stebėtojai.

    „Šiuo metu neturiu jokios informacijos apie JAV karinį orlaivį, o šią savaitę Kremliuje susitikimai su JAV administracijos atstovais neplanuojami“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

    Platesnis kontekstas ir precedentai

    Pranešimai pasirodė Ukrainai minint 35-ąsias Nepriklausomybės metines, kai į Kyjivą vyko Europos lyderiai, demonstruodami paramą Rusijos karo alinamos šalies gynybai. Tuo pat metu viešai skelbta, kad renginiuose nedalyvavo einantys pareigas JAV administracijos atstovai.

    Žiniasklaidoje anksčiau buvo svarstoma, ar į regioną gali vykti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, tačiau tokio vizito požymių nepaskelbta. Šių figūrų pavardės minimos todėl, kad jie buvo siejami su kontaktais su Rusijos pareigūnais ir derybinėmis iniciatyvomis.

    Ratcliffe’as, kaip skelbiama, palaikė ryšius su Rusijos žvalgybos vadovybe ir anksčiau dalyvavo derybiniuose procesuose. Viešai buvo minėta, kad jis prisidėjo prie derybų, kurios 2025 metais baigėsi JAV ir Rusijos dvigubos pilietybės turėjusios Ksenios Karelinos paleidimu.

    Paskutinis CŽV vadovas, kurio vizitas Maskvoje buvo žinomas viešai, buvo Williamas Burnsas, 2021 metų lapkritį lankęsis Rusijos sostinėje. Tai įvyko likus keliems mėnesiams iki plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, todėl tokie kontaktai ir šiandien vertinami kaip ypač jautrūs.

    Kol kas nėra patikimos informacijos, ar dabartinis vizitas, apie kurį pranešė JAV žiniasklaida, buvo susijęs su karo Ukrainoje eiga, kalinių mainais ar žvalgybinių kanalų palaikymu. Dėl oficialios tylos pagrindiniai atsakymai, tikėtina, paaiškės tik vėliau arba taip ir liks nepatvirtinti.