Tag: Jojo efektas

  • Metate GLP-1 vaistus? Tyrimas parodė, kas padeda sumažinti jojo efektą po gydymo pabaigos

    GLP-1 grupės vaistai, tokie kaip semagliutidas ir liragliutidas, veikia alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus. Jie gali mažinti apetitą, didinti sotumo jausmą po valgio ir padėti sumažinti suvartojamo maisto kiekį, todėl naudojami 2 tipo diabetui ir nutukimui gydyti.

    Didžiausias iššūkis dažnai iškyla baigus vartojimą. Silpnėjant poveikiui apetitui, alkis gali sugrįžti, o laikytis mažesnių porcijų ir naujų įpročių tampa sunkiau, todėl daliai žmonių svoris ima augti.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus neišvengiamai susigrąžins visus prarastus kilogramus. Riziką lemia individualūs veiksniai, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, miegas, stresas ir tai, ar po gydymo išlieka nuoseklus specialistų palaikymas.

    Kas nutinka nutraukus gydymą?

    Po vaistų nutraukimo daliai pacientų grįžta didesnis alkis ir dažnesnis potraukis kaloringesniam maistui. Tokiu laikotarpiu ypač svarbūs konkretūs kasdieniai sprendimai, nes vien motyvacija ne visada kompensuoja pasikeitusius fiziologinius signalus.

    Nutukimas medicinoje vertinamas kaip lėtinė liga, todėl kai kuriems pacientams gali būti reikalingas ilgalaikis gydymas. Sprendimas baigti farmakoterapiją turėtų būti priimamas įvertinus naudą, riziką, toleravimą ir paciento situaciją, kartu numatant aiškų tolimesnį planą.

    Tyrimas: trys skirtingos strategijos

    Nedidelėje studijoje dalyvavo 39 suaugusieji, kurie, vartodami GLP-1 vaistus, jau buvo sumažinę svorį. Pasibaigus farmakoterapijai jie atsitiktinai suskirstyti į tris grupes, o stebėjimas truko keturis mėnesius.

    Mokslininkai vertino, ar papildomas palaikymas po gydymo pabaigos gali sumažinti svorio ataugimą, palyginti su įprasta priežiūra. Buvo lyginamas palaikymas per įpročių sekimo programėlę, paruošti patiekalai ir standartinė priežiūra be papildomų priemonių.

    Po keturių mėnesių įprastos priežiūros grupėje vidutinis kūno masės padidėjimas siekė 10,75 proc. Tuo metu grupėje, kuri naudojosi programėle, vidutinis prieaugis buvo 3,60 proc., o gaunant paruoštus patiekalus 3,58 proc.

    Rezultatai rodo, kad abiejose papildomą pagalbą gavusiose grupėse svoris didėjo maždaug tris kartus mažiau nei įprastos priežiūros grupėje. Skirtumai tarp programėlės ir paruoštų patiekalų pagal svorį buvo minimalūs, todėl vienos strategijos išskirti kaip aiškiai pranašesnės nepavyko.

    Ką tai reiškia pacientams?

    Tyrime taip pat vertinta mitybos kokybė, savijautos įsivertinimas, rekomendacijų laikymasis ir pasitenkinimas suteiktu palaikymu. Ryškiausias skirtumas tarp grupių matytas būtent kūno masės pokyčiuose.

    Praktinė žinutė paprasta: laikotarpį po gydymo pabaigos verta planuoti iš anksto. Vieniems labiau tinka nuolatinis įpročių sekimas ir grįžtamasis ryšys, kitiems aiškus valgymų planas, dietologo konsultacijos ar iš anksto paruoštas maistas.

    Svarbu ir tai, kad GLP-1 vaistų negalima savarankiškai nutraukti ar keisti dozės. Jei svarstote apie gydymo pabaigą, sprendimą reikėtų aptarti su gydytoju, susitarti dėl svorio stebėjimo ir pagalbos plano, kad jojo efektas būtų kuo mažesnis.

  • Gydytojas: patarimas mažiau valgyti neveikia – nutukimas išderina alkį, sotumą ir medžiagų apykaitą

    Gydytojas: patarimas mažiau valgyti neveikia – nutukimas išderina alkį, sotumą ir medžiagų apykaitą

    Nutukimas – ne valios trūkumas

    Antsvoris ir nutukimas dažnai pristatomi kaip paprasta matematika: mažiau kalorijų ir daugiau judėjimo. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad realybėje tai kur kas sudėtingesnė, biologinė ir lėtinė liga, o ne vien įpročių klausimas.

    Nutukimas susijęs su alkio ir sotumo reguliacijos sutrikimais, todėl žmogui gali būti sunku jaustis pavalgius net po įprasto dydžio porcijos. Dėl to patarimas „tiesiog mažiau valgyk“ daliai pacientų ne tik nepadeda, bet ir didina kaltės jausmą bei atitolina nuo gydymo.

    Kodėl organizmas priešinasi svorio kritimui?

    Specialistai aiškina, kad kūnas svorio mažėjimą dažnai suvokia kaip grėsmę ir įjungia kompensacinius mechanizmus. Ilgiau laikantis griežtų ribojimų, sustiprėja alkis, o energijos sąnaudos gali sumažėti, todėl išlaikyti deficitą darosi vis sunkiau.

    Nutukimo atveju dažnesnė leptino rezistencija: nors leptino, siejamo su sotumu, organizme gali būti daug, smegenys į signalą reaguoja prasčiau. Kartu gali silpnėti žarnyno hormonų, pavyzdžiui, GLP-1, poveikis, todėl sotumas būna trumpesnis ir mažiau ryškus.

    Dalis žmonių patiria ir vadinamąjį nuolatinį įkyrų galvojimą apie maistą, kai noras valgyti išlieka net pavalgius. Tokia būsena apsunkina kasdienį funkcionavimą, planavimą ir ilgalaikių pokyčių laikymąsi.

    Rizikos sveikatai ir ką keičia gydymas

    Nelečiamas nutukimas siejamas su daugiau nei 200 galimų komplikacijų. Tarp dažniausių – 2 tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, miego apnėja, taip pat didesnė infarkto ir insulto rizika.

    Gydytojai pabrėžia, kad gydymo tikslas nėra vien skaičius svarstyklėse. Dažnai pirmieji teigiami pokyčiai pasimato savijautoje: daugiau energijos, mažesnis dusulys, geresnė fizinio krūvio tolerancija, mažiau mieguistumo po valgio, o vėliau gerėja kraujospūdis ir gliukozės rodikliai.

    Svarbus ir psichologinis aspektas, nes nutukimą lydi stigmatizacija, kuri gali didinti nerimą, depresijos simptomus ir socialinį atsitraukimą. Todėl pagarbi komunikacija ir aiškus ligos pripažinimas medicinine problema laikomi būtina gydymo dalimi.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į paauglystėje prasidedančias problemas: nutukimas jauname amžiuje dažnai persikelia į suaugystę ir ilgainiui didina kardiometabolinių ligų riziką. Vis dėlto ankstyvi, tvarūs pokyčiai ir laiku parinktas gydymas gali reikšmingai sumažinti ilgalaikes pasekmes.

    Gyvensenos korekcija išlieka gydymo pagrindas, tačiau kai kuriems žmonėms jos nepakanka dėl biologinių mechanizmų ir gretutinių ligų. Tokiais atvejais, įvertinus indikacijas, gali būti svarstomas kompleksinis gydymas, įskaitant farmakoterapiją, o šeimos gydytojas dažnai tampa tuo specialistu, kuris koordinuoja diagnostiką, stebėseną ir nukreipimą.

    „Svorio mažinimas tikrai nėra vien paprastas sprendimas mažiau valgyti. Tai lėtinė liga, kuri išderina alkio ir sotumo reguliaciją, todėl gydymas turi būti ilgalaikis ir pritaikytas žmogui“, – sakė gydytojas Tomasz Witaszek.