1605 metų lapkritį po Vestminsterio rūmais Londone aptiktos maždaug 36 parako statinės – jų būtų pakakę susprogdinti Anglijos parlamentą. Rūsyje budėjęs vyras buvo Guy Fawkes, vėliau tapęs garsiausiu vadinamojo Parako sąmokslo veidu.
Kaip rašoma portale „The Collector“, apie planuojamą išpuolį valdžia sužinojo po anoniminio laiško, įspėjusio neiti į parlamento posėdį. Po to pradėtos kratos atvedė iki slėptuvės, kur parakas buvo paslėptas po anglimis ir malkomis.
Sąmokslo esmė buvo itin radikali: per iškilmingą parlamento atidarymą susprogdinti pastatą tuo metu, kai ten turėjo būti karalius Jokūbas I ir svarbiausi jo ministrai. Užpuolikai tikėjosi, kad kilęs chaosas leis perimti valdžią ir pakeisti šalies religinę politiką.
Šis planas gimė religinės įtampos fone: dalis Anglijos katalikų tikėjosi, kad po Elžbietos I mirties naujasis monarchas bus jiems palankesnis, tačiau viltys netrukus žlugo. Tuomet griežtos bausmės už katalikiškų apeigų praktikavimą ir politines teises ribojantys įstatymai tapo dirva sąmokslui.
Kaip Guy Fawkes atsidūrė sąmoksle
Guy Fawkes gimė Jorkšyre protestantiškoje šeimoje, tačiau vėliau atsivertė į katalikybę. Jaunas jis išvyko į žemyninę Europą ir įstojo į ispanų pajėgas, kovojusias Nyderlanduose per Aštuoniasdešimties metų karą.
Būtent karinė patirtis ir įgūdžiai padarė jį patraukliu kandidatų sąmokslininkams. Be to, Fawkes ilgiau buvo gyvenęs už Anglijos ribų, todėl, kaip teigiama, jam galėjo būti lengviau išvengti atpažinimo tarp žinomų katalikų opozicijos atstovų.
Į sąmokslą jį įtraukė Thomas Winter, o pagrindiniu organizatoriumi laikomas Robertas Catesby. Prie jų prisidėjo ir kiti katalikai, nusivylę Jokūbo I laikysena katalikybės atžvilgiu.
Parako sąmokslas: planas ir nesėkmė
Užpuolimas buvo suplanuotas 1605 metų lapkričio 5 dienai. Sąmokslininkai iš pradžių nuomojosi patalpas šalia Lordų rūmų ir net bandė kasti tunelį, tačiau vėliau atsirado galimybė išsinuomoti rūsį tiesiai po parlamentu.
Ten ir buvo sukrautos parako statinės, paslėptos po kuru. Laukiant numatytos datos, dalis tinklo žmonių buvo siunčiami į užsienį ieškoti galimos paramos, jei planas pavyktų.
Lūžis įvyko spalio 26 dieną, kai lordas Monteagle gavo anoniminį laišką, raginantį nesirodyti parlamente. Nors valdžia nepuolė iškart kratyti rūsių, karaliaus nurodymu patikra buvo suplanuota lapkričio 4 dienai.
Per apžiūrą pareigūnams užkliuvo malkų krūvos, o naktį iš lapkričio 4-osios į 5-ąją rūsio paieška atskleidė paraką. Guy Fawkes buvo sulaikytas vietoje, vėliau kankinamas ir galiausiai atskleidė sąmokslo detales bei bendrininkų pavardes.
Kas vyko po sulaikymo
Sužinoję apie žlugusį planą, likę sąmokslininkai pabėgo iš Londono, tikėdamiesi sukelti sukilimą, tačiau palaikymo nesulaukė. Dalis jų žuvo susišaudyme, kiti buvo suimti ir įkalinti.
1606 metų sausio pabaigoje sąmokslininkai buvo pripažinti kaltais dėl valstybės išdavystės ir nubausti mirties bausme. Guy Fawkes buvo nuteistas ir įvykdyta egzekucija sausio 31 dieną.
Po šių įvykių Anglijos parlamentas priėmė aktą, įtvirtinusį lapkričio 5-ąją kaip kasmetinę padėkos dieną už neįvykusį išpuolį. Ilgainiui ji tapo žinoma kaip Guy Fawkes naktis, šiandien siejama su laužais ir fejerverkais.
Sąmokslas, kurį jo dalyviai tikėjosi panaudoti katalikų padėčiai pagerinti, realybėje turėjo priešingą efektą: Jokūbas I sugriežtino priemones prieš tuos, kurie nesilaikė protestantiškos tvarkos. Katalikams buvo įvesti papildomi lojalumo reikalavimai ir dar labiau apribotos politinės teisės; minima, kad į parlamentą jie nebuvo įleidžiami iki 1829 metų.