CP v2

Tag: Jonažolė

  • 4 papildai, kurie, anot mokslo, gali padėti nuotaikai: nuo L-teanino iki jonažolės

    Nuotaiką gerinantys maisto papildai populiarėja, tačiau moksliniai įrodymai apie jų naudą skiriasi – vieniems jie gali padėti, kitiems neturėti apčiuopiamo efekto.

    Portale „EatingWell“ apžvelgiami keturi papildai, kurie siejami su geresne savijauta ar mažesniu stresu: L-teaninas, vitaminas D, vitaminas B12 ir jonažolė.

    Svarbu pabrėžti: nė vienas papildas nepakeičia psichikos sveikatos gydymo ar terapijos, ypač jei simptomai užsitęsę ar trikdo kasdienį gyvenimą.

    Be to, prieš pradedant vartoti papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku – ypač dėl galimų sąveikų su vaistais ir saugios dozės.

    L-teaninas: ramybės siejamas junginys

    L-teaninas – aminorūgštis, kurios gausu žaliojoje arbatoje. Dėl jos ši arbata neretai siejama su raminamuoju poveikiu.

    Apžvalgoje nurodoma, kad L-teaninas gali veikti neuromediatorių sistemas, susijusias su nuotaikos ir streso reguliavimu. Vis dėlto pažymima, kad tyrimų dar nėra tiek, kad būtų galima tvirtai vertinti poveikį klinikinei depresijai.

    Vitaminai D ir B12: didžiausia nauda – esant trūkumui

    Vitaminas D dažnai minimas kalbant apie sezoninį nuotaikos svyravimą. Apžvalgoje pabrėžiama, kad mažas vitamino D kiekis siejamas su didesne depresijos rizika.

    Kadangi vitaminas D tirpsta riebaluose ir gali kauptis organizme, prieš didesnes dozes ar ilgalaikį vartojimą verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu, ar reikalingi tyrimai ir kokia schema tinkamiausia.

    Vitaminas B12 nuotaikai ir energijai gali būti ypač svarbus, jei nustatytas jo trūkumas. Šis vitaminas natūraliai randamas gyvūninės kilmės produktuose, todėl vegetarams ir veganams trūkumo rizika gali būti didesnė.

    Apžvalgoje taip pat minimos kitos rizikos grupės – vyresni žmonės ir vartojantys tam tikrus vaistus, įskaitant metforminą ar kai kuriuos rūgštingumą mažinančius preparatus. B12 trūkumas gali būti susijęs su nuovargiu, neurologiniais simptomais ir nuotaikos pokyčiais.

    Jonažolė: gali veikti, bet sąveikų – daug

    Jonažolė išskiriama kaip vienas iš nedaugelio papildų, kurio poveikis lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai kai kuriuose tyrimuose lyginamas su kai kurių antidepresantų efektyvumu.

    Tačiau pabrėžiama ir kita pusė: jonažolė netinka visiems ir gali turėti daug reikšmingų sąveikų su vaistais. Dėl to prieš ją vartojant rekomenduojama būtinai pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Saugumas ir kasdieniai įpročiai – svarbiausia

    Apžvalgoje primenama, kad papildus verta rinktis pagal individualų poreikį ir turimus įrodymus, o ne vien dėl to, kad jie madingi socialiniuose tinkluose.

    Saugumui svarbu įsivertinti galimus trūkumus (prireikus atlikti tyrimus), patikrinti sąveikas su vartojamais vaistais ir rinktis patikimų gamintojų produktus.

    Taip pat akcentuojama, kad nuotaikai didelę įtaką daro kasdieniai įpročiai – fizinis aktyvumas, buvimas lauke, subalansuota mityba ir socialiniai ryšiai. O jei prasta nuotaika ar nerimas užsitęsia, verta kreiptis profesionalios pagalbos.

  • Onkologai įvardijo 5 papildus, kurių per chemoterapiją geriau vengti dėl sąveikų su vaistais

    Maisto papildai chemoterapijos metu gali atrodyti kaip paprastas būdas sustiprėti ar sušvelninti nemalonius pojūčius, tačiau dalis jų gali trukdyti gydymui arba sustiprinti šalutinius poveikius.

    Kai kurie papildai keičia, kaip organizmas skaido vaistus, todėl gali pakisti priešvėžinių preparatų koncentracija kraujyje. Dėl to gydymas gali tapti mažiau veiksmingas arba, priešingai, išaugti toksinio poveikio rizika.

    Apie tai rašo „EatingWell“, kalbinęs onkologus, kurie išskyrė penkias papildų grupes, galinčias kelti didžiausią riziką gydymo metu.

    Bendra specialistų žinutė paprasta: prieš pradedant vartoti, tęsiant ar nutraukiant bet kokį papildą, būtina pasitarti su gydančia onkologų komanda, nes saugumas priklauso nuo taikomo gydymo schemos, dozių ir individualios sveikatos būklės.

    Žoliniai papildai ir vaistų apykaita

    Jonažolė (St. John’s wort) minima kaip vienas dažniausių pavyzdžių, kai augalinis preparatas gali „susikirsti“ su vaistais. Onkologų teigimu, ji siejama su daugybe sąveikų, taip pat ir su kai kuriais vėžio gydymo preparatais.

    Paaiškinama, kad jonažolė gali paspartinti tam tikrų priešvėžinių vaistų metabolizmą – tokiu atveju jų kiekis kraujyje sumažėja, o gydymas gali tapti mažiau veiksmingas.

    Kitas įvardytas augalinis papildas – ginkmedis (Ginkgo biloba), dažnai reklamuojamas atminčiai ar kraujotakai. Įspėjama, kad jis gali paveikti fermentus, dalyvaujančius vaistų skaidyme, ir taip keisti chemoterapinių vaistų kiekį organizme.

    Tekste pabrėžiama, kad laboratoriniai tyrimai rodo: ginkmedis gali mažinti kai kurių vaistų metabolizmą, o tai gali lemti didesnę jų koncentraciją ir didesnę toksinio poveikio riziką.

    Kodėl atsargiai vertinami antioksidantai

    Antroji grupė – antioksidantų papildai: pavyzdžiui, vitaminai A, C ir E, beta karotenas ar kofermentas Q10 (CoQ10). Nors antioksidantai organizmui svarbūs, chemoterapijos metu jų vartojimas papildų forma gali kelti klausimų.

    Paaiškinama, kad kai kurie chemoterapiniai vaistai veikia, be kita ko, skatindami reaktyviųjų deguonies formų susidarymą, kurios pažeidžia vėžines ląsteles. Teoriškai antioksidantų papildai gali slopinti šį mechanizmą, todėl atsargumas – pagrįstas.

    Taip pat akcentuojama, kad moksliniai duomenys šioje srityje nėra vienareikšmiai: poveikis gali priklausyti nuo konkretaus vaisto, vėžio tipo, antioksidanto rūšies ir dozės. Dėl to rekomenduojama nepradėti didelių dozių antioksidantų be aiškios gydytojų rekomendacijos.

    Papildai, kurie gali paaštrinti šalutinius poveikius

    Dar vienas paminėtas papildas – acetil-L-karnitinas. Nors jis tirtas kaip galintis padėti esant periferinei neuropatijai (tirpimui, dilgčiojimui ar skausmui galūnėse), nurodoma, kad tyrimų rezultatai nėra nuoseklūs.

    Be to, onkologo įžvalgoje pažymima, kad acetil-L-karnitinas gali pabloginti tirpimą – vieną dažnų chemoterapijos šalutinių reiškinių. Todėl pabrėžiama: jo nevartoti nervų pažeidimo prevencijai ar gydymui be tiesioginių onkologų nurodymų.

    Geležis – tik esant pagrįstai indikacijai

    Penktoji įvardyta kategorija – geležies papildai. Nors geležis būtina hemoglobino gamybai, pabrėžiama, kad vartojant ją „profilaktiškai“, kai trūkumo nėra, galima susidurti su pertekliaus problema, o tai ne visada tinka onkologinio gydymo metu.

    Onkologų rekomendacija šiame kontekste – vengti geležies papildų, jei gydytojas nėra nustatęs trūkumo ar kitos aiškios medicininės priežasties. Jei gydymo metu vystosi mažakraujystė, sprendimą dėl geležies ar kitų priemonių turėtų lemti tyrimai ir individuali situacija.

    Ką dar galima daryti gydymo metu

    Be papildų klausimo, tekste primenama ir apie bendresnius dalykus, kurie gali padėti išlaikyti savijautą: streso valdymą, kiek įmanoma reguliarų judėjimą, pakankamą ir dažnesnį maitinimąsi mažesnėmis porcijomis.

    Taip pat akcentuojama skysčių svarba – ypač jei vargina vėmimas ar viduriavimas, o skysčių poreikis gali skirtis priklausomai nuo būklės ir taikomo gydymo. Dėl konkretaus kiekio patariama tartis su gydymo komanda, ypač jei yra inkstų ar širdies problemų.

    Pagrindinė žinutė išlieka ta pati: chemoterapijos metu net „nekalti“ papildai gali turėti netikėtų sąveikų, todėl bet kokius pokyčius saugiausia derinti su onkologais.

  • Gydytojai įspėja: šie produktai gali pakeisti chemoterapijos veikimą ir didinti rizikas

    Gydytojai įspėja: šie produktai gali pakeisti chemoterapijos veikimą ir didinti rizikas

    Mityba gali keisti vaistų poveikį

    Chemoterapija yra sudėtingas gydymas, o mityba šiuo laikotarpiu gali turėti įtakos ne tik savijautai, bet ir vaistų saugumui. Kai kurie produktai keičia vaistų įsisavinimą ar skaidymą kepenyse, todėl jų koncentracija kraujyje gali tapti per didelė arba, priešingai, per maža.

    Dėl to gydytojai ragina nevykdyti savarankiškų dietinių eksperimentų, ypač pradedant vartoti papildus ar „natūralius“ preparatus. Svarbiausia taisyklė gydymo metu – bet kokius pokyčius aptarti su onkologu arba klinikiniu dietologu.

    Grei­pfrutai ir kai kurie citrusai

    Grei­pfrutai ir jų sultys laikomi sveiku pasirinkimu, tačiau daliai pacientų jie gali tapti rizikos šaltiniu. Greipfrutuose esančios medžiagos gali slopinti fermentą CYP3A4, kuris dalyvauja daugelio vaistų skaidyme žarnyne ir kepenyse.

    Kai šis kelias „užblokuojamas“, kai kurių vaistų koncentracija kraujyje gali padidėti ir sukelti stipresnį, kartais pavojingą šalutinį poveikį. Panašus poveikis aprašomas ir retesniems citrusams, pavyzdžiui, pomelams ar karčiomsios apelsinų rūšims, todėl saugiausia jų vengti, jei gydytojas perspėja apie sąveikas.

    „Grei­pfrutų sultys gali sulėtinti kai kurių vaistų skaidymą, todėl organizme gali kauptis toksiškos jų dozės“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie vaistų sąveikų riziką onkologinių ligų gydyme.

    Pavojingi gali būti ir papildai

    Ne mažiau svarbi tema – žoliniai papildai. Ypač dažnai minimas jonažolės preparatų poveikis: jie gali suaktyvinti kepenų fermentų sistemas ir taip paspartinti dalies vaistų skaidymą, sumažindami jų veiksmingumą.

    Mokslinėje literatūroje aprašyta, kad jonažolė gali reikšmingai sumažinti kai kurių priešvėžinių vaistų koncentraciją kraujyje. Tai reiškia, kad gydymas gali tapti mažiau efektyvus, o rizika išlieka ir nutraukus papildą, nes fermentų aktyvumo pokyčiai gali tęstis kelias savaites.

    Infekcijų rizika: žali produktai ir nepakankamas kaitinimas

    Chemoterapija neretai sukelia neutropeniją, kai sumažėja neutrofilų ir organizmo apsauga nuo infekcijų smarkiai silpnėja. Tuo metu net įprastai lengvai praeinantis apsinuodijimas maistu gali komplikuotis iki sunkios infekcijos.

    Dėl to gydymo laikotarpiu ypač rizikinga valgyti žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, pavyzdžiui, tartarą ar mažai keptus kepsnius. Taip pat atsargiai vertinami nepakankamai kaitinti kiaušiniai ir patiekalai su jais, nes padidėja bakterinių infekcijų tikimybė.

    Papildomos rizikos kyla vartojant nepasterizuotą pieną, iš jo gamintus produktus ar nepas­terizuotas sultis. Pasterizacija yra svarbi saugumo grandis, o jos nebuvimas sudaro sąlygas pavojingiems mikroorganizmams patekti į virškinamąjį traktą.

    Atsargumo reikalauja ir iš anksto paruošti bei šaldytuve laikomi gaminiai: paruoštos salotos, sumuštiniai, rūkytos žuvys ar kiti valgomi be papildomo kaitinimo produktai. Taip pat dažnai akcentuojami daigai, nes jie auga šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, kur lengviau dauginasi bakterijos.

    Specialistai pabrėžia, kad universalios vienos dietos chemoterapijos metu nėra, o rekomendacijos priklauso nuo konkrečių vaistų ir paciento būklės. Saugiausia strategija – laikytis gydytojo nurodymų, nevartoti papildų be suderinimo ir rinktis gerai termiškai apdorotą, higieniškai paruoštą maistą.

  • Vaistinėje kainuoja centus, o tepama ant galvos: skrandžio lašų triukas plaukams

    Vaistinėje kainuoja centus, o tepama ant galvos: skrandžio lašų triukas plaukams

    Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo netikėtas patarimas: į galvos odą įtrinti skrandžio lašus, kurie įprastai vartojami virškinimo negalavimams. Šalininkai tikina, kad tokia priemonė gali sumažinti plaukų slinkimą, riebalavimąsi ir net padėti kovoti su pleiskanomis.

    Skrandžio lašai dažniausiai yra žolelių ištraukos stipriame alkoholyje, todėl poveikis galvos odai labiau panašus į dirginantį ir dezinfekuojantį, o ne į tiesioginį plaukų augimą skatinantį. Farmacinėse sudėtyse dažnai sutinkami kartieji augalai, pavyzdžiui, gencijonas, valerijonas ar pipirmėtė, o kai kuriuose produktuose būna ir jonažolės.

    Teoriškai daliai žmonių tokia trintis gali laikinai sumažinti riebalavimąsi, nes alkoholis sausina odą ir slopina mikroorganizmų dauginimąsi. Tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas, o per dažnas sausinančių priemonių naudojimas gali duoti priešingą efektą, kai oda ima gaminti dar daugiau riebalų.

    Didžiausia rizika siejama su didelės koncentracijos alkoholiu ir galimu sudirginimu, ypač jei galvos oda jautri, yra dermatitas, žaizdelių, bėrimų ar įbrėžimų. Jei sudėtyje yra jonažolės, svarbu žinoti apie fototoksiškumo riziką: oda gali tapti jautresnė UV spinduliams, todėl priemonės nereikėtų naudoti prieš buvimą saulėje.

    Dermatologai pabrėžia, kad plaukų slinkimą dažniausiai lemia ne viena priežastis, o visuma: stresas, persirgtos infekcijos, hormonų svyravimai, geležies ir vitamino D trūkumas, skydliaukės sutrikimai, pogimdyminis laikotarpis ar net agresyvios plaukų procedūros. Jei slinkimas staigus ar užsitęsęs, pirmiausia verta įvertinti bendrą sveikatos būklę ir pasitarti su šeimos gydytoju ar dermatologu.

    Namų trynimo priemonėms trūksta patikimų klinikinių tyrimų, todėl jų efektyvumą dažniausiai pakeičia subjektyvūs įspūdžiai. Jei vis dėlto norisi išbandyti, saugiausia būtų pradėti nuo bandomojo patepimo mažame odos plote ir priemonę stipriai skiesti, o pajutus deginimą ar niežėjimą nedelsiant nuplauti.

    Ilgalaikiams rezultatams paprastai taikomas kompleksinis požiūris: švelni galvos odos priežiūra, pleiskanų gydymas, mitybos korekcijos ir tikslinės veikliosios medžiagos, kurių nauda geriau pagrįsta tyrimais. Kuo anksčiau nustatoma slinkimo priežastis, tuo lengviau parinkti veiksmingą ir saugų sprendimą.

  • Birželį pievos dovanoja vaistinę: šias žoleles rinko protėviai, bet klaidų nedovanosi

    Birželį pievos dovanoja vaistinę: šias žoleles rinko protėviai, bet klaidų nedovanosi

    Birželis žolininkams laikomas vienu svarbiausių metų mėnesių, nes daug pievų ir miškų augalų būtent tada sukaupia daugiausia veikliųjų medžiagų. Liaudies medicinoje rinktos žolelės iki šiol naudojamos kaip pagalbinė priemonė savijautai gerinti, tačiau jos nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų.

    Augalai vertinami dėl eterinių aliejų, flavonoidų, rauginių medžiagų ir vitaminų, kurie gali prisidėti prie normalaus virškinimo ir bendros organizmo būklės. Vis dėlto svarbu suprasti, kad natūralios priemonės gali turėti ir šalutinį poveikį, ypač vartojant kartu su vaistais.

    Kaip rinkti, kad nepakenktumėte

    Žoleles rekomenduojama rinkti sausu, saulėtu rytmečiu, kai jau nudžiūvusi rasa. Taip sumažėja pelėsio rizika džiovinant ir geriau išsaugomos kvapiosios bei kitos lakiosios medžiagos, kurios karštyje greitai išgaruoja.

    Renkant svarbu vengti pakelių, purškiamų laukų ir pramoninių teritorijų, nes augalai gali kaupti teršalus. Prieš vartojimą verta įsitikinti augalo tapatybe, o džiovinant laikyti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje.

    Populiariausi birželio augalai

    Vienas dažniausiai renkamų augalų yra ramunėlė, ypač jos žiedynai. Ramunėlių arbata tradiciškai geriama po valgio, kai vargina pilvo pūtimas ar sunkumo jausmas, o išoriškai nuoviras naudojamas sudirgusiai odai nuraminti.

    Antroje birželio pusėje sužydi jonažolė, dažnai vadinama joninių žole. Ji liaudies praktikoje siejama su nervų sistemos palaikymu ir emocinės įtampos mažinimu, tačiau šis augalas turi svarbią ypatybę, apie kurią pamiršta daugelis.

    Jonažolė gali didinti odos jautrumą saulei, todėl ją vartojant rekomenduojama vengti intensyvaus deginimosi. Taip pat ji gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, todėl ilgiau vartojant ar turint lėtinių ligų verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Birželis tinka ir žemuogių lapams rinkti, nes tada jie paprastai būna sukaupę daugiausia žolininkystėje vertinamų medžiagų. Žemuogių lapų arbata mėgstama dėl švelnaus aromato, o tradiciškai ji siejama su virškinimo palaikymu ir lengvu šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu.

    Nuo birželio vidurio prasideda ir liepžiedžių sezonas, todėl daugelis skuba pasiruošti atsargų žiemai. Liepžiedžių arbata įprastai geriama peršalimo metu kaip pagalbinė priemonė sušilti ir palengvinti savijautą, o vakare ji neretai pasirenkama dėl raminančio poveikio.

    Mažiau žinoma, bet pievose dažna yra lipikė, kuriai tradiciškai priskiriamas organizmo skysčių apykaitą ir natūralius apsivalymo procesus palaikantis poveikis. Liaudies praktikoje ji minima ir kaip augalas, galintis prisidėti prie tinimų mažėjimo, tačiau, kaip ir visais atvejais, svarbus saikas ir individualus jautrumas.

    Kada geriau susilaikyti

    Jei esate nėščia, žindote, turite alergijų ar vartojate receptinius vaistus, savarankiškas žolelių vartojimas gali būti rizikingas. Tokiais atvejais saugiausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes net įprastos arbatos gali turėti reikšmingą poveikį.

    Taip pat nereikėtų rinkti nykstančių augalų ar ardyti augaviečių, o renkant palikti dalį žiedų ir lapų augalui atsikurti. Atsakingas rinkimas leidžia džiaugtis gamtos teikiama nauda ir kitais metais.

  • 5 populiarūs papildai, galintys pakenkti inkstams: kada jų vartojimas tampa rizika

    Nors maisto papildai dažnai pristatomi kaip paprastas būdas sustiprinti sveikatą, dalis jų gali sukelti papildomą krūvį inkstams, ypač jei vartojami didelėmis dozėmis ar turint gretutinių ligų. Specialistai pabrėžia, kad inkstai filtruoja daugelį medžiagų, todėl net ir „nekalti“ vitaminai ar žoliniai preparatai kartais tampa problema.

    Didžiausia rizika kyla žmonėms, sergantiems lėtine inkstų liga, turintiems inkstų akmenų, diabetą ar padidėjusį kraujospūdį, taip pat vartojantiems receptinius vaistus. Tokiais atvejais papildų pasirinkimas turėtų būti derinamas su gydytoju ir remtis tyrimais, o ne reklaminiais pažadais.

    Vitaminas C: atsargiai su megadozėmis

    Didelės vitamino C dozės kai kam atrodo greitas būdas „pastiprinti imunitetą“, tačiau jos gali padidinti nepageidaujamą apkrovą inkstams. Organizme vitamino C perteklius gali virsti oksalatu, o padidėjęs oksalatų kiekis siejamas su didesne inkstų akmenų rizika.

    Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems jau buvo diagnozuoti inkstų akmenys arba sutrikusi inkstų funkcija. Kasdienis įprotis vartoti 1 000–2 000 miligramų ir daugiau be aiškios medicininės priežasties gali būti nepagrįstas, todėl dažnai saugiau vitaminą C gauti su maistu.

    Vitaminas D: perteklius gali kelti kalcio lygį

    Vitaminas D svarbus kaulams, raumenims ir imuninei sistemai, tačiau didelės jo dozės gali didinti kalcio kiekį kraujyje. Ilgainiui tai gali paskatinti kalcio sankaupų susidarymą ir prisidėti prie inkstų akmenų rizikos, ypač jei papildai vartojami be kontrolės.

    Suaugusiesiems dažnai minima toleruojama viršutinė riba siekia 4 000 tarptautinių vienetų per dieną, tačiau tai nėra „rekomenduojama norma visiems“. Praktikoje vitamino D papildų poreikis turėtų būti nustatomas individualiai pagal 25-hidroksivitamino D tyrimą ir bendrą sveikatos būklę.

    Žoliniai papildai: paslėptos sudėtys ir sąveikos

    Ypatingo dėmesio reikalauja augaliniai papildai, kuriuose gali būti aristolochinės rūgšties arba jos priemaišų. Ši medžiaga tarptautiniu mastu siejama su sunkiu inkstų pažeidimu ir laikoma pavojinga, o rizika didėja, kai produktų sudėtis nepakankamai aiškiai atskleidžiama.

    Dar viena dažnai vartojama žolelė yra jonažolė, siejama su reikšmingomis sąveikomis su vaistais, nes gali keisti jų apykaitą organizme. Žmonėms, turintiems inkstų sutrikimų ar vartojantiems kelis vaistus, tai gali tapti rimta problema, todėl dėl tokių papildų būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Baltymų papildai: ne visiems tinka

    Baltymų milteliai, batonėliai ir kiti didelio baltymingumo produktai daugeliui sveikų žmonių gali būti saugūs, jei vartojami saikingai ir atsižvelgiant į bendrą mitybą. Tačiau sergant lėtine inkstų liga, ypač jei žmogus nėra dializuojamas, didesnis baltymų kiekis gali apsunkinti inkstų darbą.

    Perteklinis baltymų vartojimas iš papildų kai kuriais atvejais siejamas su didesne akmenų rizika ir greitesniu inkstų funkcijos blogėjimu, jei inkstai jau pažeisti. Dėl to saugiausia baltymų poreikį aptarti su gydytoju ar dietologu, o prioritetą teikti įprastam maistui.

    Inkstų sveikatai svarbios ne tik atsargios papildų dozės, bet ir kasdieniai įpročiai. Kraujospūdžio kontrolė, pakankamas skysčių vartojimas, saikingas druskos kiekis ir reguliari pagrindinių rodiklių stebėsena padeda laiku pastebėti rizikas, nes inkstų liga ilgai gali nepasireikšti aiškiais simptomais.