CP v2

Tag: Joniškio rajonas

  • Sugrįžtantys lietuviai vis dažniau renkasi regionus: Joniškio rajonas – tarp lyderių 2025 metais

    Sugrįžtantys lietuviai vis dažniau renkasi regionus: Joniškio rajonas – tarp lyderių 2025 metais

    Valstybės duomenų agentūros galutiniai duomenys rodo, kad 2025 metais į Lietuvą sugrįžo beveik dvigubai daugiau Lietuvos piliečių, nei iš jos išvyko. Per metus grįžo 19 310 Lietuvos piliečių, o išvyko 9 940.

    Tai jau šešti metai iš eilės, kai grįžtančiųjų srautas viršija išvykstančiųjų. Ši tendencija dažniausiai siejama su gerėjančiomis darbo galimybėmis, augančiais atlyginimais ir didesniu valstybės bei savivaldybių dėmesiu grįžimo procesui.

    Regionai atsiveria grįžtantiems

    Nors pagal absoliučius skaičius daugiausia sugrįžusiųjų tradiciškai apsigyvena Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų bei rajonų savivaldybėse, vertinant sugrįžusiųjų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, išryškėja kita kryptis. Pagal šį rodiklį pirmauja mažesnės savivaldybės.

    Didžiausias sugrįžusių Lietuvos piliečių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, 2025 metais fiksuotas Visagino, Palangos, Akmenės, Pagėgių ir Joniškio rajono savivaldybėse. Tai signalizuoja, kad dalis diasporos grįžimą planuoja ne į didmiesčius, o į regionus, kuriuose mato aiškesnį būsto, paslaugų ir šeimos gyvenimo balansą.

    Ką rodo Joniškio rajono pavyzdys?

    Joniškio rajono patekimas tarp lyderių pagal grįžtančiųjų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, išskiria savivaldybę bendrame migracijos paveiksle. Toks rezultatas paprastai susijęs ne su vienu veiksniu, o su kelių aplinkybių deriniu: vietos darbo rinka, būsto kainų prieinamumas ir savivaldybės gebėjimas greitai atsakyti į praktinius grįžtančiųjų klausimus.

    Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, kad grįžimas vis labiau pasiskirsto po visą šalį, o neapsiriboja didmiesčiais.

    „Matome, kad grįžimas į Lietuvą vis labiau pasiskirsto po visą šalį. Žmonės renkasi ne tik didžiuosius miestus, bet ir mažesnes savivaldybes, kuriose yra sudarytos sąlygos naujai įsikurti sugrįžus iš užsienio“, – sakė Kęstutis Budrys.

    Kas dažniausiai sugrįžta ir ko ieško?

    2025 metais dažniausiai į Lietuvą grįžo 25–34 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. Į šalį sugrįžo 5 059 šios amžiaus grupės asmenys, sudarę daugiau nei ketvirtadalį visų grįžusių piliečių.

    Ši grupė paprastai grįžimą sieja su karjeros tęstinumu, vaikų ugdymu ir noru kurti ilgalaikius planus Lietuvoje. Kartu sugrįžtantys atsiveža užsienyje įgytą profesinę patirtį, kuri gali stiprinti vietos darbo rinką, ypač regionuose, kur kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka aktualus.

    Praktiškai grįžtantiesiems svarbiausi klausimai dažniausiai sukasi apie darbą, būstą, sveikatos priežiūrą, vaikų darželius ir mokyklas, taip pat dokumentų tvarkymą. Užsienio reikalų ministerija nurodo, kad nuo 2024 metų veikia konsultacijų centras „Grįžtu LT“, padedantis grįžtantiems ir svarstantiems sugrįžti gauti aktualią informaciją įvairiais kanalais.

    Joniškio rajono savivaldybė taip pat teikia informaciją diasporos klausimais vietos lygmeniu. Tikimasi, kad augant grįžtančiųjų skaičiui regionuose, didės ir savivaldybių poreikis plėsti paslaugas, orientuotas į greitesnį įsikūrimą bei sklandesnę integraciją.

  • Šiaulių apskrityje sergamumas gripu ir ŪVKTI traukiasi: išimtis – Joniškio rajonas

    Šiaulių apskrityje sergamumas gripu ir ŪVKTI traukiasi: išimtis – Joniškio rajonas

    Šiaulių apskrityje mažėja sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamento duomenimis, rodikliai krito visose apskrities savivaldybėse, išskyrus Joniškio rajoną.

    Naujausios ataskaitos duomenys apima 2026 metais 18 savaitę, tai yra balandžio 27 dieną–gegužės 3 dieną. Per šį laikotarpį Šiaulių apskrityje registruoti 5 gripo atvejai, 1 325 ŪVKTI atvejai ir 4 COVID-19 ligos atvejai.

    Bendras sergamumo rodiklis apskrityje siekė 500,12 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Palyginimui, 17 savaitę jis buvo 608,84, tad bendra kryptis išlieka mažėjanti.

    Kur sergamumas mažėjo labiausiai?

    Didžiausias atvejų skaičius tradiciškai fiksuotas Šiaulių mieste, kur per 18 savaitę registruoti 2 gripo atvejai, 672 ŪVKTI atvejai ir 3 COVID-19 ligos atvejai. Miesto suminis rodiklis siekė 604,37 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau buvo 763,27.

    Šiaulių rajone per 18 savaitę nustatytas 1 gripo atvejis, užregistruoti 223 ŪVKTI atvejai, o COVID-19 atvejų nefiksuota. Suminis rodiklis sumažėjo nuo 668,00 iki 558,33 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Mažėjimas matomas ir Kelmės rajone, kur ŪVKTI atvejų skaičius per savaitę krito nuo 108 iki 76, o gripas nefiksuotas abiem savaitėmis. Rodiklis sumažėjo nuo 452,88 iki 315,77 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Kodėl išsiskyrė Joniškio rajonas?

    Joniškio rajonas tapo vienintele savivaldybe apskrityje, kur suminis sergamumo rodiklis per savaitę paaugo. 17 savaitę jis siekė 349,76, o 18 savaitę padidėjo iki 354,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Nors pokytis nėra didelis, jis išsiskiria bendrame mažėjimo kontekste. 18 savaitę Joniškio rajone gripo atvejų nefiksuota, registruotas 71 ŪVKTI atvejis ir COVID-19 atvejų neužfiksuota.

    Tokie svyravimai savivaldybėse dažnai priklauso nuo sezoniškumo, aktyvesnio virusų plitimo uždarose kolektyvų aplinkose, taip pat nuo to, kiek gyventojų kreipiasi į gydymo įstaigas ir kiek atvejų patenka į statistiką. NVSC nuolat primena, kad sergamumo rodikliai geriausiai vertinami stebint kelių savaičių tendencijas.

    Hospitalizacijos ir rizikos grupės

    NVSC Šiaulių departamento duomenimis, per savaitę Šiaulių apskrities ligoninėse dėl gripo hospitalizuotų asmenų nebuvo. Dėl COVID-19 ligos hospitalizuotas 1 vyresnis nei 65 metų asmuo.

    Medikai pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis kvėpavimo takų infekcijos gali sukelti rimtesnes komplikacijas. Dėl to šiai grupei ypač svarbu stebėti sveikatą, laiku kreiptis į gydytoją, o susirgus likti namuose ir riboti kontaktus.

    Viešosios sveikatos specialistai taip pat primena bazines infekcijų kontrolės priemones, kurios aktualios ir sergamumui mažėjant: dažną rankų higieną, patalpų vėdinimą ir atsakingą elgesį pajutus simptomus. Tai ypač svarbu siekiant sumažinti virusų plitimą šeimose, mokyklose ir darbovietėse.

  • IV miškų gaisringumo klasė Joniškio rajone: ką daryti, kad kibirkštis nevirstų gaisru

    IV miškų gaisringumo klasė Joniškio rajone: ką daryti, kad kibirkštis nevirstų gaisru

    Kodėl dabar rizika ypač didelė?

    Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje pasiekta IV miškų gaisringumo klasė, reiškianti aukštą gaisrų kilimo tikimybę. Tokiu laikotarpiu miško paklotė greitai išdžiūsta, todėl ugnis gali plisti nuo menkiausio liepsnos šaltinio.

    Didžiausią pavojų sukuria sausos žolės, spyglių, samanų ir smulkių šakelių sluoksnis, kuris užsiliepsnoja greitai ir dega intensyviai. Esant vėjui, žiežirbos pernešamos toliau, o gaisras gali plėstis šuoliais.

    Kokią žalą sukelia miškų gaisrai?

    Miškų gaisrai naikina augaliją, pražudo gyvūnus, pažeidžia buveines ir ilgai atkurti besiregeneruojančias ekosistemas. Kartu nukenčia ir žmonių turtas, infrastruktūra bei rekreacinės teritorijos.

    Gaisro metu į orą patenka dūmai ir teršalai, o smulkiosios dalelės gali pabloginti savijautą ir sukelti uždegimines reakcijas. Ypač jautrūs dūmų poveikiui yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sergantys astma ar lėtinėmis plaučių ligomis.

    Jei miškas užsidega šalia kelio, dūmai sumažina matomumą ir didina eismo įvykių riziką. Didesnio masto gaisrai gali trikdyti ir skrydžius, nes dūmų stulpai riboja matomumą bei keičia skrydžių maršrutus.

    Dažniausios priežastys ir kaip jų išvengti

    Dažniausiai miškų gaisrus sukelia neatsargus žmonių elgesys: numestos neužgesintos nuorūkos, degtukai ar paliktas rusenantis laužas. Miške liepsnos šaltinius būtina užgesinti nedelsiant, nes sausos paklotės užtenka, kad ugnis išplistų per minutes.

    Laužus leidžiama kurti tik specialiai įrengtose laužavietėse, kai aplinka tam pritaikyta ir nėra stipraus vėjo. Paliekant laužavietę būtina įsitikinti, kad žarijos visiškai užgesintos, patikimiausia jas užpilti vandeniu arba užberti žemėmis.

    Papildomą riziką kelia kibirkštys iš netvarkingų transporto priemonių, darbo įrankių ar išmetimo sistemų, ypač važiuojant per sausą žolę. Ankstyvą pavasarį gaisrai dažnai kyla ir deginant pernykštę žolę, o ugnis persimeta į miško pakraščius.

    Ką daryti pamačius gaisrą?

    Pastebėjus beįsiplieskiantį nedidelį gaisrą, pirmiausia įvertinkite savo saugumą ir vėjo kryptį. Jei liepsna nedidelė ir nėra pavojaus, ją galima bandyti užgesinti užplakant šakomis, drabužiu, užtrypiant ar užpilant vandeniu bei užberiant žemėmis.

    Jei ugnies suvaldyti nepavyksta arba ji plinta, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 ir kuo tiksliau nurodykite vietą. Laukiant pagalbos svarbiausia pasitraukti į saugią vietą, vengti dūmų ir nebandyti rizikuojant sveikata gesinti išplitusio gaisro.

    Kas draudžiama ir kokios baudos gresia?

    Gaisringam laikotarpiui ypač svarbu vengti atviros ugnies ir veiksmų, galinčių sukelti kibirkštį: nekurti laužų neleistinose vietose, nemėtyti nuorūkų, nepalikti degių atliekų. Taip pat draudžiama deginti žolę, šiukšles ir kitas atliekas pavojingai arti miško, durpingų vietovių ar statinių.

    Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus gyventojams gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 170 eurų. Miško naikinimas ar žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi užtraukia gyventojams baudą nuo 560 iki 1 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 1 200 iki 2 300 eurų.

  • Joniškyje pristatytas naujas policijos komisariato viršininkas: aptarti svarbiausi gyventojų saugumo prioritetai

    Joniškyje pristatytas naujas policijos komisariato viršininkas: aptarti svarbiausi gyventojų saugumo prioritetai

    Joniškio rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su naujuoju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato viršininku Aivaru Navicku. Su pareigūnu susitiko savivaldybės meras Gediminas Čepulis, vicemerė Gita Vilčiauskienė ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas.

    Susitikime viršininkas pristatė artimiausius veiklos prioritetus, planuojamas priemones ir lūkesčius, susijusius su komisariato darbu rajone. Daugiausia dėmesio skirta klausimams, kurie gyventojams daro tiesioginę įtaką kasdienėje aplinkoje.

    Kas bus svarbiausia šiemet?

    Šalys aptarė eismo priežiūrą ir pažeidimų prevenciją, viešosios tvarkos užtikrinimą bei reagavimą į iškvietimus. Taip pat kalbėta apie prevencinių priemonių organizavimą bendruomenėse ir švietimo įstaigose, stiprinant gyventojų informuotumą ir atsparumą įvairioms grėsmėms.

    Akcentuotas ir glaudesnis savivaldybės bei policijos bendradarbiavimas, siekiant greičiau spręsti vietos problemas ir efektyviau koordinuoti prevencines iniciatyvas. Tokie susitikimai, pasak savivaldybės atstovų, padeda aiškiau suderinti atsakomybes ir veiksmus, kai saugumo situacija reikalauja operatyvių sprendimų.

    Naujojo vadovo patirtis

    A. Navickas tarnybą policijoje pradėjo 1996 metais Šiaulių miesto vyriausiajame policijos komisariate, Viešosios policijos areštinėje. Nuo 1997 metų jis tęsė tarnybą Kelių policijoje, kur sukaupė patirtį eismo kontrolės ir prevencijos srityje.

    2007 metais pareigūnas buvo paskirtas Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės būrio vadu. 2015 metais jis pradėjo eiti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos vyresniojo specialisto pareigas.

    Nuo 2022 metų A. Navickas vadovavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriui. Į Joniškio rajono policijos komisariato viršininko pareigas jis paskirtas balandžio mėnesį.

    Išsilavinimas ir kvalifikacija

    Pareigūnas yra įgijęs policininko ir teisinį išsilavinimą: 1995 metais baigė Klaipėdos aukštesniąją policijos mokyklą, o 2003 metais Lietuvos teisės universitete įgijo teisės ir policijos veiklos bakalauro laipsnį. Profesines žinias jis nuolat gilino kvalifikacijos kėlimo mokymuose.

    Susitikimo dalyviai sutarė palaikyti nuolatinį dialogą, kad savivaldybės ir policijos veiksmai būtų suderinti, o prevencija ir reagavimas į incidentus vyktų kuo sklandžiau. Artimiausiu metu tikimasi tęsti bendras iniciatyvas, orientuotas į saugesnę aplinką Joniškio rajono gyventojams.