1881 metais Josemito nacionaliniame parke JAV vienos milžiniškos sekvojos kamiene buvo iškirstas tunelis, pro kurį galėjo pravažiuoti diližansai. Medis, vėliau pramintas Wawona Tunnel Tree, greitai tapo viena ryškiausių parko atrakcijų ir dešimtmečius traukė lankytojus.
Šiandien toks sprendimas skamba sunkiai įsivaizduojamai, tačiau XIX amžiuje požiūris į gamtos apsaugą buvo kitoks. Tuomet nacionaliniai parkai dar tik formavo savo misiją, o turizmas dažnai buvo skatinamas įspūdingais, bet gamtai rizikingais sumanymais.
Tunelis buvo labiau reklama nei būtinybė
Istoriniuose pasakojimuose pabrėžiama, kad tunelis nebuvo būtinas susisiekimui: kelią buvo galima nesunkiai nutiesti aplink medį. Vis dėlto idėja suveikė kaip marketingas, nes galimybė įvažiuoti į gyvą medį tapo išskirtiniu reginiu.
Už darbą dviem broliams, pavarde Scribner, buvo sumokėta 75 doleriai, tai yra apie 70 eurų. Jie išplėtė jau buvusį pažeidimą medžio apačioje iki angos, pakankamos diližansui.
Tuometinė sekvoja siekė apie 69 metrų aukštį, o kamieno skersmuo prie pagrindo buvo apie 7,9 metro. Lankytojai sustodavo tunelio viduje fotografuotis, o vėliau pro šią angą ėmė važiuoti ir automobiliai.
Populiarumas turėjo kainą
Paradoksalu, bet ši atrakcija prisidėjo ir prie sekvojų miškų žinomumo bei jų apsaugos idėjos sklaidos. Tuo metu tai atrodė kaip būdas pritraukti dėmesį į gamtą, net jei dėl to buvo pažeidžiamas vienas medis.
Vis dėlto ilgainiui pasekmės tapo akivaizdžios: sekvoja ir anksčiau buvo šiek tiek pasvirusi, o po tunelio iškirtimo jos stabilumas dar labiau silpo. Tuščiavidurė ertmė kamieno apačioje reiškė mažesnį atsparumą vėjui, sniegui ir dirvožemio pokyčiams.
1969 metų vasarį medį palaužė sudėtingas derinys: sunkus šlapias sniegas apkrovė lają, o įmirkęs dirvožemis sumažino atramą negiliai šaknų sistemai. Sekvoja neatlaikė šoninės apkrovos ir nuvirto.
Po šio įvykio parko administracija nusprendė kamieno neišvežti. Nuvirtusi sekvoja palikta kaip ekosistemos dalis, nes tokia mediena tampa buveine vabzdžiams ir gyvūnams, o irimo procesas palaiko maistmedžiagių apytaką.
Kodėl šiandien taip nebedaroma
Wawona Tunnel Tree istorija tapo aiškiu pavyzdžiu, kaip pasikeitė gamtosaugos principai nacionaliniuose parkuose. Šiandien prioritetas teikiamas natūralių objektų išsaugojimui, o infrastruktūra paprastai projektuojama taip, kad kuo mažiau keistų jautrias ekosistemas.
Josemite naujų tunelių sekvojose nebeatsirado, o pats atvejis dažnai minimas kaip pamoka apie ribą tarp turizmo patrauklumo ir negrįžtamų pasekmių gamtai. Tame pačiame regione dar yra istorinis pavyzdys, kai 1895 metais tunelis buvo iškirstas kitame medyje, vadintame California Tunnel Tree.