Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dekretu perdavė „Japan Tobacco International“ (JTI) veiklą Rusijoje valstybės kontrolei, ją perleidžiant su valstybe siejamai holdingo bendrovei AO „Promyshlennye aktivy“.
Sprendimas apima keturias JTI gamyklas, veikiančias Sankt Peterburge, Rostove prie Dono, Lipecko srityje ir Leningrado srityje.
Skelbiama, kad JTI Rusijoje dirba apie 4 000 žmonių, o įmonė užima maždaug 40 proc. šalies cigarečių rinkos, todėl yra didžiausia gamintoja šiame sektoriuje.
JTI yra įsikūrusi Ženevoje, į Rusijos rinką įžengė 1999 metais, o 2018 metais įsigijo vietos gamintoją „Donskoi Tabak“.
Kas patenka į perimtą verslą
JTI produktų portfelyje Rusijoje minimi tarptautiniai prekių ženklai „Winston“, „Glamour“, „Camel“, „LD“ ir „Sobranie“, taip pat vietiniai „Pyotr I“, „Russky Stil“ ir „Donskoi Tabak“.
Pagal 2025 metų lapkritį atnaujintą įmonės profilį, per daugiau nei 20 metų į Rusijos veiklą JT Group investavo 4,6 mlrd. JAV dolerių.
Po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą bendrovė iš Rusijos nepasitraukė, tačiau sustabdė naujas investicijas į gamybą ir rinkodarą šalyje.
„Išorinė vadyba“ ir spaudimo priemonės užsienio bendrovėms
JTI atsidūrė tarp Europos įmonių, kurių turtas Rusijoje perduotas valstybiniam valdymui tuo pačiu mechanizmu – tarp jų minimos „Nestlé“, „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir „Metro“.
Maskva šį procesą aiškina kaip atsaką į sankcijas, įvestas po 2022 metų invazijos į Ukrainą. Tarp priemonių, taikomų „nedraugiškų“ valstybių įmonėms, minimos dividendų išmokėjimo „lubos“, dėl kurių pelnas lieka Rusijoje, ir dideli mokesčiai parduodant verslą.
Spalio 1 dieną Putinas teigė, kad šis mechanizmas taip pat leidžia ruoštis atsakomosioms priemonėms, jei Rusijos turtas užsienyje būtų nacionalizuotas, o kontrolę buvusiems savininkams esą būtų galima grąžinti, jei „pagerėtų sąlygos“.
„Išorinė vadyba“ reiškia, kad įmonės Rusijos turtui paskiriami su valstybe siejami administratoriai, kurie perima faktinę kontrolę be užsienio savininko sutikimo ar kompensacijos, net jei formali nuosavybė gali likti nepakitusi.
Kontekstas: įtampa su Japonija
Šis sprendimas priimtas praėjus mėnesiui po to, kai Rusija dėl šnipinėjimo kaltinimų sulaikė japonų laikraščio „Hokkaido Shimbun“ žurnalistą Yuki Imai.
Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltino Tokiją sistemingai naudojant žurnalistus žvalgybinei informacijai rinkti, tačiau Japonija šiuos kaltinimus atmetė.
Japonija taip pat turi ilgalaikį teritorinį ginčą su Rusija dėl Ramiajame vandenyne esančių Čišimos salų ir yra prisidėjusi prie dalies Vakarų sankcijų dėl karo Ukrainoje.