Anglijos bankas ketvirtadienį pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc. – tai pirmas didinimas nuo 2023 metų rugpjūčio.
Palūkanos padidintos 0,25 proc. punkto – nuo 3,75 iki 4 proc. Sprendimas buvo plačiai lauktas, o jo tikslas – pristabdyti infliaciją, kurią šiemet ypač pakurstė išaugusios energijos kainos.
Kaip nurodoma, pagrindinis infliacijos šuolio veiksnys siejamas su smarkiai pabrangusiu kuru dėl karo su Iranu ir po jo atsiradusių „siaurųjų vietų“ Hormūzo sąsiauryje, kurios spaudė pasaulinę naftos ir dujų pasiūlą.
Sprendimas priimtas beveik vienbalsiai: aštuoni politikos formuotojai balsavo už ketvirčio punkto didinimą, vienas pasisakė už didesnį – 0,5 proc. punkto – žingsnį.
Infliacija vėl tolsta nuo 2 proc. tikslo
Spaudimas centriniam bankui imtis veiksmų, pasak straipsnyje pateikiamos informacijos, pastaraisiais mėnesiais didėjo. Rugsėjį infliacija Jungtinėje Karalystėje pasiekė 11 mėnesių aukštumas – 3,5 proc., tai gerokai viršija 2 proc. tikslą.
Anglijos bankas teigė kol kas matantis ribotus įrodymus, kad aukštesnės energijos kainos plačiai persiduoda į kitų prekių kainas ir atlyginimus. Vis dėlto įspėta, kad „infliacinio spaudimo mastas tiekimo grandinėje jau yra pakankamas“, kad pateisintų palūkanų normos didinimą.
Kartu pažymėta, jog ekonomika pasirodė atsparesnė, nei tikėtasi, tačiau augimas artimiausiais ketvirčiais, tikėtina, lėtės.
Prognozėse – infliacijos šuolis iki 2027-ųjų vidurio
Kartu su palūkanų sprendimu Anglijos bankas paskelbė ketvirtines prognozes ir perspėjo, kad infliacija iki 2027 metų vidurio gali pasiekti apie 5 proc. – daugiau nei rugsėjį fiksuoti 3,5 proc.
Banko vertinimu, brangstanti energija laikui bėgant atsispindės tiek namų ūkių, tiek verslo sąskaitose, todėl kainų spaudimas gali tapti labiau užsitęsęs.
Tuo pačiu pakeltos ir ekonomikos augimo prognozės: dabar tikimasi, kad Jungtinės Karalystės ekonomika šiemet augs 1,6 proc., o 2027 metais – 1,3 proc. Liepą bankas buvo prognozavęs po 1,1 proc. abiem laikotarpiams.
Andrew Bailey: tolesni didinimai galimi, bet ne neišvengiami
Anglijos banko vadovas Andrew Bailey signalizavo, kad palūkanų normos ateityje dar gali būti keliamos, tačiau tai nėra automatinis scenarijus.
„Šiandienos didinimas neturėtų būti laikomas pirmuoju neišvengiamos ilgos palūkanų kėlimų serijos žingsniu. Tačiau, kol konfliktas Artimuosiuose Rytuose nebus išspręstas, mažai tikėtina, kad tai bus paskutinis didinimas“, – sakė jis.
Rinkose taip pat fiksuojamas skolinimosi kaštų kilimas: straipsnyje pažymima, kad etaloninės dvejų metų hipotekos palūkanos nuo rugsėjo pradžios buvo išaugusios beveik puse procentinio punkto.
Anglijos banko sprendimas priimtas po panašių palūkanų didinimų JAV Federalinėje rezervų sistemoje ir Europos Centriniame Banke – irgi reaguojant į infliaciją, kurią didino dėl karo su Iranu pabrangusi energija.