Tag: Juoda kava

  • Mokslininkai įvardijo gėrimą lieknėjimui: kodėl juoda kava gali padėti mažinti visceralinius riebalus

    Visceraliniai riebalai yra tie, kurie kaupiasi pilvo ertmėje aplink vidaus organus ir siejami su didesne 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei uždegiminių procesų rizika. Nors jų „taikliai“ sumažinti vien tik pasirinkus konkretų produktą neįmanoma, bendras riebalų apykaitos gerinimas gali prisidėti ir prie šios riebalų frakcijos mažėjimo.

    Vienas dažniausiai minimų mechanizmų siejamas su kofeinu, kuris gali laikinai padidinti energijos sąnaudas ramybės būsenoje. Kai kuriuose tyrimuose fiksuojamas medžiagų apykaitos suaktyvėjimas, kuris įvairuoja, bet dažnai aprašomas kelių iki keliolikos proc. ribose, priklausomai nuo žmogaus jautrumo kofeinui, amžiaus ir įpročių.

    Kitas galimas paaiškinimas yra riebalų oksidacijos didėjimas, kai organizmas efektyviau naudoja riebalus energijai. Kofeinas gali skatinti nervų sistemą, didinti adrenalino išsiskyrimą ir taip sudaryti palankesnes sąlygas riebalų atsargoms mobilizuoti, ypač kai tai derinama su fiziniu aktyvumu.

    Svarbus ir ryšys su gliukozės kontrole. Mokslinėje literatūroje aptariama, kad kavoje esantys biologiškai aktyvūs junginiai, įskaitant chlorogeno rūgštį, gali būti susiję su palankesniais gliukozės apykaitos rodikliais, o stabilesnis cukraus kiekis kraujyje ilgainiui mažina persivalgymo ir perteklinių kalorijų riziką.

    Norint, kad kava realiai prisidėtų prie mažesnio kaloringumo raciono, ji turėtų būti geriama juoda, be cukraus, saldžių sirupų ar riebių grietinėlės priedų. Būtent papildomi ingredientai dažniausiai „paverčia“ kavą desertu ir gali panaikinti galimą naudą, nes į gėrimą įneša daug paslėptų kalorijų.

    Dar vienas praktinis aspektas yra sotumo ir įpročių valdymas. Kai kuriems žmonėms kava padeda sumažinti norą užkandžiauti, tačiau tai nėra universalus efektas: jautresniems kofeinui ji gali skatinti nerimą, bloginti miegą, o miego trūkumas pats savaime siejamas su didesniu apetitu ir prastesne svorio kontrole.

    Nors saikingas kavos vartojimas daugeliui suaugusiųjų laikomas saugiu, tolerancija kofeinui skiriasi. Žmonėms, turintiems širdies ritmo sutrikimų, padidėjusį kraujospūdį, nerimo sutrikimų, taip pat nėštumo metu, kofeino kiekį dažnai rekomenduojama aptarti su gydytoju.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad kava nėra „lieknėjimo sprendimas“. Didžiausią poveikį duoda visuma: nuoseklus kalorijų deficitas, pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis, jėgos ir aerobinis krūvis, streso valdymas bei reguliarus miegas.

  • Kas nutinka kūnui 2 savaites negėrus kavos: net ekspertai pripažįsta, kad poveikis stebina

    Dvi savaitės be kavos kai kuriems tampa tikru išbandymu, tačiau mokslininkai sako, kad toks eksperimentas gali greitai išryškinti, kaip kofeinas veikia organizmą. Pastaraisiais metais daugėja duomenų, kad kava susijusi ne tik su budrumu, bet ir su žarnyno mikrobiotos pokyčiais.

    Tyriminiuose stebėjimuose dalyviams buvo pasiūlyta 14 dienų visiškai atsisakyti kavos ir įvertinti, kas keičiasi organizme. Vertinti ne tik savijautos simptomai, bet ir kai kurie biocheminiai rodikliai bei mikrobiomo sudėtis.

    Kraujospūdis ir abstinencijos simptomai

    Vienas ryškiausių pastebėtų efektų buvo arterinio kraujospūdžio sumažėjimas žmonėms, kurie kavą iki tol gėrė reguliariai. Nors poveikis gali skirtis individualiai, ypač jautresniems kofeinui toks pokytis dažnai būna apčiuopiamas.

    Pirmosiomis dienomis be kavos daliai žmonių pasireiškė mieguistumas ir lengvas galvos skausmas. Tai siejama su kofeino abstinencija, kuri dažniausiai praeina per kelias dienas, kai organizmas prisitaiko prie naujo režimo.

    Kas vyksta su medžiagų apykaita

    Tyrėjai fiksavo, kad po kavos atsisakymo greitai sumažėja kofeino ir jo skilimo produktų koncentracija organizme. Kartu mažėjo ir kai kurių su kavos junginiais siejamų metabolitų kiekiai, aptinkami išmatų mėginiuose.

    Šie pokyčiai laikomi logiška organizmo reakcija, nes nustojus vartoti kavą sumažėja ir jos biologiškai aktyvių medžiagų patekimas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia vien teigiamą ar vien neigiamą poveikį, svarbi bendra mityba ir įpročiai.

    Žarnyno mikrobiota ir kava

    Pastebėta, kad atsisakius kavos kinta žarnyno bakterijų balansas: vienos rūšys, kurios buvo labiau paplitusios geriant kavą, sumažėjo, o kitos pradėjo atsistatyti. Kadangi mikrobiota siejama su virškinimu, imunine sistema ir uždegiminiais procesais, tokie pokyčiai sulaukia daug dėmesio.

    Ekspertai pažymi, kad kava yra vienas dažniausiai vartojamų gėrimų pasaulyje, o jos poveikį mikrobiotai gali lemti ne tik kofeinas, bet ir polifenoliai bei kiti augaliniai junginiai. Dėl to tas pats eksperimentas skirtingiems žmonėms gali duoti nevienodus rezultatus.

    Kokia kava laikoma palankesne

    Mitybos specialistai dažniausiai išskiria juodą kavą be priedų, nes cukrus, sirupai ar grietinėlė gali paversti gėrimą didelio kaloringumo desertu. Taip pat pabrėžiama, kad pienas gali mažinti kai kurių kavos polifenolių pasisavinimą.

    Kalbant apie paruošimą, dažnai akcentuojama filtruota kava, nes filtravimas sumažina junginių, siejamų su padidėjusiu cholesteroliu, kiekį. Tuo metu tirpioje kavoje, priklausomai nuo gamybos, gali būti daugiau nepageidaujamų termiškai susidarančių medžiagų, todėl rekomenduojama atkreipti dėmesį į kokybę ir vartojimo dažnį.

    Jei žmogus nusprendžia daryti kavos pertrauką, medikai pataria stebėti savijautą ir nepamiršti, kad energiją lemia ne vien kofeinas, bet ir miegas, skysčių balansas bei mityba. Turintiems širdies ir kraujagyslių ligų ar aukštą kraujospūdį individualias rekomendacijas geriausia aptarti su gydytoju.