Tag: Juodasis gandras

  • Mįslingas juodasis gandras su GPS siųstuvu netoli Lenkijos sienos: mokslininkai tikrina, ar tai Oniks

    Lvivo srityje, Konivo kaime, užfiksuotas juodasis gandras su kojos žiedu ir ant nugaros pritvirtintu sekimo įrenginiu. Paukštį maždaug 9–10 kilometrų nuo Ukrainos ir Lenkijos sienos rugsėjo 19 dieną nufotografavo ir nufilmavo vietos gyventoja.

    Įrašuose matyti, kad paukštis stovi atviroje vietoje netoli sodybų, o vėliau juda kaimo keliuku. Ant nugaros esantis įrenginys primena ornitologinį GPS siųstuvą su saulės baterija, o toks „kuprinės“ tipo tvirtinimas dažnai naudojamas migruojančių paukščių stebėsenai.

    Vietos stebėtojai bandė įskaityti žiedo numerį, tačiau dėl vaizdo kokybės simboliai kol kas nėra aiškūs. Vis dėlto preliminariai minimas variantas 16A2 arba 18A2, o būtent 16A2 paskatino ieškoti galimo sutapimo su Lenkijoje vykdomu tyrimu.

    Pagal viešai skelbiamą stebėsenos kroniką, toks žiedas siejamas su jaunu juoduoju gandru, vardu Oniks, kilusiu iš lizdo, kurį stebi Lenkijos mokslininkai. Šiame projekte daliai jauniklių pritvirtinami siųstuvai, kad būtų galima tiksliau sekti pirmąją migraciją ir suprasti, kur paukščiai ilsisi bei kokiose vietose jiems kyla didžiausios rizikos.

    Versiją sustiprina ir migracijos duomenys, kuriuos projekto dalyviai sieja su Onikso judėjimu Ukrainoje. Teigiama, kad rugpjūčio pabaigoje jis jau buvo Ukrainos teritorijoje, o rugsėjo pradžioje fiksuotas maitinęsis žuvininkystės tvenkiniuose Lvivo srities regione.

    Vis dėlto galutinai tvirtinti, kad Konive nufilmuotas būtent Oniks, kol kas negalima. Norint patvirtinimo, būtina suderinti tikslią stebėjimo vietą ir laiką su siųstuvo perduodamais duomenimis, taip pat tiksliai identifikuoti žiedo numerį.

    Juodasis gandras yra viena atsargesnių Europos paukščių rūšių, dažniau besilaikanti atokiau nuo žmonių, todėl jo pasirodymas šalia gyvenviečių neretai sukelia susidomėjimą. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie stebėjimai, jei jie patvirtinami, tampa vertingu migracijos maršrutų ir buveinių naudojimo papildymu.

    Lenkijoje vykdomą projektą, su kuriuo siejamas Oniks, įgyvendina Valstybinių miškų regioninė direkcija Lodzėje kartu su Lodzės universitetu. Projekto organizatoriai yra skelbę, kad 2026 metais keli jauni juodieji gandrai buvo sužieduoti ir aprūpinti GPS įrenginiais, siekiant palyginti skirtingų tipų siųstuvus ir išsamiau ištirti paukščių kelią į žiemojimo vietas.

  • Juodasis gandras nyksta Biebrzos slėnyje: kas lemia prastą perėjimą ir mažėjančias poras?

    Juodasis gandras nyksta Biebrzos slėnyje: kas lemia prastą perėjimą ir mažėjančias poras?

    Mažėja porų, prastėja perėjimas

    Biebrzos nacionalinis parkas Lenkijoje ilgą laiką buvo viena svarbiausių juodojo gandro (Ciconia nigra) buveinių regione. Tačiau pastaraisiais metais stebėtojai fiksuoja ryškų nuosmukį: kadaise Biebrzos slėnyje minėta daugiau nei 20 perinčių porų, o dabar parke telikę tik kelios aktyvios poros.

    Problema siejama ne tik su mažėjančiu paukščių skaičiumi, bet ir su itin žemu perėjimo sėkmingumu. Monitoringas rodo, kad dalis porų net nepradeda perėti, o pradėjusios dažnai neaugina jauniklių iki sezono pabaigos, todėl populiacijos atsikūrimas tampa labai lėtas.

    Didžiausia grėsmė: vandens trūkumas

    Ornitologai pabrėžia, kad juodajam gandrui kritiškai svarbios seklios užliejamos pievos, senvagės ir užmirkę miško plotai, kur jis ieško maisto. Dėl dažnėjančių sausrų ir žemėjančio gruntinio vandens lygio tokios vietos traukiasi, o tai reiškia mažiau natūralių maitinimosi plotų per jauniklių auginimo laikotarpį.

    Biebrzos slėnyje šis reiškinys ypač pastebimas: net po sniegingesnės žiemos pavasariniai užliejimai kai kur būna mažesni nei daugiametis vidurkis. Kai vandens mažiau, juodasis gandras patiria didesnį spaudimą rasti pakankamai žuvų, varliagyvių ir kitų smulkių vandens organizmų.

    Plėšrūnai, žmogaus trikdymas ir miškų amžius

    Papildomą riziką kelia plėšrūnai ir žmogaus trikdymas prie lizdaviečių. Nurodoma, kad net trumpas suaugusių paukščių pasitraukimas nuo lizdo, kai jie išbaidomi, gali sudaryti sąlygas varninėms ar kiaunėms pasisavinti kiaušinius ar jauniklius.

    Kita svarbi aplinkybė yra tinkamų lizdaviečių stoka. Juodasis gandras lizdus krauna aukštai medžiuose, dažnai atokesniuose senuose miškuose, o per jauni ar nepakankamai tvirti medžiai didelių lizdų neišlaiko, ypač sustiprėjus vėjui.

    Juodasis gandras gerokai skiriasi nuo žmonėms įprasto baltojo gandro: jis daug baikštesnis, vengia atvirų vietų ir gyvenviečių, laikosi slaptesnio gyvenimo būdo. Dėl to populiacijos pokyčiai dažnai pastebimi vėliau, o efektyvi apsauga priklauso nuo nuoseklaus monitoringo, buveinių atkūrimo ir trikdymo mažinimo perėjimo metu.