CP v2

Tag: Juodkalnija

  • „Expedia“ duomenys: rudenį Europoje viešbučiai dažnai pinga, o dėmesys krypsta į mažiau žinomas vietas

    „Expedia“ duomenys: rudenį Europoje viešbučiai dažnai pinga, o dėmesys krypsta į mažiau žinomas vietas

    Kainos po sezono keičiasi nevienodai

    Vasaros piko kelionių sezonui slūgstant, tikėtis automatiškai pigesnių atostogų rudenį ne visada pagrįsta. Nauji „Expedia“ duomenys rodo, kad dalyje krypčių viešbučių kainos po vasaros išlieka aukštos, tačiau kitur jos pastebimai krenta.

    Analizėje akcentuojama, kad Jungtinėje Karalystėje bendras vaizdas išsiskiria: kai kuriuose miestuose rudenį nakvynė kainuoja daugiau nei vasarą. Tuo metu už JK ribų viešbučių tarifai dažniau mažėja, o Europos kryptys tampa patrauklesnės keliaujantiems su ribotu biudžetu.

    Kur rudenį galima sutaupyti

    „Expedia“ vertinimu, už JK ribų viešbučių kainos rudenį vidutiniškai mažėja apie 7 proc. Tai reiškia, kad keliautojams, planuojantiems trumpas atostogas ar savaitgalio išvykas, ruduo vis dar gali būti vienas geriausių laikotarpių ieškoti geresnio kainos ir kokybės santykio.

    Ryškesni kainų kritimai fiksuojami pietų Europos kurortuose, kurie vasarą tradiciškai būna brangiausi. Pavyzdžiui, Portugalijos Algarvėje, įskaitant Albufeirą ir Faro, taip pat Graikijos salose, tokiose kaip Mikonas ir Kosas, „Expedia“ duomenimis, viešbučių kainos rudenį gali būti iki 30 proc. mažesnės nei vasaros piko metu.

    Panaši tendencija minima ir kai kuriuose Ispanijos bei Turkijos miestuose: Benidormas, Alikantė ir Stambulas rudenį dažnai tampa pigesni, ypač lapkritį. Tokį pokytį lemia mažesnė paklausa pasibaigus mokyklų atostogoms ir karščiausiam sezonui, o dalis apgyvendinimo įstaigų kainas koreguoja siekdamos išlaikyti užimtumą.

    „Svarbu ne tik kur, bet ir kada keliaujate“, – sakė „Expedia“ kelionių ekspertė ir atstovė Melanie Fish.

    „Tarptautinės viešnagės per „Expedia“ vidutiniškai lapkritį būna apie 10 proc. pigesnės nei vasarą, todėl tai gali būti palankiausias metas ieškantiems geriausių pasiūlymų“, – teigė ji.

    Augantis susidomėjimas mažiau žinomomis kryptimis

    Be kainų dinamikos, „Expedia“ fiksuoja ir kitą ryškią tendenciją: keliautojai rudenį vis dažniau renkasi ne pačias akivaizdžiausias kryptis. Tai siejama ir su noru išvengti masinio turizmo, ir su praktišku motyvu, nes mažiau populiariose vietose rudenį lengviau rasti prieinamesnę nakvynę.

    Sudarydama populiariausių rudenio krypčių sąrašą, „Expedia“ lygino paieškas „Expedia.co.uk“ platformoje: 2026 metų balandžio 13 dieną–liepos 12 dieną atliktas paieškas kelionėms 2026 metų rugsėjo 1 dieną–lapkričio 30 dieną su tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Rezultatai rodo, kad tarp sparčiausiai populiarėjančių krypčių dominuoja Europa.

    Pirmoje vietoje atsidūrė Liuksemburgas, kurį, „Expedia“ vertinimu, ypač aktyviai ėmė svarstyti britų keliautojai: susidomėjimas šia kryptimi išaugo 470 proc. Toliau sąraše minimi Prancūzijos miestai Strasbūras ir Ansi, Italijos Kortina d’Ampecas, taip pat Balkanuose esantys Sarandė Albanijoje ir Budva Juodkalnijoje bei Slovėnijos sostinė Liubliana.

    Kelionių rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: dalis žmonių renkasi mažesnius miestus ir neperkaitusias kryptis, kur rudenį išlieka pakankamai geras oras, o turistų srautai ir kainos būna mažesni. Tokie pasirinkimai dažnai leidžia suderinti ramesnį poilsį, patogesnę logistiką ir lankstesnį biudžetą.

  • Paragonai iš atostogų šokiravo: Zakopanėje kiaušinienė brangi, Juodkalnijoje – kalnas už eurus

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau plinta atostogautojų nuotraukos su čekiais, leidžiančios palyginti kainas skirtinguose kurortuose. Šį kartą daug dėmesio sulaukė palyginimas tarp Zakopanės ir Juodkalnijos: vienur už paprastą pusryčių patiekalą prašoma gerokai daugiau, kitur už panašią sumą gaunamos didelės porcijos.

    Pagal pateiktus čekius, Zakopanėje už kiaušinienę prašyta apie 15 eurų. Tuo metu Juodkalnijoje už maždaug 5 eurus buvo siūlomas itin sotus maistas, apibūdinamas kaip kalnas užkandžių ar pusryčių patiekalų, kurio užtenka ne vienam žmogui.

    Pusryčiai Juodkalnijoje – sotumo kultas

    Juodkalnijoje pusryčiai dažnai nėra lengvas užkandis, o ilgesnis ritualas, paremtas kaloringais ir sočiais produktais. Vietiniai rytais neretai užsuka į kepyklėles, kur populiarūs sluoksniuotos tešlos gaminiai, dažnai valgomi su tirštu jogurtu.

    Pakrantės kavinėse meniu taip pat linksta į paprastus, bet sunkius derinius: kiaušiniai, dešrelės ar šoninė, pomidorai ir duona. Turistams tai gali atrodyti kaip neįmantrus pasirinkimas, tačiau porcijos paprastai būna didelės, o kainos, palyginti su kai kuriais kalnų kurortais Lenkijoje, gali pasirodyti mažesnės.

    Ką turistai dažniausiai pamiršta, lygindami čekius

    Kainų skirtumus lemia ne tik šalis, bet ir vieta, sezonas bei nuomos ir darbo jėgos kaštai. Zakopanė yra vienas populiariausių Lenkijos kurortų, kuriame piko metu kainas augina didelė paklausa, o Juodkalnijoje kainos labai priklauso nuo konkretaus miesto, atstumo nuo jūros ir restorano tipo.

    Kelionių tendencijos rodo, kad turistai vis dažniau renkasi vietas, kuriose galima suderinti paplūdimį ir santykinai prieinamas maitinimo kainas. Vis dėlto patyrę keliautojai pataria čekius vertinti su kontekstu: ar į kainą įskaičiuota kava, gėrimai, aptarnavimas, taip pat kokio dydžio yra porcija ir kur tiksliai buvo valgyta.

    Ne tik kainos: aptarnavimas ir rūkymas

    Keliautojai, lankęsi Balkanuose, dažnai mini, kad patirtis gali skirtis ne tik dėl meniu ar sąskaitos dydžio. Kai kuriuose kurortuose aptarnavimo kultūra turistams pasirodo griežtesnė ar mažiau paslaugi, ypač jei įstaiga dirba dideliu tempu sezono metu.

    Dar vienas dažnai įvardijamas dalykas – rūkymas viešose erdvėse. Net jei ribojimai formaliai egzistuoja, praktikoje kai kuriose vietose jų laikymasis gali būti nenuoseklus, todėl jautresniems keliautojams tai tampa svarbiu komforto klausimu.

    Galutinis vaizdas paprastas: Juodkalnijoje galima rasti labai sočių ir palyginti nebrangių pusryčių, tačiau kelionės kokybę lemia ne vien čekis. Renkantis vietą verta įsivertinti, ko tikitės iš aptarnavimo, aplinkos ir bendros kurorto atmosferos.

  • ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimas Tivatyje, Juodkalnijoje, šįkart tapo ne vien protokoline stotele. ES vadovai ir regiono lyderiai kalbėjo apie plėtrą, saugumą ir ekonominę integraciją, o užkulisiuose ryškėjo, kad taisyklės ir tempai gali keistis dėl karo Ukrainoje ir didėjančios geopolitinės įtampos.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa teigė matantis realų pagreitį ES plėtros procese, o nuotaikos Briuselyje, anot diplomatų, suaktyvėjo po Vengrijos sprendimo atitraukti blokavimą, leidusį formaliai judėti stojimo deryboms su Ukraina ir Moldova. Vis dėlto dalis susitarimo detalių, susijusių su Vengrijos mažumos teisėmis Ukrainoje, tebėra neaiškios ir gali tapti naujų politinių derybų objektu.

    Ukrainai artimiausiu metu numatomas pirmųjų derybinių etapų startas, tačiau realus grafikas, kaip teigiama užkulisinėse diskusijose, gali išsitempti. Nors Europos Komisija siekia greitesnio tempo, keli reformų paketai gali nusikelti, nes dalis valstybių narių reikalauja aiškesnio įgyvendinimo ir politinių garantijų.

    Juodkalnija susitikime išsiskyrė kaip šalis, kuri, ES vertinimu, yra arčiausiai finišo tiesiosios ir galėtų tapti plėtros sėkmės istorija dar iki dešimtmečio pabaigos. Mažesnė ekonomika, narystė NATO ir nuoseklus proeuropinis kursas leidžia Briuseliui šį kandidatą matyti kaip politiškai „lengviau suvaldomą“ žingsnį, kuris parodytų, kad plėtra nėra sustojusi.

    Tuo pat metu aiškiai skambėjo žinutė Serbijai: balansuoti tarp ES, Kinijos ir Rusijos ilgainiui nebepavyks. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pabrėžė, kad Belgradas turi apsispręsti dėl strateginės krypties, o ES pusėje kartojama, kad pažanga derybose priklausys nuo teisės viršenybės, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės rodiklių.

    „Serbija turi aiškiai apibrėžti, kur ši šalis mato savo ateitį“, – sakė Friedrichas Merzas.

    „Serbija žino, ką turi padaryti: jei padarys, judėsime pirmyn, jei ne, liksime užblokuoti“, – sakė António Costa.

    Susitikimo fone įtampų nestigo ir Albanijoje, kur protestai kilo dėl planuojamo prabangaus kurorto projekto Adrijos pakrantėje. Ministras pirmininkas Edi Rama tikino girdintis visuomenės nuogąstavimus, tačiau kartu kalbėjo apie išorinių jėgų įtaką, dezinformaciją ir koordinuotą spaudimą, kuris, jo teigimu, primena hibridines atakas.

    Lygiagrečiai Briuselyje augo kita svarbi darbotvarkė, glaudžiai susijusi su plėtra ir saugumu: technologinis suverenitetas. Europos Komisija pristatė planą stiprinti europines technologijas debesijos, pažangių lustų ir DI srityse, nes priklausomybės nuo trečiųjų šalių vis dažniau vertinamos kaip strateginis pažeidžiamumas.

    Paketo ašimi įvardijamas „Cloud and AI Development Act“ projektas, kuriuo siekiama paskatinti europinės debesijos infrastruktūros plėtrą ir sudaryti sąlygas naujos kartos DI sprendimams. Kartu minimas ir „Chips Act 2“, orientuotas į didesnę europinių lustų paklausą ir tiekimo grandinių diversifikavimą jautriuose sektoriuose, įskaitant automobilių pramonę.

    Ši kryptis atspindi platesnę ES pamoką: ekonominė konkurencija vis labiau priklauso nuo technologinių pajėgumų, o geopolitika verčia spartinti sprendimus, kuriuos anksčiau stabdė skirtingi valstybių narių interesai. Tivato susitikimas parodė, kad plėtra ir technologinis savarankiškumas ES akyse tampa vienos strategijos dalimis, o artimiausi mėnesiai išryškins, kiek greitai blokas sugebės paversti deklaracijas realiais sprendimais.

  • Kelionė į Kotorą Juodkalnijoje: pigesni skrydžiai, UNESCO senamiestis ir ką verta pamatyti

    Kelionė į Kotorą Juodkalnijoje: pigesni skrydžiai, UNESCO senamiestis ir ką verta pamatyti

    Kodėl Kotoras traukia keliautojus

    Kotoras Juodkalnijoje vis dažniau minimas kaip viena geriausios vertės vasaros krypčių Europoje, nors masinio turizmo čia dar mažiau nei daugelyje Viduržemio jūros miestų. Viduramžiškas senamiestis, kalnų fone įsirėžusi įlanka ir Adrijos jūros panorama sukuria įspūdį, kuris dažnai siejamas su gerokai brangesnėmis vietomis.

    Keliautojus vilioja ir praktiškas argumentas: skrydžių bei apgyvendinimo kainos dažnai išlieka žemesnės nei populiariuose Pietų Europos kurortuose, ypač jei planuojama iš anksto. Be to, miestas kompaktiškas, todėl daug ką galima pasiekti pėsčiomis ir mažiau išleisti transportui.

    Ką pamatyti ir nuveikti Kotore

    Pagrindinė stotelė yra Kotoro senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia lengva praleisti visą dieną klaidžiojant siauromis akmeninėmis gatvelėmis, aplankant viduramžių bažnyčias ir aikštes, kurios vakarais atgyja nuo kavinių šurmulio.

    Norintiems įspūdingiausių vaizdų verta įveikti laiptus į San Giovanni tvirtovę, nuo kurios atsiveria plati įlankos panorama. Populiariausias metas lipti yra vakaras, kai miestas ir vanduo nusidažo švelniomis saulėlydžio spalvomis.

    Dar viena ryški patirtis – Kotoro keltuvas, kuris per maždaug 11 minučių pakelia iš pakrantės į Lovčeno kalno apylinkes. Maršrutas driekiasi apie 3,9 kilometro ir leidžia pamatyti įlanką iš aukščio, o giedrą dieną – ir tolesnę Adrijos pakrantę.

    Vandens maršrutų mėgėjams dažnai siūlomos išvykos laivu į salelę su bažnyčia Our Lady of the Rocks, taip pat kelionės į netoliese esantį Perastą. Pastarasis vertinamas dėl venecijietiškos architektūros ir ramesnės atmosferos nei pačiame Kotore.

    Ką ragauti ir kur apsistoti

    Kotore dominuoja jūros gėrybės: meniu dažnai rasite keptų kalmarų, šviežios žuvies, aštuonkojo salotų ar juodojo rizoto. Vietiniuose restoranuose verta paragauti patiekalo buzara, kai midijos troškinamos su česnaku ir vyno sultiniu.

    Juodkalnijos virtuvėje svarbi vieta tenka ir vytintiems mėsos gaminiams bei sūriams, o vienas žinomiausių produktų – Njeguški pršut. Greitam užkandžiui dažnai pasirenkamas burekas, kuris tinka ir taupantiems, ir norintiems sočiai pavalgyti.

    Apsistoti patogiausia senamiestyje arba palei pakrantę aplink įlanką, kur daug mažų viešbučių įrengta istoriniuose akmeniniuose pastatuose. Ramesnio poilsio ieškantys keliautojai neretai renkasi Perastą arba Dobrotą, o prabangos mėgėjai vyksta į netoliese esantį Tivato rajoną Porto Montenegro.

    Į Kotorą dažniausiai keliaujama per Tivato oro uostą, o alternatyva – Dubrovniko oro uostas Kroatijoje, iš kur patogu pasiekti miestą autobusu, nors kelionės trukmė priklauso nuo eismo ir sienos kirtimo. Pačiame Kotore patogu judėti pėsčiomis, tačiau automobilis praverčia planuojant keliones aplink įlanką ar į Lovčeno nacionalinio parko apylinkes.

  • Lenkai planuoja birželio ilgąjį savaitgalį: kur keliaus dažniausiai ir kiek kainuos nakvynė?

    Lenkai planuoja birželio ilgąjį savaitgalį: kur keliaus dažniausiai ir kiek kainuos nakvynė?

    Paklausa auga, sprendimų langas trumpėja

    Turizmo verslas šių metų birželio ilgąjį savaitgalį, siejamą su Božego Ciała švente, vertina kaip vieną aktyviausių priešvasarinių kelionių pikų. Pasak apgyvendinimo ir rezervacijų platformų atstovų, keliautojai vis dažniau apsisprendžia paskutinę minutę, todėl pardavimų laikotarpis sutrumpėja.

    Tokioje situacijoje apgyvendinimo paslaugų teikėjai ir kelionių organizatoriai priversti greičiau reaguoti į paklausą, koreguoti kainas ir paleisti trumpalaikes akcijas. Rinkai tai reiškia didesnį neapibrėžtumą prognozuojant užimtumą, ypač populiariausiuose kurortuose.

    „Dėl tokio kalendoriaus turizmo verslas turi trumpesnį pardavimų langą ir daugiau rizikos planuojant užimtumą, todėl kainos ir akcijos keičiasi beveik realiuoju laiku“, – sakė Anna Kryjer.

    Užsienis lenkia vietines keliones

    Internetinių kelionių agentūrų duomenys rodo, kad lenkų užsienio kelionių rezervacijų šiemet daugiau nei pernai. Kai kurių portalų skaičiavimu, augimas siekia iki 26 proc., o tai signalizuoja, kad trumpi pabėgimai į užsienį tampa įprasta praktika dar prieš prasidedant pagrindiniam atostogų sezonui.

    Tarp dažniausių krypčių dominuoja Turkija, Graikija, Egiptas, Ispanija ir Tunisas, o pirmąjį dešimtuką papildo Bulgarija, Kipras, Italija, Albanija ir Malta. Didžiausias šuolis fiksuojamas Ispanijos kryptimi, taip pat augo susidomėjimas Italija ir Malta.

    Ši tendencija dera su bendra Europos rinka: trumpi city break tipo išvykimai ir kelių dienų poilsis kurortuose dažnai perkami ieškant geresnio kainos ir kokybės santykio, ypač kai skrydžių ir apgyvendinimo kainos prieš pat vasarą svyruoja.

    Kainos: nuo maždaug 50 eurų už naktį

    Siūlomų paketų ir apgyvendinimo skelbimų analizė rodo, kad kelių dienų išvyka nebūtinai reiškia didelį biudžetą. Pigiausiuose pasiūlymuose nakvynę dviem suaugusiesiems galima rasti nuo maždaug 50 eurų už naktį, o patraukliausios kainos dažnai siejamos su Juodkalnijos kryptimi.

    Tarp įvardijamų vietų Juodkalnijoje dažnai minima Budva, taip pat mažesni pakrantės miesteliai, kurie keliautojus vilioja paplūdimiais ir galimybe derinti poilsį su trumpomis išvykomis po regioną. Tokie pasirinkimai ypač tinka ilgajam savaitgaliui, kai norisi minimalaus planavimo, bet aiškios atostogų „grąžos“.

    Populiarėja ir kryptys arčiau Lenkijos: Čekija ir Slovakija siūlo paprastą susisiekimą bei trumpam laikui patogų kelionės formatą. Tokiais atvejais keliautojai dažniau renkasi miestų turizmą, SPA ar termines pramogas.

    „Keturioms dienoms užsienyje nebūtina imti pilnų atostogų: pakanka tinkamos krypties, patogaus susisiekimo ir viešbučio, kuris leis pailsėti nepriklausomai nuo oro“, – sakė Eugeniusz Triasun.

    Ar verta likti šalyje: kainos panašios į gegužės išvykas

    Nors užsienis šiemet traukia labiau, susidomėjimas kelionėmis Lenkijos viduje išlieka stabilus. Labiausiai auga išvykos prie ežerų, kur rezervacijų skaičius, remiantis portalų duomenimis, didėjo apie 90 proc., o city break ir sanatorinio poilsio segmentai taip pat rodo nuosaikų augimą.

    Tuo pat metu pajūrio kryptys išlaiko pastovią paklausą, o susidomėjimas kalnais, lyginant su ankstesniais metais, kiek smuko. Įdomu ir tai, kad dalis keliautojų renkasi alternatyvas įprastoms kryptims, pavyzdžiui, dažniau minimi Sudetai, o ne Tatry.

    Kainodaros signalai taip pat gana aiškūs: daugiau nei pusė apgyvendinimo objektų šeimininkų neplanuoja kelti kainų lyginant su gegužės ilgąja savaitgalių banga. Vis dėlto dalis rinkos palieka sprendimą paskutinei minutei, kainas siedami su realiu užsakymų tempu.

    „Daugiau nei pusė šeimininkų neplanuoja kelti kainų, tačiau dalis sprendimą sieja su tuo, kaip greitai pildysis rezervacijos“, – sakė Anna Kryjer.

  • Juodkalnijos EPCG įjungė 55 MW Gvozd vėjo parką: didžiausias naujas objektas nuo 1982 metų

    Juodkalnijos EPCG įjungė 55 MW Gvozd vėjo parką: didžiausias naujas objektas nuo 1982 metų

    Juodkalnijos valstybinė elektros bendrovė EPCG pradėjo eksploatuoti 55 MW galios Gvozd vėjo jėgainių parką. Projektas įvardijamas kaip vienas svarbiausių šalies energetikos investicijų per pastaruosius dešimtmečius ir didžiausias naujas EPCG gamybos objektas nuo 1982 metų.

    Parkui reikalingas turbinas tiekė Vokietijos gamintojas „Nordex“. Finansinį pagrindą projektui suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, skyręs 82 mln. eurų paskolą, todėl tai tapo vienu didesnių tarptautinių finansuotojų remiamų atsinaujinančios energetikos projektų šalyje.

    Skelbiama, kad Gvozd parkas per metus turėtų pagaminti apie 150 GWh elektros. Toks kiekis paprastai prilyginamas maždaug 25 000 namų ūkių metiniam poreikiui, nors faktinis poveikis priklauso nuo vartojimo struktūros ir tinklo apkrovų.

    EPCG pabrėžia, kad tai pirmas didesnis naujos generacijos projektas, įgyvendintas su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko finansavimu per daugiau nei 40 metų. Energetikos sektoriui tai svarbus signalas, kad Juodkalnija aktyviau pereina nuo importo ir senesnių pajėgumų prie vietinės, mažesnių emisijų gamybos.

    „Kartu su beveik 100 MW saulės elektrinių, kurias per pastaruosius trejus metus įrengėme daugiau nei 10 000 objektų, rodome, kad Juodkalnija apie energetikos transformaciją ne tik kalba, bet ją ir stato“, – sakė EPCG valdybos pirmininkas Milutinas Đukanovičius.

    Vėjo ir saulės elektrinių plėtra regione dažniausiai siejama su keliais tikslais: didesniu energetiniu saugumu, mažesnėmis priklausomybėmis nuo importuojamų išteklių ir geresniu atitikimu Europos klimato politikos krypčiai. Tačiau kartu tokie projektai didina poreikį investuoti į tinklo balansavimą, rezervinius pajėgumus ir lankstesnį vartojimo valdymą.