CP v2

Tag: Juodoji arbata

  • Hongkongo hitas užkariavo pasaulį: kava su arbata viename puodelyje – kodėl verta paragauti

    Hongkongo gatvės kavinėse jau dešimtmečius geriamas gėrimas, kuris iš pirmo žvilgsnio skamba keistai: viename puodelyje susitinka kava ir juodoji arbata. Šis derinys vadinamas yuenyeung ir pastaraisiais metais vis dažniau minimas kaip netikėta alternatyva įprastai latte ar šaltai kavai.

    Yuenyeung (kartais vadinamas yin yang kava) gimė cha chaan teng tipo užkandinėse, kurios Hongkonge siūlo greitą, nebrangų maistą ir gėrimus. Jis atspindi miesto kulinarinę tapatybę, kur britiškos arbatos gėrimo tradicija susiliejo su vakarietiška kavos kultūra.

    Kas tai per gėrimas?

    Klasikinis yuenyeung ruošiamas iš stiprios juodosios arbatos ir ryškios kavos, o skonį sušvelnina pienas. Dažnai naudojamas ir saldintas kondensuotas pienas, todėl gėrimas įgauna desertinę, kremišką tekstūrą.

    Dažniausiai minima proporcija yra 3 prie 7, kai trys dalys kavos maišomos su septyniomis dalimis arbatos. Taip išlaikomas balansas: kava suteikia skrudintą kartumą ir aromatą, o arbata prideda švelnesnio, taninais paremtos struktūros.

    Kodėl jis taip „veža“?

    Yuenyeung populiarumą lemia ir tai, kad jis suteikia energijos, nes turi kofeino iš abiejų šaltinių. Praktikoje poveikis priklauso nuo naudojamos kavos stiprumo, arbatos rūšies, porcijos dydžio ir to, kiek gėrime yra pieno bei cukraus.

    Mitybos specialistai paprastai primena, kad saldintas kondensuotas pienas reikšmingai padidina cukraus kiekį, todėl kasdieniam vartojimui verta rinktis mažiau saldų variantą. Norint lengvesnio skonio, galima naudoti įprastą pieną arba jo alternatyvas, tačiau tradicinis profilis tuomet keičiasi.

    Kaip pasigaminti namuose?

    Namų sąlygomis svarbiausia paruošti tikrai stiprią juodąją arbatą, dažniausiai pasirenkant Ceilono arba Assam tipo arbatą. Ji turi ryškų skonį ir gerai dera su pienu, todėl „nepaskęsta“ susimaišiusi su kava.

    Kavai labiausiai tinka espresso arba labai stipri filtruota kava, ypač tamsesnio skrudinimo, kad aromatas išliktų juntamas. Galiausiai abu gėrimai sumaišomi, įpilama pieno ar kondensuoto pieno, o yuenyeung galima patiekti tiek karštą, tiek su ledu.

    Šiandien, kai visame pasaulyje populiarėja netikėti kavos gėrimų deriniai ir šaltos kavos variacijos, yuenyeung vėl atrandamas iš naujo. Nors autentiškiausias skonis laukia Hongkonge, pagrindinę idėją nesunku atkartoti ir namuose.

  • Ar verta gerti arbatą kasdien? Dietologai įvardijo 5 naudas širdžiai, protui ir cukraus kontrolei

    Kasdienis arbatos puodelis daugeliui yra įprotis, siejamas su ramybe ir trumpa pertrauka, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad ši tradicija gali turėti ir apčiuopiamos naudos sveikatai. Arbatoje gausu biologiškai aktyvių junginių, ypač polifenolių, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių apsauga, uždegimo mažinimu bei medžiagų apykaitos reguliavimu.

    Didžiausio dėmesio dažniausiai sulaukia žalioji ir juodoji arbata. Žaliojoje arbatoje daugiau katechinų, įskaitant epigalokatechino galatą, o juodojoje arbatoje gausu flavonoidų, kurie susidaro fermentacijos metu ir taip pat gali būti naudingi kraujagyslėms.

    Tyrimuose reguliarus arbatos vartojimas siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos žymenimis, tokiais kaip kraujospūdis, mažo tankio cholesterolio koncentracija ir trigliceridų rodikliai. Šis ryšys dažniausiai aiškinamas polifenolių poveikiu kraujagyslių sienelėms ir oksidaciniam stresui.

    Dalis apžvalginių tyrimų rodo, kad didesnis žaliosios arbatos vartojimas gali būti susijęs su mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistas, o vienas iš mitybos įpročių, kuris geriausiai veikia kartu su subalansuota mityba ir aktyviu gyvenimo būdu.

    Arbatoje esantis kofeinas gali padėti išlaikyti budrumą, ypač atliekant ilgesnes ar sudėtingesnes užduotis. Skirtingai nei kavoje, arbatoje kofeino paprastai būna mažiau, todėl daliai žmonių ji sukelia švelnesnį, stabilesnį poveikį.

    Kitas svarbus junginys yra L-teaninas, dažniau minimas žaliojoje arbatoje. Jis siejamas su ramesne savijauta, o derinyje su kofeinu kai kuriuose tyrimuose aptariamas kaip galintis padėti išlaikyti dėmesį be ryškaus nervingumo.

    Polifenoliai laikomi viena iš medžiagų, galinčių daryti įtaką žarnyno mikrobiomai, nes jie tampa maistu tam tikroms bakterijoms ir gali skatinti palankesnę mikroorganizmų pusiausvyrą. Žarnyno ekosistema siejama ne tik su virškinimu, bet ir su uždegimo procesais bei metaboline sveikata.

    Žaliojoje arbatoje esantys katechinai tiriami ir dėl galimo poveikio riebalų apykaitai bei jautrumui insulinui. Nors rezultatai skiriasi priklausomai nuo žmogaus mitybos, fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių, tyrimuose aptariama, kad reguliarus vartojimas gali būti susijęs su palankesniais metaboliniais rodikliais.

    Arbatos vartojimas taip pat siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika, o mokslinėje literatūroje dažnai aptariamas ryšys tarp kelių puodelių per dieną ir palankesnių ilgalaikių rodiklių. Juodojoje arbatoje esantys flavonoidai tiriami dėl galimo poveikio gliukozės apykaitai ir kraujagyslių funkcijai.

    Svarbu įvertinti ir praktinę pusę: pridėtinis cukrus, saldūs sirupai ar kaloringi priedai gali panaikinti dalį naudos, todėl, siekiant sveikatai palankesnio pasirinkimo, dažniausiai rekomenduojama gerti arbatą be saldiklių arba riboti jų kiekį.

    Galiausiai, arbata nėra universali visiems. Žmonėms, jautriems kofeinui, turintiems miego sutrikimų ar vartojantiems tam tikrus vaistus, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei planuojama reikšmingai didinti vartojimą arba rinktis koncentruotus arbatos ekstraktus.