Tag: Juodos katės

  • Juodųjų kačių diena: kodėl jos dar vis vadinamos nelaimės pranašėmis?

    Juodųjų kačių diena atsirado siekiant paneigti žalingus prietarus ir atkreipti dėmesį į tai, kad šiems gyvūnams dažnai tenka nepelnyta stigma. Ši iniciatyva pradėta Italijoje, kur juodos katės ilgus metus buvo išskirtinai prastai vertinamos.

    Šventė buvo įsteigta 2007 metais Italijoje Gyvūnų ir aplinkos apsaugos asociacijos (AIDAA) bei Juodųjų kačių gynybos judėjimo iniciatyva. Kaip impulsas minėtas faktas, kad iki tol kasmet žūdavo net apie 30 tūkstančių juodų kačių.

    Data parinkta neatsitiktinai: Italijoje skaičius 17 tradiciškai laikomas itin nelaimingu – panašiai kaip ir juodos katės. Todėl šventės tikslas buvo ne tik simbolinis, bet ir praktinis: mažinti diskriminaciją bei paskatinti dažniau rinktis juodus katinus prieglaudose.

    Prietarai apie juodas kates gajūs iki šiol, nors dauguma jų atkeliavo dar iš viduramžių. Tuomet buvo tikėta, kad katės – raganų palydovės, piktųjų jėgų simboliai ar net velnio pasiuntiniai.

    Kur gimė „nelaimės“ prietaras

    Vienas labiausiai paplitusių įsitikinimų – kad per kelią perbėgusi juoda katė atneša nesėkmę. Šio prietaro šaknys siejamos su tikėjimu, esą gyvūnas, kertantis žmogui kelią, yra „atsiųstas“ pakenkti.

    Tokios nuostatos ne tik formavo žmonių baimes, bet ir turėjo realių pasekmių: dalis žmonių juodų kačių vengdavo, o kai kur jos tapdavo agresijos ar žiauraus elgesio taikiniu.

    Kai kuriose šalyse juodos katės – sėkmės ženklas

    Įdomu tai, kad ne visur juodos katės laikomos blogu ženklu. Pavyzdžiui, Senovės Egipte jos buvo gerbiamos ir siejamos su deive Bastet.

    Škotijoje tikėta, kad juoda katė prie namų slenksčio gali pranašauti sėkmę ir gerovę. Tai rodo, kad gyvūno „reputacija“ dažnai priklauso ne nuo faktų, o nuo kultūrinių pasakojimų.

    Ką apie juodas kates sako biologija

    Nors dalis žmonių prietarus vis dar priima rimtai, biologai ir gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia: juodos katės neturi jokių ypatingų galių ir savo charakteriu nesiskiria nuo kitų spalvų kačių. Jos gali būti tokios pat meilios, protingos, švelnios ir žaismingos.

    Kailio spalva yra genetikos rezultatas, o ne mistinis atributas. Be to, „juoda“ nėra atskira veislė – tai tik vienas iš kailio atspalvių.

    Tekste pabrėžiama, kad genas, lemiantis juodą spalvą, vadinamas „laukinio tipo“ genu: šiuolaikinės katės jį paveldėjo iš protėvio – Nubijos katės. Juodas genas pasitaiko ir veislinėms katėms – natūraliai, spontaniškai arba tikslingai veisiant.