Tag: Juosmens skausmas

  • Korzonkų skausmas: kada padeda šiluma, o kada šaltis gali tik pabloginti

    Korzonkų skausmas (dar vadinamas šakneline neuralgija) dažniausiai atsiranda tuomet, kai sudirginamos arba suspaudžiamos nervų šaknelės, išeinančios iš nugaros smegenų. Tokiu atveju skausmas neretai jaučiamas ne tik nugaroje – jis gali plisti žemyn koja.

    Dažniausiai nukenčia juosmens sritis, o skausmas „šauna“ į sėdmenį, šlaunį, blauzdą, kartais net iki pėdos. Jis gali būti aštrus, deginantis, duriantis arba priminti elektros smūgį.

    Kartu gali pasireikšti dilgčiojimas, tirpimas, jutimų sutrikimai, o sunkesniais atvejais – ir raumenų jėgos sumažėjimas. Būdingas bruožas tas, kad simptomai tęsiasi per visą suspausto nervo eigą, todėl žmogui gali būti sunku net paprastai vaikščioti ar atsistoti.

    Tokį skausmą kartais išprovokuoja staigus judesys – pavyzdžiui, netaisyklingai pakėlus sunkesnį daiktą ar smarkiai pasukus liemenį. Kitais atvejais jis vystosi pamažu, kai dėl degeneracinių stuburo pokyčių ar tarpslankstelinio disko išvaržos pradeda dirginti nervines struktūras.

    Kada verta rinktis šilumą

    Esant ūmiam apatinės nugaros dalies skausmui, vienas paprasčiausių namų būdų – šilti kompresai, šildanti pagalvėlė ar termoforas. Nors tai skamba elementariai, minima, kad tokį poveikį patvirtina ir moksliniai duomenys.

    Tekste nurodoma, kad 2006 metais publikuota tyrimų apžvalga parodė: šiluma gali laikinai sumažinti skausmą. Ji nepašalina priežasties, tačiau gali mažinti raumenų sustingimą, todėl nemalonūs pojūčiai tampa silpnesni.

    Šiluma plečia kraujagysles, gerina vietinę kraujotaką ir atpalaiduoja įsitempusius audinius aplink stuburą. Dėl to kai kuriems žmonėms tampa lengviau judėti ir atlikti kasdienius veiksmus.

    Šaltis tinka ne visais atvejais

    Šalti kompresai ar kitos krioterapijos formos dažnai siejamos su patinimo ir uždegimo mažinimu, todėl labiau tinka po traumų. Tačiau jei skausmas kyla dėl tarpslankstelinio disko degeneracijos, disko problemų ar perkrovos, šaltis, kaip teigiama, gali sustiprinti skausmą.

    Dėl to vieno universalaus sprendimo nėra: tai, kas vienam suteikia palengvėjimą, kitam gali sukelti dar daugiau diskomforto. Jei po šalto kompreso simptomai ryškiai paaštrėja, tokios priemonės verčiau atsisakyti.

    Ko geriau vengti ir kada judėti

    Tekste minimos ir senesnės „liaudiškos“ priemonės, pavyzdžiui, standūs diržai ar juostos, kurios esą turėtų apsaugoti nuo „perpūtimo“. Pažymima, kad toks sprendimas ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti – standus diržas „tingina“ giliuosius pilvo ir šalia stuburo esančius raumenis, atsakingus už natūralų stabilumą.

    Kita dažna klaida – agresyvus, gilus masažas ūmaus priepuolio metu. Nurodoma, kad stiprus mechaninis spaudimas, kai nervo šaknelė ir taip suspausta, gali dar labiau sustiprinti uždegimą ir tinimą.

    Taip pat pabrėžiama, jog visiškas gulėjimas ir ilgalaikis nejudrumas nėra geriausias pasirinkimas. Nors per stiprų skausmą „persistengti“ nereikėtų, dažniau rekomenduojamas kontroliuojamas judėjimas: lengvi, skausmo neprovokuojantys pasivaikščiojimai ir tikslingi pratimai gali padėti greičiau grįžti į įprastą ritmą.

    Vaistai malšina simptomus, bet svarbus atsargumas

    Namų priemonės gali suteikti palengvėjimą, tačiau jos nepakeičia standartinio gydymo. Skausmui mažinti dažniausiai skiriami nuskausminamieji ir priešuždegiminiai vaistai, kurių tikslas – palengvinti simptomus ir leisti žmogui sugrįžti prie kasdienio aktyvumo.

    Priklausomai nuo simptomų stiprumo, gydytojas gali rekomenduoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tokius kaip ibuprofenas, naproksenas ar diklofenakas. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami ir raumenis atpalaiduojantys vaistai, jei kartu vargina skausmingi spazmai.

    Jei skausmas labai stiprus ir nepraeina taikant įprastą gydymą, gydytojas gali svarstyti kitus sprendimus – pavyzdžiui, trumpalaikį stipresnių nuskausminamųjų vartojimą ar epidurines injekcijas su gliukokortikosteroidais.

    Kartu primenama, kad vaistai dažniausiai mažina simptomus, bet ne visada pašalina nervo spaudimo priežastį. Be to, nereikėtų savarankiškai derinti kelių priešuždegiminių preparatų ar vartoti jų ilgiau be gydytojo patarimo, nes galimi nepageidaujami poveikiai skrandžiui, inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Gydymo pasirinkimas turėtų priklausyti nuo skausmo priežasties, gretutinių ligų ir kitų vartojamų vaistų. Jei skausmą lydi ryškus raumenų silpnumas, didėjantis tirpimas ar kiti nerimą keliantys simptomai, delsti ir gydytis vien namuose nereikėtų.

  • Nugaros skausmas neduoda ramybės? 5 itin paprasti pratimai, kuriuos atliksite neišlipę iš lovos

    Nugaros skausmas neduoda ramybės? 5 itin paprasti pratimai, kuriuos atliksite neišlipę iš lovos

    Rytinis nugaros sustingimas, tempimas juosmens srityje ar įtampa klubuose dažnai siejami su ilgu sėdėjimu, nepatogia miego padėtimi ir raumenų pervargimu. Tokiais atvejais gali padėti keli labai švelnūs judesiai, kuriuos galima atlikti dar lovoje, skiriant vos kelias minutes ryte arba vakare.

    Specialistai pabrėžia, kad lengvas judėjimas po poilsio gerina kraujotaką, mažina raumenų įsitempimą ir padeda stuburui grįžti į neutralią padėtį. Tačiau svarbu atskirti įprastą sustingimą nuo aštraus, plintančio skausmo ar tirpimo, kurie gali signalizuoti rimtesnę problemą.

    Pratimus atlikite gulėdami ant nugaros ant lygaus pagrindo, judėkite lėtai ir be trūkčiojimų. Jei bet kuris judesys sukelia stiprų ar plintantį skausmą į sėdmenis ar koją, pratimą nutraukite ir įvertinkite, ar nereikia gydytojo ar kineziterapeuto konsultacijos.

    1 pratimas: pėdų sukiojimas

    Atsigulkite ant nugaros, kojas ištieskite ir atpalaiduokite. Neatkeldami kojų nuo čiužinio, lėtai kreipkite pėdas pakaitomis į išorę ir į vidų, judesį atlikdami tik per čiurnas.

    Atlikite apie 20 kartų, kvėpuokite ramiai ir stenkitės neįtempti pečių. Šis pratimas švelniai aktyvina apatinių galūnių raumenis ir padeda „pažadinti“ kūną po miego.

    2 pratimas: klubų „atvėrimas“

    Gulėdami ant nugaros sulenkite kelius, pėdas sujunkite padais, o kelius nukreipkite į šonus. Tuomet labai švelniai nuleiskite ir pakelkite kelius nedidele amplitude, tarsi lėtai atvertumėte ir užvertumėte sparnus.

    Pakartokite apie 20 kartų, judesys neturi kelti skausmo. Pratimas gali sumažinti klubų ir kirkšnių įtampą, kuri neretai prisideda prie nemalonių pojūčių juosmens srityje.

    3 pratimas: kojų judesiai į šonus

    Vienos kojos kulną uždėkite ant kitos kojos pirštų, kojos išlieka ant čiužinio. Išlaikydami kontaktą su pagrindu, abi kojas lėtai stumkite šiek tiek į vieną, tada į kitą pusę.

    Atlikite apie 20 pakartojimų ir pakeiskite kojų padėtį. Judesys turi būti mažas ir kontroliuojamas, kad nepertemptumėte juosmens.

    4 pratimas: kelių „švytuoklė“

    Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius, pėdas padėkite plokščiai ant čiužinio. Laikydami pėdas vietoje, lėtai kreipkite abu kelius tai į dešinę, tai į kairę pusę.

    Nespauskite judesio per jėgą ir nekelkite skausmo. Pakartokite apie 20 kartų, šis pratimas dažnai padeda sumažinti juosmens įtampą po ilgo sėdėjimo.

    5 pratimas: sėdmenų ir klubų atpalaidavimas

    Gulėdami ant nugaros sulenkite kelius ir vienos kojos čiurną uždėkite ant kitos kojos kelio, suformuodami skaičiaus 4 pozą. Tuomet atramine koja švelniai judėkite pirmyn ir atgal maža amplitude.

    Stenkitės nekelti juosmens nuo čiužinio, o judesį atlikti lėtai ir kontroliuojamai. Padarykite apie 20 judesių ir pakeiskite pusę.

    Jei be sustingimo atsiranda kojos tirpimas, silpnumas, skausmas po traumos, karščiavimas, ar skausmas nepraeina kelias savaites, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais dažnai rekomenduojama šeimos gydytojo apžiūra, o prireikus ir kineziterapeuto sudaryta individuali programa.