CP v2

Tag: Juozas Olekas

  • Žemės ūkio rūmams – 100 metų: Kaune pažymėtas jubiliejus ir įteiktos padėkos žemdirbiams

    Žemės ūkio rūmams – 100 metų: Kaune pažymėtas jubiliejus ir įteiktos padėkos žemdirbiams

    2026 metais gegužės 28 dieną Kaune paminėtas Žemės ūkio rūmų šimto metų veiklos jubiliejus. Renginyje akcentuota organizacijos reikšmė žemdirbių savivaldai ir atstovavimui, telkiant asociacijas, bendruomenes bei socialinius partnerius.

    Į minėjimą atvyko ir savivaldos atstovai, tarp jų Biržų rajono savivaldybės vicemeras Steponas Staškevičius bei Žemės ūkio skyriaus vedėja Sandra Balčiūnienė. Pasak organizatorių, jubiliejus tapo proga įvertinti ir regionų indėlį į žemės ūkio interesų atstovavimą.

    Minėjimas prasidėjo malda

    Šventės pradžia pažymėta Šv. Mišiomis Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Mišių metu melstasi už Lietuvos žemdirbius, jų šeimas, kaimo bendruomenes ir visus, kurių kasdienybė susijusi su žeme.

    Po pamaldų dalyviai iškilminga eisena patraukė į Kauno apskrities viešosios bibliotekos parką. Ten aplankytas Žemės ūkio rūmų ąžuoliukas, tapęs simboliniu tęstinumo ir ilgaamžiškumo ženklu.

    40 organizacijų palinkėjimai kitam šimtmečiui

    Jubiliejaus programoje pasveikinti visų 40 Žemės ūkio rūmams priklausančių organizacijų vadovai ir atstovai. Jie simboliškai ant rankų darbo sodo kabino savo organizacijų palinkėjimus ateinančiam šimtmečiui.

    Toks formatas pasirinktas siekiant pabrėžti, kad žemdirbių savivalda remiasi ne viena institucija, o plačiu sektoriaus tinklu. Rūmų veikloje tradiciškai svarbios derybos su valstybės institucijomis, žemdirbių pozicijos derinimas ir praktinių problemų kėlimas viešojoje darbotvarkėje.

    Padėkos už darbą ir atstovavimą

    Šventės metu Seimo Pirmininkas Juozas Olekas įteikė padėką Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovui, Žemės ūkio rūmų tarybos nariui Adolfui Jasinevičiui. Padėka skirta už ilgametį indėlį į sodininkystės ir uogininkystės sektorių plėtrą bei ūkininkų interesų atstovavimą.

    Žemės ūkio ministras Audrius Palionis įteikė premjerės Ingos Ruginienės padėką Biržų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkui, Žemės ūkio rūmų tarybos nariui Kęstučiui Armonui. Įvertintas jo darbas telkiant žemdirbių bendruomenę, stiprinant sektoriaus ir kaimo plėtrą.

    Minėjime kartota mintis, kad valstybės tvirtumas prasideda nuo žmogaus, šeimos ir bendruomenės, o žemdirbių darbas išlieka vienu svarbiausių regionų gyvybingumo veiksnių. Organizatoriai pabrėžė, jog šimtmetis yra ne tik istorinis pasiekimas, bet ir įpareigojimas atnaujinti dialogą dėl konkurencingumo, kartų kaitos ūkiuose ir kaimo ateities.

  • Vilkaviškyje į kilimą žengė šešių šalių jaunimas: ką parodė XV „Vilkaviškis Cup 2026“ turnyras

    Vilkaviškyje į kilimą žengė šešių šalių jaunimas: ką parodė XV „Vilkaviškis Cup 2026“ turnyras

    Vilkaviškio sporto centre surengtas XV tarptautinis laisvųjų imtynių turnyras „Vilkaviškis Cup 2026“. Į tradicines varžybas atvyko jaunieji sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Slovakijos, Vokietijos, Lenkijos ir Ukrainos.

    Varžybos tęsėsi visą dieną, o ant imtynių kilimo netrūko atkaklių ir emocingų dvikovų. Jaunieji imtynininkai demonstravo ne tik techniką ir ištvermę, bet ir psichologinį tvirtumą, kuris tokio amžiaus sporte dažnai tampa lemiamu faktoriumi.

    Turnyrą stebėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, Lietuvos laisvųjų imtynių čempionas ir daugkartinis prizininkas Valdas Kiveris bei kiti svečiai. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tarptautinis dalyvių ratas kasmet didina varžybų sportinę vertę.

    „Penkioliktą kartą organizuojamas turnyras rodo, kad laisvosios imtynės Vilkaviškyje turi tvirtas tradicijas. Džiugu matyti jaunus žmones, kuriuos vienija sportas, atkaklumas ir noras tobulėti“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Per penkiolika metų „Vilkaviškis Cup“ išaugo į vieną labiausiai atpažįstamų jaunųjų imtynininkų turnyrų regione. Tokie renginiai sportininkams suteikia galimybę kaupti varžybinę patirtį, priprasti prie skirtingų varžovų stilių ir mokytis taktikos, kuri vėliau praverčia nacionaliniuose čempionatuose.

    Ne mažiau svarbi ir turnyro bendruomeninė reikšmė: tarptautinės varžybos į Vilkaviškį pritraukia sporto klubus, trenerius ir šeimas, o jaunimui tampa proga užmegzti ryšius už sporto salės ribų. Organizatoriai tikisi, kad renginys ir toliau išliks vieta, kur augančios kartos sportininkai pasitikrina savo lygį ir parsiveža motyvacijos naujam sezonui.

  • Trakuose surengtos V Lietuvos etnožaidynės: miesto šventėje vėliava perduota Pasvaliui

    Trakuose surengtos V Lietuvos etnožaidynės: miesto šventėje vėliava perduota Pasvaliui

    Trakuose gegužės 29 dieną, miesto šventės Trakų vasara 2026 programoje, įvyko penktosios Lietuvos etnožaidynės. Renginys sujungė tradicines sporto rungtis, edukacijas ir skirtingų Lietuvoje gyvenančių bendruomenių pristatymus, tapdamas ne tik varžybomis, bet ir kultūrine susitikimo erdve.

    Lietuvos etnožaidynės kasmet primena senojo sporto tradicijas ir skatina jaunimą jas pažinti praktiškai, o ne vien iš pasakojimų. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios rungtys ugdo komandinę dvasią, ištvermę ir pagarbą kultūriniam paveldui, o kartu suteikia progą mokykloms bei bendruomenėms susiburti bendram tikslui.

    Tradicinės rungtys ir bendruomenių programa

    Šių metų etnožaidynėse dalyviai varžėsi įvairiose tradicinėse rungtyse, tarp jų ripka, ristynės, kyla, lazdos traukynės, kvirkatas ir virvės traukimas. Renginyje buvo skaičiuojama ir gimnazijų bendroji įskaita, todėl jaunimo įsitraukimas tapo viena ryškiausių šventės ašių.

    Greta varžybų vyko kultūrinė ir edukacinė programa, kurioje savo žaidimus ir papročius pristatė Lietuvoje gyvenančios kirgizų, tadžikų, lenkų, ukrainiečių ir čečėnų bendruomenės. Tai sustiprino renginio idėją, kad tradicijos gali būti aktualios ne tik vienai vietovei ar kartai, bet ir platesniam dialogui tarp kultūrų.

    Vėliavos perdavimas ir renginio tęstinumas

    Oficialioje dalyje simbolinė etnožaidynių vėliava, kuri Trakams buvo įteikta pernai Naisiuose vykusiose ketvirtosiose žaidynėse, šiemet perduota kitam šeimininkui. Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius vėliavą įteikė Pasvalio rajono savivaldybės vicemerui Stasiui Balčiauskui, taip pažymint, kur numatoma kito renginio kryptis.

    Atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir Seimo Pirmininkas Juozas Olekas. Vakarinę programą užbaigė atlikėjos Agnės Buškevičiūtės koncertas, pakvietęs dalyvius ir žiūrovus po rungčių atsikvėpti bendroje šventės erdvėje.

    Etnožaidynių organizatoriai akcentuoja, kad renginio vertė slypi ne vien varžybų rezultate, bet ir tęstinume: vėliavos perdavimas kasmet primena, jog tradicijos keliauja per skirtingus Lietuvos regionus. Toks modelis padeda įtraukti daugiau mokyklų, savivaldybių ir bendruomenių, o kartu išlaikyti gyvą paveldą per patirtį, o ne formalų paminėjimą.

    Renginio akimirkas užfiksavo fotografas Aleksandr Polijančuk.

  • Demokratijos žinių konkurso finalas Seime: tarp 75 geriausiųjų – Smilgių gimnazijos moksleivis

    Gegužės 9 dieną Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose surengtas penktasis Demokratijos žinių konkurso finalas, į kurį pateko Smilgių gimnazijos I klasės mokinys Lukas Lukoševičius. Į finalinį etapą iš daugiau kaip 12 000 moksleivių buvo atrinkti 75 vyresnių klasių mokiniai iš 60 mokyklų, atvykę iš 45 miestų ir miestelių.

    Finale dalyviai varžėsi spręsdami 32 klausimų testą Kovo 11-osios Akto salėje, o vėliau įsitraukė į praktinę Seimo darbo simuliaciją. Moksleiviai dirbo frakcijose ir komitetuose, teikė siūlymus, diskutavo, formavo pozicijas ir balsuodami priėmė sprendimus Seimo posėdžių salėje.

    Kaip atrodė finalo užduotys

    Organizatoriai finalinę dieną sudėliojo taip, kad jaunimas ne tik pasitikrintų teorines žinias, bet ir pajustų, kaip sprendimai gimsta institucijų viduje. Simuliacijos metu mokiniai svarstė internetinės pilnametystės įstatymo projektą, ieškojo kompromisų ir vertino skirtingų argumentų stiprumą.

    Toks formatas atspindi bendrą pilietinio ugdymo kryptį mokyklose, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne vien faktams, bet ir praktiniams įgūdžiams: kritiniam mąstymui, diskusijų kultūrai, gebėjimui atsirinkti informaciją ir suprasti teisėkūros logiką.

    Seimo vadovų žinutės jaunimui

    Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad konkursas padeda jaunimui giliau suprasti demokratinės valstybės veikimą ir skatina sąmoningiau įsitraukti į visuomenės gyvenimą.

    „Demokratijos žinių konkursas – tai ne tik galimybė pasitikrinti žinias, bet ir kvietimas sąmoningiau įsitraukti į valstybės gyvenimą. Kuo geriau suprantame, kaip veikia demokratija, tuo aktyviau ir atsakingiau galime prisidėti prie Lietuvos kūrimo“, – sakė Juozas Olekas.

    Seimo kancleris Algirdas Stončaitis finalo dalyviams akcentavo, kad valstybės stiprybė tiesiogiai priklauso nuo pilietiškumo ir demokratijos kultūros kasdienybėje, o Seimas, jo teigimu, jaunimui išlieka atviras.

    „Šis konkursas – pirmiausia apie mūsų valstybę. O valstybė – tai esame mes patys. Nuo mūsų pilietiškumo, demokratijos pažinimo ir puoselėjimo priklauso, ar turėsime klestinčią, vakarietišką, demokratišką žmonių valstybę“, – sakė Algirdas Stončaitis.

    Ką reiškia toks pasiekimas mokyklai

    Patekimas į finalą tarp 75 atrinktųjų rodo, kad pilietinių ir istorijos žinių ugdymas mokykloje duoda apčiuopiamų rezultatų, o patirtis Seime tampa papildoma motyvacija domėtis valstybės institucijų darbu. Tokie renginiai taip pat kuria ryšį tarp mokinių ir demokratinių procesų, kurie neretai atrodo nutolę nuo kasdienio gyvenimo.

    Smilgių gimnazija padėkojo Lukui Lukoševičiui ir jį konkursui ruošusiam istorijos mokytojui Nerijui Gritėnui, prisidėjusiems prie šio pasiekimo. Mokyklos bendruomenei tai tampa ne tik asmeniniu laimėjimu, bet ir paskata kitais metais siekti dar platesnio dalyvavimo.