Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija kritikuoja Žemės ūkio ministerijos požiūrį į pasirengimą maisto tiekimo sutrikimams. Asociacijos teigimu, planuose per daug remiamasi stambiais ūkiais, perdirbėjais ir prekybos tinklais, o smulkieji augintojai paliekami paraštėse.
LSBA pirmininkas Juozas Ravinis pabrėžia, kad sodininkų bendrijos nėra vien poilsio teritorijos. Jose gyventojai augina daržoves, bulves, vaisius ir uogas, dalį derliaus konservuoja bei sandėliuoja, todėl tokia vietinė gamyba gali tapti svarbiu atsparumo rezervu.
„Susidaro įspūdis, kad valstybės apsirūpinimas maistu siejamas pirmiausia su stambiomis įmonėmis. Tačiau jei krizės metu sutriktų elektra, logistika ar darbuotojų judėjimas, vien dideli pajėgumai maisto saugumo neužtikrins“, – sakė J. Ravinis.
Decentralizuota gamyba kaip atsparumas
Asociacija primena, kad krizinėse situacijose vienu metu gali būti paveikta energetika, transportas ir darbo rinka, todėl ilgos tiekimo grandinės tampa pažeidžiamos. Tokiais atvejais, LSBA vertinimu, didesnę reikšmę įgauna vietinė, šeimų ir bendruomenių lygmens maisto gamyba.
Šį argumentą sodininkai sieja ir su Ukrainos patirtimi, kai karo sąlygomis daliai gyventojų savarankiškas auginimas tapo papildoma apsauga nuo trūkumo. Lietuvos kontekste tai reiškia, kad maisto saugumo planuose verta numatyti ne tik stambiųjų veiklos tęstinumą, bet ir gyventojų galimybes apsirūpinti bent dalimi maisto patiems.
220 tūkst. sklypų, bet trūksta bazės
LSBA teigia, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 220 tūkstančių sodų sklypų, tačiau jų potencialą riboja infrastruktūra. Bendrijose dažnai stinga patikimo vandens tiekimo, elektros sprendimų, privažiavimo kelių ir bendrų sandėliavimo galimybių.
Asociacijos vertinimu, tikslinės investicijos į bazinę infrastruktūrą būtų praktiškesnės nei deklaratyvūs planai, nes leistų didesnei daliai gyventojų realiai auginti ir išlaikyti derlių. Pabrėžiama, kad bendruomenės šias problemas neretai sprendžia savo lėšomis, todėl valstybės vaidmuo galėtų būti labiau apibrėžtas.
„Mes nesakome, kad sodininkai gali pakeisti stambiąją maisto pramonę. Tačiau valstybė neturi būti priklausoma vien nuo kelių didelių tiekimo grandinių“, – sakė J. Ravinis.
Ką siūlo sodininkų atstovai
LSBA ragina Žemės ūkio ministeriją ir savivaldybes oficialiai įtraukti sodininkų bendrijas į maisto saugumo ir civilinės parengties planavimą. Pasak asociacijos, tai apimtų aiškesnį bendrijų vaidmenį krizės metu ir konkrečias priemones, kurios leistų joms veikti ne tik kaip gyvenamosios teritorijos, bet ir kaip vietinės maisto gamybos tinklas.
Asociacija taip pat akcentuoja, kad sprendimai turėtų būti orientuoti į praktinius dalykus: vandens prieinamumą, elektros patikimumą, derliaus laikymo sąlygas ir bendruomeninius projektus, kurie stiprintų vietinį apsirūpinimą. LSBA teigimu, toks požiūris didintų atsparumą, kai sutrinka įprasti tiekimo keliai.