Rusija per pastaruosius mėnesius vis dažniau į masines atakas prieš Ukrainą įtraukia reaktyvinius, turboreaktyvinius variklius turinčius smogiamuosius dronus. Ukraina pabrėžia, kad tokie taikiniai kelia naują iššūkį oro gynybai, nes dalis iki šiol veikusių perėmimo priemonių tampa mažiau efektyvios.
Pagrindinė problema – greitis. Ukrainos oro pajėgų atstovai aiškina, kad reaktyviniai dronai gali pasiekti maždaug iki 500 kilometrų per valandą, todėl jie dažnai aplenkia perėmimo dronus, kurių greitis paprastai siekia iki 300 kilometrų per valandą.
„Tokie dronai jau nepasiekiami perėmimo dronams, kurių greitis yra iki 300 kilometrų per valandą“, – sakė Ukrainos oro pajėgų atstovas pulkininkas Jurijus Ihnatas.
Dėl to Ukraina priversta dažniau remtis brangesnėmis priemonėmis – priešlėktuvinėmis raketomis ir kompleksinėmis oro gynybos sistemomis. Kyjivas ne kartą yra įspėjęs, kad raketų atsargos nėra neribotos, o Rusija, didindama atakų mastą, siekia išnaudoti šį resursų disbalansą.
Kas yra reaktyviniai smogiamieji dronai?
Reaktyviniai smogiamieji dronai – tai vienkartiniai atakos dronai, kuriuose vietoje įprasto stūmoklinio ir propelerinio variklio montuojamas reaktyvinis variklis. Tokia schema leidžia skristi greičiau, o trumpame ruože – ir staigiau manevruoti, todėl taikinį sunaikinti tampa sudėtingiau naudojant mobiliąsias ugnies grupes ar mažesnio nuotolio priemones.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis dar 2026 metų birželį teigė, kad agresorius nuolat keičia bepiločių naudojimo taktiką, didina jų skaičių ir gerina technines savybes. Pasak jo, Rusija planuoja didinti reaktyvinių smogiamųjų dronų dalį bendroje atakų struktūroje iki 50 proc.
Iki šiol didelę dalį atakų dronų Ukraina neutralizuodavo derindama kelis sluoksnius: radarus, elektroninę kovą, mobiliąsias ugnies grupes ir specializuotas perėmimo priemones. Tačiau greitesni dronai sumažina laiko langą aptikimui ir reagavimui, todėl gynybai reikia arba geresnio ankstyvojo perspėjimo, arba galingesnių perėmėjų.
„Geran“ evoliucija ir nauji modeliai
Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) anksčiau skelbė, kad Rusija, pradėjusi vietinę „Shahed“ tipo dronų gamybą, juos pervadino į „Geran“ ir ėmė sparčiai tobulinti. Skelbiama, kad „Geran-3“ versija naudoja turboreaktyvinį variklį, todėl yra greitesnė už ankstesnius propelerinius modelius ir gali smogti dideliu nuotoliu.
HUR taip pat yra pranešusi apie naujesnį „Geran-5“ modelį, kuris, vertinant pagal skelbiamus duomenis, gali gabenti apie 90 kilogramų kovinę galvutę. Teigiama, kad jo veikimo nuotolis gali siekti beveik 1 000 kilometrų, todėl teoriškai būtų pasiekiami taikiniai visoje Ukrainos teritorijoje.
Pasak HUR, dalyje tokių dronų naudojami palydovinės navigacijos sprendimai ir ryšio moduliai, leidžiantys didinti atsparumą trikdymui ir tikslinti smūgio fazę. Tokie patobulinimai rodo kryptį, kurią karo metu renkasi abi pusės: pigesni, masiškai gaminami bepiločiai tampa vis sudėtingesni, o gynyba priversta investuoti į greitesnį aptikimą ir ekonomiškai tvaresnius perėmimo būdus.
Ką tai reiškia Ukrainos oro gynybai?
Ukraina skelbia, kad perėmimo rodikliai išlieka aukšti ir dažnai viršija 90 proc., tačiau reaktyvinių dronų atsiradimas keičia kainos ir efekto santykį. Kuo daugiau taikinių tenka numušti raketomis, tuo didesnė rizika, kad intensyvių atakų laikotarpiu pritrūks brangių perėmėjų, kurių gamyba ir tiekimas užtrunka.
Praktikoje tai reiškia, kad oro gynybos sistemos turi būti adaptuojamos: svarbus tampa greitesnis taikinių klasifikavimas, racionalus raketų naudojimas ir papildomi perėmimo sprendimai, galintys vytis greitesnius dronus. Kartu tai didina spaudimą Vakarų partneriams dėl nuolatinio tiekimo ir technologinių sprendimų, leidžiančių išlaikyti gynybos tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje.
