Pamiršta daržovė iš pajūrio
Jūrinė kopūstė, dar vadinama jūrine krambė (lot. Crambe maritima), – bastutinių šeimos augalas, natūraliai augantis Europos pakrantėse, kopose ir akmenuotuose paplūdimiuose. Dėl gebėjimo pakęsti sūresnę aplinką ji priskiriama halofitams, todėl geriausiai jaučiasi saulėje ir laidžioje dirvoje.
Iš pirmo žvilgsnio jūrinė kopūstė labiau primena dekoratyvinį augalą nei daržovę. Ji suformuoja tankius kupstus, o stori lapai dažniausiai būna melsvai žali, banguoti, stambūs ir ryškiai tekstūruoti, todėl gėlyne atrodo įspūdingai visą sezoną.
Kaip auginti sode?
Augalui svarbiausia parinkti vietą, kur neužsilaiko vanduo. Jūrinė kopūstė pakelia skurdžias, smėlingas, net kalkingas dirvas, tačiau jai būtinas geras drenažas, nes užmirkimas greitai pažeidžia šaknis ir stabdo augimą.
Saulėta vieta laikoma patikimiausiu pasirinkimu, nors augalas gali augti ir pusiau pavėsyje. Kadangi kupstas ilgainiui platėja, sodinant verta palikti erdvės: suaugęs augalas gali išsiskleisti maždaug iki 50 centimetrų pločio ir vienoje vietoje išbūti 10–15 metų.
Dauginimui dažniausiai naudojamos sėklos, kurios sėjamos pavasarį arba rudenį į vazonėlius. Senesnius kerus pavasarį galima dalyti, o žiemą kartais imami šaknų auginiai, tačiau praktikoje tai labiau tinka patyrusiems augintojams.
Ką galima valgyti ir kada skinti?
Valgomos ne jūrinės kopūstės sėklos ar vaisiai, o jauni ūgliai ir lapkočiai. Pirmo derliaus paprastai tenka palaukti 2–3 metus, nes augalui reikia sukaupti pakankamai jėgų, kad skynimas jo neišsekintų.
Norint išgauti švelnesnį, šparagus primenantį skonį, pavasarį ūgliai dažnai auginami be šviesos. Tam kupstas pridengiamas tamsia medžiaga, dėže ar vazonu, kad ūgliai būtų šviesesni ir minkštesni, o užaugę iki maždaug 15–20 centimetrų reguliariai pjaunami kelias savaites.
Virtuvėje jūrinės kopūstės ūgliai ruošiami panašiai kaip šparagai: trumpai verdami, troškinami ar naudojami salotoms. Skonis apibūdinamas kaip švelnus, primenantis kopūstinių augalų natą, o tinkamai paruošti ūgliai vertinami dėl malonios tekstūros.
Auginant svarbu stebėti kenkėjus: jaunus lapus gali apgraužti šliužai ir vikšrai. Iš ligų nemaloniausia – gūžys, dar vadinamas kopūstine šakniagumbe, kai ant šaknų susidaro sustorėjimai, o lapai ima gelsti ir vysti.
Jūrinė kopūstė gali tapti ir daržo, ir gėlyno akcentu: žydėjimo metu dažniausiai gegužę ir birželį ji išaugina stačius žiedynstiebius su smulkiais baltais žiedais. Dėl formos ir spalvos ji dera šalia dekoratyvinių žolių bei sausrai atsparesnių daugiamečių augalų.