Nors primena ryškius žiedus, šie bestuburiai grobį sugriebia čiuptuvais ir geliamosiomis ląstelėmis.
Odesos srities pietuose, nacionalinio parko Tuzlos limanai sūriuose vandens telkiniuose, tyrėjai užfiksavo jūrines anemonas, dar vadinamas aktinijomis. Apie stebėjimą pranešė parko mokslinių tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas, pasidalijęs vaizdo įrašu.
Jūrinės anemonos dažnai vadinamos povandeninėmis gėlėmis dėl ryškių spalvų ir čiuptuvų, primenančių žiedlapius. Vis dėlto tai ne augalai, o plėšrūs knidarijai, artimi koraliniams polipams.
„Jos laukia grobio išskleidusios čiuptuvus. Kai smulkus vėžiagyvis, kirmėlė ar žuvų mailius paliečia čiuptuvą, geliančios ląstelės suveikia ir paralyžiuoja auką“, – sakė Ivanas Rusevas.
Skirtingai nei daugelis koralų, anemonos neturi kieto mineralinio skeleto. Jų kūnas minkštas, maišelio formos, o apačioje yra raumeninga pėda, kuria jos prisitvirtina prie akmenų, kriauklių, medinių polių ar kito kieto pagrindo.
Viršutinėje kūno dalyje yra burnos anga, apsupta daugybės plonų čiuptuvų žiedų. Kai kurių rūšių jų gali būti apie 200, o čiuptuvai padengti geliančiosiomis ląstelėmis, kurios padeda ir gintis, ir medžioti.
Tuzlos limanų ekosistemoje sąlygos gali greitai kisti: svyruoja sūrumas, temperatūra ir deguonies kiekis. Todėl, pasak mokslininkų, vietoje tolimų migracijų anemonos nepalankiu laikotarpiu dažniau pasitraukia į gilesnes vietas tame pačiame telkinyje ir sulėtina aktyvumą.
Specialistai pabrėžia, kad jūrinės anemonos gali daugintis tiek lytiniu būdu, į vandenį išskirdamos lytines ląsteles, tiek nelytiniu, dalydamosi ar pumpuruodamos. Pasaulyje aprašyta daugiau nei 1 000 rūšių, o dalis jų aptinkama ir Juodojoje jūroje.
Nors šie gyvūnai dažniausiai nepavojingi stebint iš tolo, kontaktas gali būti skausmingas. Geliančiosios ląstelės kai kuriems žmonėms sukelia odos sudirginimą, todėl gamtoje patariama jų neliesti.