Mokslininkai Arkties jūros dugne užfiksavo vaizdą, kuris iš pradžių priminė savotišką povandeninį kapą. Tačiau vėlesnė analizė parodė, kad tai greičiausiai yra banginio kritimas į dugną, tapęs ištisa gyvybės sala itin skurdžioje aplinkoje.
Atradimas padarytas ne narų, o nuotoliniu būdu valdoma povandenine transporto priemone „Ægir6000“, kuri tyrimų metu perdavė detalius dugno vaizdus. Į akis krito neįprastai tankus vamzdelių ir organizmų telkinys, ryškiai išsiskiriantis iš aplinkinių nuogulų.
Kas išdavė tikrąją radinio prigimtį
Grįžus į tą pačią vietą ir paėmus mėginius, aplink įrangą pakilo tamsi, beveik juoda nuosėdų „debesų“ užuolaida. Toks vaizdas paprastai rodo didelį organinės medžiagos kiekį ir mažą deguonies koncentraciją gilesniuose sluoksniuose, kur vyksta intensyvus irimas.
Perkošus mėginius laive paaiškėjo, kad dugne slypi kaulai ir dantys, taip pat fragmentai, galintys priklausyti banginio klausos struktūroms. Pirminiai duomenys leidžia įtarti, kad tai dantytasis banginis, tačiau tiksli rūšis bus nustatyta tik atlikus papildomus tyrimus.
Banginio kūnas dugne kuria gyvybės oazę
Kartu su kaulais aptikta gausi bestuburių bendrija: daugiašerės kirmėlės, dvigeldžiai moliuskai, sraigės ir stambūs izopodai. Dalis šių organizmų minta tiesiogiai irimo produktais, o kiti klesti dėl cheminių junginių, išsiskiriančių skylant riebalams ir kaulams.
Tokie banginio kritimai į dugną yra reti, bet ekologiškai labai svarbūs reiškiniai giliavandenėse ekosistemose. Kai į dugną nusileidžia didelis kūnas, jis iš pradžių tampa maistu maitėdoms, vėliau irimo procesus palaikančioms bakterijoms, o galiausiai ilgą laiką išlaiko specializuotas bendrijas, kurios gali gyvuoti metus ar net dešimtmečius.
Kodėl tai svarbu ne tik mokslui
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokios trapios dugno „oazės“ gali būti lengvai pažeistos žmogaus veiklos. Ypač didėjant susidomėjimui jūros dugno išteklių paieška ir gavyba, svarbu suprasti, kur formuojasi jautrūs biotopai ir kaip jie atsistato po sutrikdymo.
Šis atvejis primena, kad net ir tamsiausiose, šaltose Arkties gelmėse mirtis gali virsti gyvybės sprogimu. Vienas banginio kūnas tampa maisto ir buveinių grandinės pradžia ten, kur įprastai biologinių išteklių būna labai mažai.