Beringo jūroje žvejai vis dažniau aptinka neįprastų krabų, turinčių dviejų rūšių požymių. Mokslininkai nustatė, kad jų staigus gausėjimas sietinas su ekstremaliu vandenyno atšilimu 2018–2019 metais, pakeitusiu viso regiono ekosistemos pusiausvyrą.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad karščio banga sumažino jūros ledo plotą ir pakėlė dugno vandens temperatūrą. Tai ypač smarkiai paveikė šaltesniam vandeniui prisitaikiusius organizmus, o kartu ir krabų populiacijas, nuo kurių priklauso dalis vietos žvejybos.
Didžiausią smūgį patyrė snieginis krabas Chionoecetes opilio, tradiciškai itin svarbus Aliaskos žvejybai. Skaičiuojama, kad 2018 metais jo populiacija siekė apie 8 milijardus individų, tačiau 2021 metais kasmetiniuose tralavimo tyrimuose buvo vertinama, jog liko maždaug 1 milijardas.
Vienas pagrindinių nuosmukio veiksnių buvo sumažėjęs maisto prieinamumas, o pasekmės persimetė ir į ekonomiką. Aliaskos valdžia pirmą kartą įvedė komercinės šios rūšies krabų žvejybos draudimą, galiojusį 2022–2024 metais.
Tuo pat metu tyrėjai pradėjo fiksuoti vis daugiau individų, primenančių tarpinę formą tarp Chionoecetes opilio ir kitos rūšies Chionoecetes bairdi. 2025 metais surinkti duomenys parodė, kad tokių hibridinių krabų gausa tapo netikėtai didelė.
Kas iš tiesų paskatino šuolį
Alaska Fisheries Science Center komanda pritaikė statistinius modelius, kad įvertintų galimas priežastis. Analizė nepatvirtino paprasto paaiškinimo, jog aukštesnė temperatūra tiesiogiai pagerino hibridų išgyvenamumą, taip pat nebuvo pakankamai įrodymų, kad pagrindinis veiksnys buvo dažnesnis abiejų rūšių suaugėlių arealų persidengimas.
Labiau tikėtina, kad lemiamas pokytis įvyko per ekologinius ryšius. Kai Chionoecetes opilio populiacija smarkiai sumenko, hibridai galėjo patirti mažesnį konkurencinį spaudimą ir silpnesnę plėšrūnų įtaką, todėl jų dalis bendroje populiacijoje ėmė sparčiai augti.
„Krizė, smarkiai sumažinusi vienos rūšies gausą, galėjo netiesiogiai sudaryti palankesnes sąlygas hibridams, tačiau tikslūs mechanizmai dar turi būti patikrinti tolesniais tyrimais“, – teigė tyrėjai.
Skaičiai iškalbingi: 2025 metais hibridų gausa buvo daugiau nei 13 kartų didesnė už istorinį vidurkį. Dar ryškesnis pokytis matomas tarp patinų, kurių dydis leidžia juos gaudyti: anksčiau hibridai sudarė mažiau nei 10 proc., o 2025 metais jų dalis išaugo iki 41,7 proc.
Kodėl tai svarbu žvejybai
Staigus hibridų pagausėjimas komplikuoja žvejybos valdymą, nes praktikoje dalis tokių patinų gali patekti į legalią Chionoecetes opilio žvejybą. Istoriškai retai pasitaikę hibridai nebuvo tinkamai įvertinti nustatant limitus, todėl dabartinės taisyklės gali neatspindėti tikros populiacijos struktūros.
Ekspertai įspėja, kad leidimų ar kvotų didinimas vien dėl didesnio sugaunamų individų skaičiaus galėtų duoti trumpalaikės ekonominės naudos. Vis dėlto tai didintų spaudimą dar neatsigavusiai snieginio krabo populiacijai, o mokslininkams vis dar trūksta aiškumo, ar hibridai geba sėkmingai daugintis ir suformuoti stabilią, ilgalaikę populiaciją.
Tyrėjai taip pat akcentuoja, kad Beringo jūros atšilimo epizodai tampa svarbiu signalu, kaip klimato svyravimai gali greitai perbraižyti jūrų ekosistemas. Net ir laikini temperatūros šuoliai gali pakeisti rūšių santykius, o pasekmės vėliau pasiekia ir žvejybos reguliavimą, ir regiono ekonomiką.