CP v2

Tag: Jūros gėrybės

  • Kiek iš tiesų šaldytuve laikyti virtas krevetes: šios klaidos gali kainuoti sveikatą

    Paruoštų krevečių galiojimo laikas šaldytuve nėra toks pats kaip kitų jūros gėrybių, todėl dažna klaida yra vadovautis bendru „kelias dienas dar tinka“ principu. Maisto saugos rekomendacijos pabrėžia, kad svarbiausia yra produkto būklė, laikymo temperatūra ir tai, kaip greitai krevetės buvo atšaldytos po gaminimo.

    Virtas, keptas ar ant grotelių paruoštas krevetes šaldytuve įprastai saugu laikyti 3–4 dienas. Jei praėjo daugiau laiko, rizika smarkiai išauga net ir tada, kai produktas iš pirmo žvilgsnio atrodo normalus.

    Kuo skiriasi žalios ir virtos?

    Žalios krevetės genda greičiau, nes jose bakterijos gali daugintis sparčiau, ypač jei grandinė nuo parduotuvės iki šaldytuvo buvo ilga. Tokias krevetes geriausia paruošti kuo greičiau, o jei neplanuojate to daryti artimiausiu metu, saugesnis pasirinkimas yra užšaldymas.

    Virtos krevetės paprastai atrodo „stabilesnės“, tačiau jos taip pat greitai perima kvapus ir prastėja, jei laikomos netinkamai. Ypač svarbu jas laikyti sandariame inde ir kuo greičiau padėti į šaldytuvą, kad kuo trumpiau būtų kambario temperatūroje.

    Kaip atpažinti, kad krevetės sugedo?

    Vien dienų skaičiavimas ne visada apsaugo, nes kokybę gali greitai sugadinti per aukšta šaldytuvo temperatūra ar dažnas durelių varstymas. Prieš valgydami visada įvertinkite kvapą, tekstūrą ir išvaizdą, nes tai dažniausi gedimo signalai.

    Jei atsirado aitrus žuvies kvapas arba amoniaką primenantis aromatas, tai rimtas požymis, kad produktas nebetinkamas. Taip pat pavojingas signalas yra lipni, gleivėta plėvelė ant paviršiaus, rodanti intensyvų bakterijų dauginimąsi.

    Įtarimų turėtų kelti ir pakitusi spalva, pavyzdžiui, pilkšvos, žalsvos ar melsvos dėmės. Tokiu atveju krevečių ragauti nereikėtų, o saugiausia jas išmesti, nes apsinuodijimas jūros gėrybėmis gali būti sunkus.

    Kada geriau šaldyti?

    Jei matote, kad per kelias dienas porcija nebus suvalgyta, krevetes verta užšaldyti kuo greičiau, kol jos dar šviežios. Sandari pakuotė ar dėžutė padeda sumažinti drėgmės praradimą ir apsaugo nuo pašalinių kvapų, o atitirpinant svarbiausia tai daryti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.

    Maisto saugos specialistai primena, kad ilgas laikymas šaldiklyje labiau veikia kokybę nei saugumą, tačiau kuo ilgiau produktas laikomas, tuo labiau prastėja skonis ir tekstūra. Dėl to praktiškai geriausia krevetes suvartoti per kelis mėnesius, nelaukiant, kol jos praras savo savybes.

  • Perkate lašišą ar menkę? Ši primiršta žuvis pigesnė, beveik be ašakų ir itin baltyminga

    Menkinių šeimai priskiriamas jūrinis merlangas, lietuviškai dažnai vadinamas jūrine lydeka, pastaraisiais metais vėl atsiduria mitybos specialistų akiratyje. Tai Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje ir prie Juodosios jūros aptinkama žuvis, vertinama dėl švelnios baltos mėsos ir palyginti nedidelio riebumo.

    Ši žuvis daugeliui patraukli ir dėl praktiškumo: filė paprastai būna su mažai ašakų, todėl ją lengviau paruošti vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms. Renkantis parduotuvėje verta atkreipti dėmesį į kilmę ir dydį, nes didesnės žuvys dažniausiai turi tvirtesnę tekstūrą, o filė mažiau suyra kepant.

    Maistine prasme merlangas laikomas liesa žuvimi: 100 gramų porcijoje paprastai yra apie 70 kilokalorijų, o baltymų kiekis išlieka aukštas. Dėl to jis dažnai minimas kaip alternatyva riebesnėms žuvims, kai norisi lengvesnio, bet sotaus patiekalo.

    Merlange gausu organizmui svarbių medžiagų, ypač baltymų, kurie reikalingi raumenims ir audiniams, taip pat fosforo, kalio, magnio ir kalcio. Žuvyje aptinkami B grupės vitaminai svarbūs energijos apykaitai ir nervų sistemai, o mikroelementai prisideda prie normalaus širdies ir raumenų darbo.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad žuvis yra nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais. Reguliarus žuvies vartojimas dažnai rekomenduojamas kaip dalis subalansuotos mitybos, ypač siekiant mažinti sočiųjų riebalų perteklių ir palaikyti gerą savijautą.

    Kasdienėje virtuvėje merlangas tinka kepti orkaitėje, troškinti ar ruošti garuose, o švelnų skonį lengva derinti su citrina, žolelėmis ir daržovėmis. Kad žuvis neišsausėtų, patariama neperkepti ir rinktis švelnesnius terminio apdorojimo būdus, ypač jei naudojama liesa filė.

  • Restorano lygio salotos su midijomis be papildomų kalorijų: skonis nustebins net gurmanus

    Salotos su midijomis dažnai siejamos su restoranais, tačiau panašų skonį galima išgauti ir namuose, renkantis lengvesnį padažą bei subalansuotus ingredientus. Vietoj majonezo čia naudojamas natūralus jogurtas, o pagrindinis baltymų šaltinis – midijos.

    Vienai porcijai dažniausiai prireikia apie 150 gramų šaldytų midijų, vieno kiaušinio, agurko, konservuotų kukurūzų, kelių česnako skiltelės gabalėlių, šiek tiek sūrio ir natūralaus 3 proc. riebumo jogurto. Kad skonis būtų ryškesnis, midijos trumpai apkepinamos su česnaku nedideliame kiekyje aliejaus.

    Kaip paruošti žingsnis po žingsnio

    Pirmiausia keptuvėje trumpai pakepinkite smulkintą česnaką, tuomet sudėkite midijas ir kaitinkite uždengę, kol jos pilnai sušils ir taps minkštos. Svarbu neperkepti: per ilgai kaitinamos midijos gali sukietėti, o salotos praras švelnią tekstūrą.

    Kol midijos vėsta, išvirkite kiaušinį ir supjaustykite gabalėliais, agurką supjaustykite šiaudeliais. Į dubenį sudėkite midijas, kukurūzus, agurką, kiaušinį, įtarkuokite nedidelį kiekį sūrio ir viską sumaišykite su jogurtu.

    Kodėl šios salotos laikomos lengvesnėmis?

    Šio patiekalo „lengvumo“ logika paprasta: padažas gaminamas iš jogurto, todėl sumažėja sočiųjų riebalų ir bendras kaloringumas, palyginti su majoneziniais variantais. Dar viena priežastis – didelę lėkštės dalį sudaro daržovės, kurios suteikia tūrį ir skaidulų.

    Midijos vertinamos dėl baltymų ir mikroelementų, ypač vitamino B12, seleno, jodo ir geležies. Kiaušinis papildo patiekalą visaverčiais baltymais ir cholinu, o agurkas suteikia gaivumo ir vandens, todėl salotos neapsunkina.

    Ką verta žinoti apie ingredientus

    Kukurūzai prideda švelnaus saldumo ir angliavandenių, todėl patiekalas tampa sotesnis, tačiau jų kiekį galima reguliuoti pagal tikslą. Sūris naudojamas nedidelėmis porcijomis, kad suteiktų umami skonio, bet nepridėtų per daug druskos ir riebalų.

    Jei norisi dar daugiau baltymų, galima įmaišyti papildomą virtą kiaušinį arba rinktis didesnį midijų kiekį, o jogurtą gardinti citrinos sultimis ir žiupsneliu pipirų. Ruošiant šaldytas midijas, svarbu jas atitirpinti pagal gamintojo rekomendacijas ir prieš kaitinimą nusausinti.

    Orientacinė visos porcijos maistinė vertė gali siekti apie 370 kilokalorijų, apie 16,9 gramo baltymų, apie 18 gramų riebalų ir apie 31 gramą angliavandenių. Tikslūs skaičiai priklauso nuo jogurto riebumo, sūrio kiekio ir naudojamo aliejaus.

  • 5 produktai, kurių geriau neplauti kriauklėje: ekspertai įspėja apie bakterijų plitimą

    Daugelis įpratę prieš gaminimą maistą perplauti kriauklėje, tačiau tai ne visada saugu. Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad vandens srovė ir taškymasis gali pernešti bakterijas nuo žalių produktų ant stalviršių, indų ir kitų maisto produktų.

    Tokiu būdu didėja kryžminės taršos rizika, kai mikroorganizmai iš žalių produktų patenka ant jau paruošto ar vartojimui skirto maisto. Ypač pavojinga, jei po to paviršiai nėra nedelsiant išvalomi ir dezinfekuojami.

    Kodėl neplauti žalios mėsos?

    Žalios vištienos, kalakutienos, kiaulienos ar jautienos plovimas nepašalina patogenų, nes jie tvirtai laikosi paviršiuje. Vietoj to vandens lašai gali išnešioti bakterijas, tokias kaip salmonelės ar kampilobakterijos, po visą virtuvę.

    Tas pats galioja jūros gėrybėms: plovimas nėra patikimas būdas sumažinti mikroorganizmų kiekį, o taškymasis gali užteršti kriauklę, maišytuvą, pjaustymo lenteles ir net šalia padėtus produktus. Saugiausia yra kruopštus terminis apdorojimas ir griežtas žalių bei paruoštų produktų atskyrimas.

    Praktiškai tai reiškia atskiras pjaustymo lenteles mėsai ir daržovėms, atskirus įrankius ir įprotį po kontakto su žalia mėsa iškart nusiplauti rankas. Kai mėsa jau keptuvėje ar orkaitėje, svarbu nuvalyti darbo zoną ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.

    Kiaušiniai ir iš anksto nuplauti produktai

    Kiaušinių su lukštu plovimas taip pat laikomas rizikingu, nes vanduo gali padėti nešvarumams ir mikroorganizmams patekti per smulkius lukšto pažeidimus. Jei kiaušinis nešvarus, paprastai pakanka jį atsargiai nuvalyti sausa arba vos drėgna šluoste prieš pat naudojimą.

    Dar viena dažna klaida yra pakartotinai plauti parduotuvėje įsigytus supakuotus salotų mišinius ar kitus produktus su žyma, kad jie jau nuplauti. Papildomas plovimas namuose gali padidinti užteršimo tikimybę, nes bakterijos gali patekti nuo kriauklės, rankų ar virtuvės įrankių.

    Grybai ir praturtinti ryžiai

    Grybai yra porėti, todėl ilgai plaunami greitai prisigeria vandens ir praranda tekstūrą, o vėliau prasčiau kepa. Vietoj mirkymo ar ilgo plovimo juos patariama greitai perlieti vandeniu arba nuvalyti šepetėliu, o tada nusausinti popieriniu rankšluosčiu.

    Ryžius daugelis įpratę plauti, kad pasišalintų krakmolas, tačiau praturtintų ryžių atveju intensyvus plovimas gali nuplauti dalį specialiai pridėtų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, geležį ir B grupės vitaminus. Jei ant pakuotės nurodyta, kad ryžiai praturtinti, verta laikytis gamintojo rekomendacijų ir neperplauti jų be reikalo.

    Virtuvės higiena dažnai yra svarbesnė nei pats plovimas: švari kriauklė, dažnas rankų plovimas ir teisingas terminis apdorojimas geriausiai mažina apsinuodijimų maistu riziką. Jei kyla abejonių, saugiausia principą formuluoti paprastai: žalius gyvūninės kilmės produktus geriau ne plauti, o tinkamai iškepti ar išvirti.