CP v2

Tag: Jūros upė

  • Tauragės rajono maudyklų vandens kokybė: naujausi tyrimai rodo, kur maudytis saugu

    2026 metais gegužės 21 dieną Tauragės rajone atlikti oficialūs maudyklų vandens kokybės tyrimai rodo, kad visose tikrintose vietose maudytis galima. Vertintas mikrobiologinis užterštumas ir bendra aplinkos būklė, o rodikliai atitiko higienos normos HN 92:2018 reikalavimus.

    Buvo tiriamos Jūros upės maudykla, Balskų tvenkinys, Keramikos tvenkinys, Skaudvilės tvenkinys, Draudenių ežeras, Baltrušaičių tvenkinys ir Zumpės tvenkinys. Savivaldybės skelbiami duomenys patvirtina, kad žarninių lazdelių E. coli ir žarninių enterokokų kiekiai neviršijo leistinų ribų.

    Šie du mikrobiologiniai rodikliai laikomi vienais svarbiausių vertinant, ar vanduo tinkamas maudynėms, nes jie padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką susidurti su ūminiais virškinamojo trakto ar odos sudirginimo simptomais, jei laikomasi bendrų higienos rekomendacijų.

    Be laboratorinių matavimų, buvo įvertinta ir vizualinė aplinka. Tyrimų metu vizualiai matomų atliekų neaptikta, o tai svarbu ne tik bendrai poilsio kokybei, bet ir prevencijai, nes šiukšlės bei organinės atliekos gali didinti taršos riziką šylant orams.

    Gyventojams verta atkreipti dėmesį, kad vandens kokybė per sezoną gali kisti dėl intensyvių liūčių, pakitusio vandens lygio ar didesnio poilsiautojų srauto. Jei po maudynių pasireiškia negalavimai arba pastebimas neįprastas vandens kvapas, spalva ar gausios nuosėdos, rekomenduojama rinktis kitą vietą ir apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Tauragės Jovarų parkas po antrojo etapo: pasodinta 483 augalai, darbai tęsis iki 2026 metų

    Tauragės Jovarų parkas po antrojo etapo: pasodinta 483 augalai, darbai tęsis iki 2026 metų

    Baigtas antrasis etapas

    Tauragėje tęsiamas Jovarų parko projektas: užbaigti antrojo etapo darbai, kurių tikslas – kurti gamtai artimą ir klimato kaitai atsparesnę viešąją erdvę. Parkas įrengiamas etapais, o visas procesas planuojamas kelių metų trukmės.

    Tauragės rajono savivaldybės administracija nurodo, kad darbai apima ne tik želdinimą, bet ir teritorijos paruošimą, kad nauji augalai prigytų ir ilgainiui suformuotų tvarią želdynų struktūrą. Tokie projektai paprastai planuojami ilgam laikui, nes rezultatas pilnai atsiskleidžia tik po kelerių sezonų.

    Nuo grunto paruošimo iki sodinimo

    Per pirmąjį etapą buvo sutvarkyta apie 2 hektarų teritorija: frezuotas gruntas, pašalinta konkuruojanti augmenija ir menkaverčiai krūmai, išsaugant vertingus želdinius. Tuomet pradėtas sodinimas pagal patvirtintą želdinimo planą, o po darbų numatyta priežiūra, reikalinga sėkmingam prigijimui.

    Antrajame etape sutvarkytas sklypas, pašalinti savaiminiai želdiniai, paruoštas gruntas ir įsigyti bei pasodinti nauji augalai. Šio etapo sutarties vertė siekia 84 638,18 euro su PVM, o naujai pasodintų želdinių priežiūra numatyta dar vienerius metus.

    Skelbiama, kad visi sodinimo darbai turi būti atlikti iki 2026 metų balandžio 28 dienos. Per antrąjį etapą iš viso pasodinta 483 augalai, tarp jų ąžuolai, klevai, juodalksniai, beržai, gluosniai, liepos ir pušys, taip pat dekoratyvinės rūšys, pavyzdžiui, gledičijos.

    Parkas planuojamas pagal potvynių realybę

    Vienas svarbiausių projekto akcentų – prisitaikymas prie Jūros upės potvynių. Daugiau nei 80 proc. Jovarų parko teritorijos patenka į didelės potvynių rizikos zoną, kuri periodiškai užliejama, todėl augalų parinkimas ir želdynų struktūra turi atitikti tokias sąlygas.

    Projektuojant parką, prioritetas teikiamas rūšims, galinčioms atlaikyti ilgalaikį užliejimą, drėgmės svyravimus ir temperatūros pokyčius. Savivaldybės teigimu, būtent tokie sprendimai didina tikimybę, kad želdynai išliks gyvybingi ne tik įprastais metais, bet ir ekstremalesnėmis oro sąlygomis.

    Ilgalaikė vizija ir mastas

    Bendras sumanymas – suformuoti natūralią, mozaikos principu paremtą parko struktūrą, kai skirtingų rūšių grupės derinamos tarpusavyje, o pakraščiuose paliekami akcentiniai pavieniai medžiai. Tai leidžia kurti vizualiai įvairų kraštovaizdį ir kartu didinti atsparumą ligoms bei kenkėjams, kai vienos rūšies dominavimas nėra per didelis.

    Iš viso Jovarų parke planuojama pasodinti apie 1 900 medžių. Numatoma, kad apie 78 proc. sudarys lapuočiai, o apie 22 proc. – spygliuočiai, kad erdvė išliktų žalesnė ir šaltuoju sezonu.

    Projektas orientuotas ne vien į poilsio infrastruktūrą, bet ir į miesto bei upės santykį subalansuojantį kraštovaizdį. Įgyvendinus visus etapus, Jovarų parkas turėtų tapti tvariu pavyzdžiu, kaip želdynai gali būti planuojami atsižvelgiant į klimato kaitos keliamas rizikas.