Kirgizijoje pasibaigus Pasaulio klajoklių žaidynėms, renginio organizatoriai kalba apie poveikį, kuris nesibaigs uždarymo ceremonija. Šalies valdžia ir rengėjai planuoja, kad specialiai žaidynėms sukurta etnografinė erdvė taps nuolat veikiančiu traukos objektu.
Žaidynės startavo Biškeko arenoje, o vėliau daugiau kaip 3 000 sportininkų iš 110 valstybių persikėlė į Issyk Kul regioną. Varžybos ir kultūrinė programa vyko prie ežero ir Kirčyno tarpeklyje, kuris jau seniai laikomas vienu svarbiausių turistinių taškų šalyje.
Kaip žaidynės virsta palikimu
Renginio metu skirtingi Kirgizijos regionai pastatė savo simbolinius kaimus su tradiciniais būstais, įskaitant jurtas, dekoruotas pagal vietos amatus ir raštus. Tarp jų amatininkai demonstravo siuvinėjimą, kilimų audimą, odos ir metalo dirbinius bei kitas tautodailės formas.
Per pirmąsias dvi dienas žaidynių erdvėse apsilankė daugiau nei 150 000 lankytojų. Žiūrovams buvo siūlomos tradicinės dainos, folkloro pasirodymai ir nacionaliniai patiekalai, kuriuos kai kuriais atvejais buvo galima paragauti vietoje, stebint gaminimo procesą.
Vienas ryškiausių akcentų tapo teatrališkas šou ant šlaito, kuriame atkurta kaimo užpuolimo scena ir pademonstruoti sudėtingi jojimo gynybiniai manevrai. Organizatoriai teigia, kad tokie pasirodymai padeda tradicijas pateikti ne kaip muziejinį eksponatą, o kaip gyvą, patiriamą kultūrą.
Premjero žinutė turistams
Kirgizijos ministras pirmininkas Adylbekas Kasymalijevas atidarymo metu pabrėžė, kad etnografinis kaimas neturėtų būti laikinas. Jo teigimu, planuojama palikti erdvę veikti ir po žaidynių, kad ji taptų edukacine ir turistine vieta.
„Mes nesaugome protėvių paveldo vien už muziejaus stiklo, mes grąžiname jį į žmonių gyvenimą“, – sakė Adylbekas Kasymalijevas.
„Šiandien statome jurtas, audžiame, dirbame metalą, gaminame žirgo pakinktus, o įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą“, – pridūrė jis.
Nuo lankininkų iki jėgos rungčių
Greta kaimo buvo įrengta senovinės tvirtovės rekonstrukcija su turgumi, kur buvo kuriamas senamiesčio šurmulio įspūdis. Netoliese vyko sportinės rungtys, įskaitant lankininkų varžybas ir jėgos išbandymus, tokius kaip virvės traukimas ar rankų lenkimas.
Didelio dėmesio sulaukė ir neįprasta rungtis, kurioje dalyviai demonstravo jėgą laužydami gyvūnų nugaros kaulus, naudojamus kaip tradicinė išbandymo priemonė folkloro šventėse. Organizatorių teigimu, ši disciplina yra paplitusi Mongolijoje ir dalyje Vidurinės Azijos, o šiemet čempionas per minutę sulaužė 58 kaulus.
Žaidynės pristatomos kaip sporto ir kultūros sintezė, skirta klajoklių paveldui populiarinti ir parodyti jo įtaką skirtingoms civilizacijoms. Šalia varžybų paprastai vyksta ir mokslo bei kultūros renginiai, o šiemet vienu svarbiausių įvardyta tarptautinė konferencija, nagrinėjusi klajoklių civilizacijų palikimą ir perspektyvas.
Kirgizijos atstovai akcentuoja, kad tradicijų tyrimai įgauna papildomą prasmę klimato kaitos ir išteklių naudojimo kontekste. Pasak jų, istorinis klajoklių gyvenimo būdas neretai siejamas su prisitaikymu prie gamtos sąlygų, todėl ši patirtis vis dažniau aptariama ir šiuolaikiniuose tvarumo debatuose.
