CP v2

Tag: Jūrų blokada

  • Trumpas apie Ormuzo sąsiaurį ir Iraną: pagrasino Omanui, jei šis trukdys JAV jūrų blokadai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos galėtų smogti Omanui, jei šis trukdytų JAV veiksmams, susijusiems su Irano jūrų blokada ir kontrole Ormuzo sąsiauryje. Tokie pasisakymai nuskambėjo komentuojant įtampą Persijos įlankoje ir Vašingtono siekį didinti spaudimą Teheranui.

    Trumpas teigė neturintis aiškaus grafiko dėl tolesnių sprendimų ir nesąs linkęs skubėti, kalbėdamas apie laikotarpį, kuris siejamas su JAV ir Irano derybomis bei laikinais susitarimais. Jo retorikoje buvo kartojama mintis, kad ekonominis ir karinis spaudimas turėtų priversti Iraną nusileisti.

    „Jei Omanas stos mums skersai kelio, mes jį smarkiai subombarduosime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos „butelio kakliukų“, per kurį juda reikšminga dalis regiono naftos ir suskystintų dujų srautų. Dėl to bet koks karinės eskalacijos signalas šioje zonoje paprastai akimirksniu kelia rizikos vertinimus, o rinkose didina įtampą dėl tiekimo sutrikimų.

    Omanas regione dažnai įvardijamas kaip svarbus tarpininkas, palaikantis ryšius su skirtingomis pusėmis, todėl griežta Vašingtono žinutė Maskate kelia papildomų klausimų dėl diplomatinio kanalo ateities. Tuo pat metu JAV siekis riboti Irano manevro laisvę jūroje glaudžiai siejamas su sankcijų politika ir bandymu mažinti Teherano pajamas.

    Trumpas taip pat patvirtino, kad JAV palaiko ryšio kanalus su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu. Tai rodo, kad komunikacija vyksta ne vien per oficialius politinius kanalus, bet ir per struktūras, kurios regione turi reikšmingą įtaką saugumo sprendimams bei operacijoms.

    Be Irano temos, prezidentas užsiminė ir apie atskirą komunikacijos kanalą su Hamas, teigdamas, kad galutinis tikslas būtų šios grupuotės nusiginklavimas. Komentuodamas Izraelio vidaus politiką, Trumpas sakė manantis, kad jam būtų teisingiausia laikytis atokiau nuo Izraelio rinkimų, nors neatmetė galimybės paremti kurį nors kandidatą.

  • Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    JAV ir Irano konflikto dinamika vis labiau persikelia į ekonominį frontą: Vašingtonas svarsto ilgiau išlaikyti Irano uostų jūrinę blokadą, o šalies valiuta riala pasiekė naujas istorines žemumas. Trečiadienį rinka fiksavo apie 1 800 000 rialų už vieną JAV dolerį – kursą, kuris iki karo pradžios vasario pabaigoje atrodė sunkiai įsivaizduojamas.

    Pasak JAV žiniasklaidos, Donaldas Trumpas atmetė Teherano siūlymą atverti Hormūzo sąsiaurį mainais į blokados nutraukimą. Jo pozicija grindžiama argumentu, kad ilgalaikis spaudimas per logistiką ir prekybą gali būti efektyvesnis nei vien kariniai veiksmai.

    „Blokada kai kuriais aspektais veikia net veiksmingiau nei bombardavimas“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Baltieji rūmai taip pat patvirtino, kad šią savaitę prezidentas ir aukšto rango administracijos pareigūnai susitiko su naftos sektoriaus atstovais ir kitais rinkos dalyviais. Susitikimuose aptarta galimybė tęsti blokadą „mėnesius, jei reikės“, siekiant maksimalaus ekonominio spaudimo Iranui ir kartu mažinant galimą poveikį JAV vartotojams.

    Valiutos kritimas įsisuko iš naujo

    Rialo silpnėjimas spartėjo atsinaujinus prekybinei veiklai. Karo pradžioje rinkos buvo apmirę, dalis verslų neveikė, todėl kursas kurį laiką išliko santykinai stabilus, tačiau vėliau susikaupusi paklausa išsiveržė tuo pat metu griežtėjant sankcijoms.

    Trečiadienį fiksuota, kad už vieną eurą buvo mokama apie 2 100 000 rialų. Toks euro ir rialo santykis rodo, kad rinkoje įsitvirtina lūkestis dėl ilgalaikės užsienio valiutos stygiaus ir dar didesnio importo brangimo.

    Šis smukimas nėra pirmasis: anksčiau per kelias dienas rialas jau buvo patyręs staigų šoką, kai kursas nuo maždaug 1 400 000 nusileido iki 1 600 000 rialų už JAV dolerį. Toks kritimas tapo vienu iš veiksnių, paskatinusių protestų bangą, po kurios saugumo pajėgos vykdė masinius sulaikymus.

    Infliacija ir maisto kainos

    Silpnesnė valiuta tiesiogiai smogia kainoms, ypač importuojamoms prekėms ir žaliavoms. Tai reiškia brangstančius vaistus, pramonės komponentus ir maisto produktus, kurių tiekimo grandinės priklauso nuo atsiskaitymų užsienio valiuta.

    Irano statistikos centras anksčiau skelbė, kad metinė infliacija pasiekė 53,7 proc., o vadinamoji metinė kainų kaita nuo praėjusių metų to paties mėnesio – 73,5 proc. Tai reiškia, kad dalies namų ūkių perkamoji galia per mažiau nei metus galėjo sumažėti beveik perpus.

    Vietos žiniasklaidoje skelbiami neoficialūs duomenys rodo ryškų maisto kainų šuolį: vištiena per mėnesį pabrango apie 75 proc., jautiena ir aviena – apie 68 proc., dalis pieno produktų – iki 50 proc. Tokie pokyčiai ypač skaudžiai paliečia mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

    Kas toliau?

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad kai valstybė praranda galimybes stabilizuoti valiutą į rinką tiekiama užsienio valiuta, rizika dar labiau išauga. Jei blokada išliks, o užsienio atsiskaitymai ir eksportas bus ribojami, rialas gali kirsti naujas psichologines ribas, gilindamas recesiją ir skurdą.

    Tuo pat metu pasaulinės energijos rinkos stebi Hormūzo sąsiaurio situaciją, nes bet koks papildomas nestabilumas šiame regione turi potencialą kelti naftos ir gabenimo kainas. Tai reikštų, kad ekonominis šio konflikto efektas gali būti jaučiamas gerokai plačiau nei vien Irane.