CP v2

Tag: Jūrų istorija

  • Ar atpažintum šiuos karo laivus? 10 klausimų viktorina apie jūrų galybę, kuri nustebins

    Ar atpažintum šiuos karo laivus? 10 klausimų viktorina apie jūrų galybę, kuri nustebins

    Jūrų mūšiai, technologijų lenktynės ir įspūdingi plieno gigantai iki šiol žavi ne tik istorikus, bet ir technikos entuziastus. Karo laivai per šimtmetį pasikeitė neatpažįstamai, o jų paskirtis išsiplėtė nuo patrankų dvikovų iki sudėtingų oro gynybos ir žvalgybos operacijų.

    Dar XX amžiaus pradžioje jėgą dažnai simbolizavo dydis, šarvai ir artilerijos kalibras, o tokie laivai kaip dreadnought tipo mūšio laivai tapo valstybių ambicijų matu. Vėliau jūrų karo taisykles perrašė lėktuvnešiai, nes oro galia pradėjo lemti, kas kontroliuoja didžiules vandenyno erdves.

    Kaip pasikeitė jūrų ginkluotė

    Šiandien svarbiausia ne vien ugnies galia, o sensoriai, ryšiai ir raketų sistemos, leidžiančios taikinius pasiekti dideliais atstumais. Modernūs naikintojai ir fregatos dažnai veikia kaip daugiafunkciai gynybos centrai, galintys dengti laivų grupę nuo oro grėsmių, povandeninių laivų ir sparnuotųjų raketų.

    Kartu stiprėja vadinamasis mažo pastebimumo principas, kai korpuso formos ir dangos mažina atspindžius radarams. Dėl to dalis šiuolaikinių platformų sunkiau aptinkamos, o jų išlikimas mūšyje vis labiau priklauso nuo elektroninės kovos priemonių ir tinklinio veikimo su kitais pajėgumais.

    Pasitikrink: ar atpažinsi legendas?

    Šioje viktorinoje kviečiame pasitikrinti, kaip gerai orientuojatės jūrų galybės evoliucijoje. Jūsų laukia 10 klausimų apie laivus, kurie tapo savo laikmečio simboliais, ir apie tai, kas skiria mitus nuo faktų.

    Jei atpažįstate skirtingų klasių laivus, suprantate, kodėl vienu metu dominavo mūšio laivai, o kitu lėktuvnešiai, ir žinote, ką šiandien reiškia raketinis ginkluotės skydas, šie klausimai turėtų būti kaip tik jums. O jeigu ne, tai puiki proga greitai ir įdomiai užpildyti spragas.

  • Garsiausio laivo vaiduoklio mįslė: po 150 metų aiškėja, kas pražudė „Mary Celeste“ įgulą

    Garsiausio laivo vaiduoklio mįslė: po 150 metų aiškėja, kas pražudė „Mary Celeste“ įgulą

    „Mary Celeste“ istorija daugiau nei 150 metų laikyta viena didžiausių jūrinių mįslių: laivas buvo rastas plaukiantis be žmonių, tačiau be akivaizdžių kovos ar katastrofos pėdsakų. Per dešimtmečius atsirado šimtai versijų, nuo piratų iki antgamtinių reiškinių, bet šiandien vis dažniau grįžtama prie gerokai žemiškesnio paaiškinimo.

    Brigantina išplaukė iš Niujorko 1872 metų lapkričio 7 dieną ir turėjo pasiekti Genują Italijoje. Laivo triume buvo gabenamas pramoninis alkoholis, o būtent šis krovinys, kaip rodo naujesnės rekonstrukcijos, galėjo sukelti lemtingą grandinę įvykių.

    Laivą 1872 metų gruodžio 5 dieną netoli Azorų aptikusi įgula rado jį tvarkingą, su dauguma daiktų ir krovinio, tačiau be žmonių. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dalis statinių galėjo būti nesandarios, todėl triume galėjo kauptis alkoholio garai, didinantys staigaus sprogimo ar smūginės bangos riziką.

    Šiuolaikinės hipotezės remiasi idėja, kad galėjo įvykti ne „klasikinis“ gaisro sprogimas, o slėgio sukeltas pliūpsnis, sukuriantis labai stiprų garsą ir smūgį, bet nepaliekantis aiškių degimo žymių. XIX amžiaus jūreiviams toks signalas galėjo reikšti vieną dalyką: laivas bet kurią akimirką gali virsti mirtinais spąstais.

    Tokiu atveju kapitonas Benjaminas Briggsas galėjo nuspręsti trumpam evakuotis į gelbėjimosi valtį, tikėdamasis po pavojaus grįžti atgal. Šią versiją netiesiogiai sustiprina ir tai, kad gelbėjimosi valtis buvo dingusi, o laive nebuvo požymių, jog įgula būtų buvusi prievarta išvesta ar užpulta.

    Dar vienas svarbus elementas buvo techninė laivo būklė: radus „Mary Celeste“ triume aptikta apie metrą vandens. Tai nebūtinai reiškė neišvengiamą skendimą, tačiau sugedus siurbliams įgula galėjo klaidingai įvertinti situaciją ir manyti, kad vandens daugėja greičiau, nei pavyksta jį pašalinti.

    Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, įgula galėjo atsitraukti nuo laivo į valtį, išlaikydama ryšį lynu, kad prireikus grįžtų. Tačiau stipresnis vėjas ar bangavimas galėjo lyną nutraukti, o tuomet laivas nuplaukė, palikdamas žmones atvirame vandenyne be realių galimybių pasivyti didesnę burlaivę.

    Istorikai pabrėžia, kad šis paaiškinimas dera ir su kapitono reputacija: Briggsas laikytas patyrusiu ir atsargiu jūrininku, todėl mažai tikėtina, jog jis būtų palikęs laivą be rimtos priežasties. Dėl to versija apie paniką, kilusią po galimo slėginio pliūpsnio ar įtarimo dėl sprogimo, šiandien vertinama kaip viena racionaliausių, paaiškinančių daugumą keistų detalių.