CP v2

Tag: Jūrų prekyba

  • Mokslininkus pribloškė įrodymai: skandinavai Iberiją pasiekė prieš 3 000 metų – kaip tai įmanoma?

    Mokslininkus pribloškė įrodymai: skandinavai Iberiją pasiekė prieš 3 000 metų – kaip tai įmanoma?

    Nauji archeologiniai tyrimai rodo, kad jau prieš maždaug 3 000 metų šiaurės Europos jūrininkai galėjo palaikyti ryšius su Iberijos pusiasaliu. Tarptautinė mokslininkų komanda lygino laivų petroglifus iš šiaurės vakarų Iberijos su tūkstančiais panašių piešinių, žinomų iš pietų Skandinavijos.

    Anksčiau vyravo nuomonė, kad panašumai tarp laivų vaizdavimo skirtinguose regionuose galėjo būti atsitiktiniai arba nulemti universalių meninių formų. Vis dėlto nauja analizė atskleidė daug konkrečių sutapimų, kuriuos sunku paaiškinti vien lygiagrečiu kultūrų vystymusi.

    Detalės, kurios pakeitė vaizdą

    Mokslininkai fiksavo ryškius konstrukcinius bruožus: išlenktus korpusus, įgulos narius, žymimus vertikaliomis linijomis, irklus, stiebus, takelažo elementus. Taip pat pasikartoja dekoratyvūs laivų priekių motyvai, primenantys paukščius ar S formos ornamentus.

    Tyrime taikytas didelės raiškos 3D skenavimas, fotogrametrija ir RTI metodas, leidžiantis išryškinti paviršiaus mikroreljefą keičiant apšvietimą. Papildomai naudota geografinė analizė, padėjusi tiksliau įvertinti petroglifų kontekstą kraštovaizdyje.

    Pasak tyrėjų, šios technologijos leido pamatyti detales, kurios anksčiau buvo praktiškai nematomos, todėl kai kuriuos piešinius teko vertinti iš naujo. Dalis raižinių pasirodė esantys ne apytikriai simboliai, o gana tikslūs elementai, liudijantys pažangią laivadirbystės sampratą.

    Vėlyvasis bronzos amžius ir Atlanto keliai

    Datavimas rodo, kad dauguma Iberijos petroglifų galėjo būti sukurti maždaug 1 300–800 metais prieš mūsų erą, vėlyvajame bronzos amžiuje. Šis laikotarpis sutampa su Skandinavijos bronzos amžiaus klestėjimu, kai intensyvėjo metalų apdirbimas ir jūrinė veikla.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad Atlantas tuo metu greičiau buvo ne barjeras, o ryšių erdvė, kuria judėjo technologijos, žaliavos ir idėjos. Plačios jūrinių kontaktų grandinės galėjo jungti skirtingus Europos pakraščius per pakrantines keliones ir tarpininkų tinklus.

    Kodėl svarbi šiaurės Portugalija?

    Ypatingai išskiriama Penedo do Muro vietovė šiaurės Portugalijoje, esanti netoli alavo telkinių. Alavas buvo būtinas bronzai gaminti, todėl tokios teritorijos galėjo traukti pirklius ir jūrininkus, ieškojusius strategiškai svarbių žaliavų.

    Hipotezė papildo platesnį archeologijoje aptariamą vaizdą: bronzos amžiuje metalų tiekimo grandinės dažnai siekė didelius atstumus, o mainai skatino ne tik prekybą, bet ir simbolinių idėjų sklaidą. Petroglifų panašumai gali būti tokio kontaktų tinklo pėdsakas.

    „Mums pavyko nustatyti konstrukcinių detalių sutapimų, kuriuos sunku paaiškinti vien atsitiktinumu“, – sakė tyrimo autoriai, apibendrindami analizės rezultatų svarbą.

    Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į simboliką: prie dalies laivų vaizdų aptinkami saulės ženklai ir motyvai, panašūs į religinius simbolius. Panašūs laivų ir saulės įvaizdžių deriniai žinomi ir Skandinavijos uolų mene, todėl laivai galėjo reikšti ne tik kelionę ar prekybą, bet ir ritualines, mitologines prasmes.

  • „CMA CGM“ į Azijos–Europos maršrutą meta milžiną: ką keičia didžiausias LNG laivas?

    „CMA CGM“ į Azijos–Europos maršrutą meta milžiną: ką keičia didžiausias LNG laivas?

    Prancūzijos laivybos grupė „CMA CGM“ pradėjo eksploatuoti „CMA CGM Notre Dame“ – didžiausią pasaulyje suskystintomis gamtinėmis dujomis varomą konteinerinį laivą, kuris įtrauktas į vieną intensyviausių pasaulio prekybos krypčių tarp Azijos ir Europos. Laivas pristatytas Havre, o netrukus pradeda reguliarų reisą į Aziją.

    Beveik 400 metrų ilgio ir daugiau nei 62 metrų pločio laivas gali gabenti iki 24 000 TEU, o tai prilygsta ištisam plaukiojančiam logistikos terminalui. Juo į Aziją vežami chemijos ir maisto produktai, vynas bei stiprieji gėrimai, farmacijos ir pramonės įranga, o atgal į Europą – elektronika, drabužiai, buitinė technika ir kitos vartojimo prekės.

    „Yra reali rizika, kad laivybos laisvė gali būti kvestionuojama ir kituose svarbiausiuose pasaulio sąsiauriuose, o Prancūzijai, kurios gerovė smarkiai priklauso nuo tarptautinių mainų, tai tampa konkurencingumo klausimu“, – sakė „CMA CGM“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Rodolphe Saadé.

    „CMA CGM Notre Dame“ – pirmasis iš dešimties itin didelių konteinerinių laivų, kurie plaukios su Prancūzijos vėliava, o likę tos pačios serijos laivai turėtų būti perduoti iki 2028 metų sausio. Bendrovė šį sprendimą sieja ne tik su verslo plėtra, bet ir su pastaraisiais metais paaštrėjusiais geopolitiniais trikdžiais, atskleidusiais pasaulinių tiekimo grandinių pažeidžiamumą.

    Laive naudojamas LNG kuras, kuris, lyginant su įprastu sunkiojo kuro tepalu, gali sumažinti anglies dioksido emisijas maždaug 20–25 proc., beveik eliminuoti sieros oksidus, reikšmingai mažinti azoto oksidus ir kietąsias daleles. Vis dėlto LNG kelia diskusijų dėl metano nuotėkio rizikos, kai dalis nesudegusio metano patenka į atmosferą ir gali sumenkinti dalį klimato naudos.

    Laivo variklis suprojektuotas taip, kad ateityje galėtų dirbti ir su bio-LNG bei sintetiniu e-LNG, jei šie degalai taps komerciškai prieinami. Toks sprendimas atitinka kryptį, kuria juda sektorius: tarptautinės taisyklės ir Europos Sąjungos politika vis griežčiau spaudžia laivybą mažinti išmetimus bei didinti energijos efektyvumą.

    ES taisyklės ir didėjantis spaudimas

    ES uostuose besilankantiems laivams taikomas FuelEU Maritime reguliavimas, kuris palaipsniui griežtina laivuose naudojamos energijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumo ribas, numatant ilgalaikį tikslą iki 2050 metų ženkliai sumažinti poveikį klimatui. Tai reiškia, kad net ir LNG dažnai vertinamas kaip pereinamasis sprendimas, o ateities konkurencingumą lems technologijos ir alternatyvūs degalai.

    Lygiagrečiai didėja dėmesys ir operaciniam efektyvumui, nes tai greičiausias būdas mažinti degalų sąnaudas ir emisijas čia ir dabar. „CMA CGM“ teigia, kad jų laivuose diegiami skaitmeniniai sprendimai ir DI padeda realiuoju laiku optimizuoti maršrutus, greitį ir energijos naudojimą, o tai bendrovės mastu leidžia sumažinti anglies dioksido emisijas šimtais tūkstančių tonų per metus.

    Kodėl tokie laivai tampa strateginiai?

    Jūrų transportas išlieka pasaulinės prekybos stuburu: didžioji dalis krovinių pagal apimtį keliauja jūra, todėl bet kokie trikdžiai greitai persiduoda į gamybą, kainas ir darbo rinką. Dėl to Europos Sąjunga ėmėsi stiprinti uostų, tiekimo grandinių ir jūrinės pramonės atsparumą, siekdama, kad logistika ir prieiga prie pagrindinių maršrutų netaptų pažeidžiamiausia ekonomikos vieta.

    Laivo pristatymas Havre uoste sutapo su augančiu politiniu dėmesiu jūrinei infrastruktūrai, energetinei transformacijai ir skaitmenizacijai. Ceremonijoje dalyvavo ir Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron, o laivo krikštamote tapo Delphine Arnault, vadovaujanti „Christian Dior Couture“.

    Azijos–Europos reisuose „CMA CGM Notre Dame“ numatyta sustoti Roterdame, Hamburge, Antverpene, Tanger Med, Port Klang, Singapūre, Yantian, Šanchajuje ir Ningbo. Visa kelionė pirmyn ir atgal trunka kiek daugiau nei 100 dienų, o krovinio vertė, priklausomai nuo sudėties, gali siekti apie 2,3–2,8 milijardo eurų.