CP v2

Tag: Jūrų transportas

  • Freedom Ship idėja sugrįžo: 80 000 žmonių plaukiojantis miestas galėtų tapti didžiausiu laivu

    Freedom Ship idėja sugrįžo: 80 000 žmonių plaukiojantis miestas galėtų tapti didžiausiu laivu

    Plaukiojantis miestas, o ne kruizas

    Jūrų kruizų laivai didėja jau kelis dešimtmečius, tačiau „Freedom Ship“ koncepcija žada mastą, kuris pranoktų dabartinius rekordus. Projektas siūlo ne dar vieną kruizinį maršrutą, o nuolat gyvenamą plaukiojantį miestą, kuris lėtai apiplauktų pasaulį.

    Pagal sumanymą, laive galėtų gyventi ir keliauti iki 80 000 žmonių, įskaitant nuolatinius gyventojus, trumpalaikius svečius ir įgulą. Planuojama, kad tai būtų savarankiška bendruomenė su kasdieniam gyvenimui reikalinga infrastruktūra.

    „Tai labiau miestas jūroje nei kruizinis laivas“, – sakė Freedom Cruise Line International vadovas Rogeris Goochas.

    Ką žada „Freedom Ship“ planas

    Projektas numato maždaug 1,6 kilometro ilgio, apie 30 denių laivą, kuriame tilptų gyvenamieji būstai, viešbučiai, parduotuvės, mokyklos, parkai ir ligoninė. Taip pat įvardijamos didelės laisvalaikio erdvės, įskaitant vandens parką, konferencijų centrą, muziejus ir koncertų salę.

    Vienas labiausiai dėmesį traukiančių elementų yra sporto stadionas, kuriame, skelbiama, galėtų būti apie 15 000 vietų. Dėl laivo dydžio svarstoma vidinė transporto sistema, kad žmonės galėtų patogiai judėti tarp skirtingų zonų.

    Kaina, branduolinė energija ir realūs barjerai

    Numatoma projekto kaina siekia apie 14 milijardų eurų, o tai „Freedom Ship“ prilygina didžiausiems šių laikų inžineriniams projektams. Idėja pirmą kartą viešai pristatyta dar 1990-ųjų pabaigoje, tačiau iki šiol ji neperžengė koncepcijos ir investicijų pritraukimo etapo.

    Projekte minima ir branduolinė energija kaip galimas sprendimas tokiam milžiniškam laivui užtikrinti ilgalaikį veikimą. Vis dėlto būtent čia prasideda sudėtingiausi klausimai: branduolinio variklio sertifikavimas, tarptautinis reguliavimas, uostų ribojimai ir visuomenės požiūris į tokio tipo technologijas civilinėje keleivinėje laivyboje.

    Ne mažiau svarbus ir praktinis aspektas: tokio dydžio laivas realiai negalėtų švartuotis daugumoje uostų. Todėl planuojama, kad jis didžiąją dalį laiko liktų tarptautiniuose vandenyse, o susisiekimas su krantu vyktų keltais ar kitomis priemonėmis.

    Kontekstas: ilgalaikio gyvenimo jūroje bumas

    „Freedom Ship“ idėja išsiskiria mastu, tačiau ji įsilieja į augantį susidomėjimą ilgalaikėmis kelionėmis jūra. Pastaraisiais metais atsirado daugiau projektų, siūlančių vadinamuosius nuolatinius kruizus arba gyvenamuosius laivus, kuriuose būstai parduodami ar nuomojami ilgesniam laikui.

    Šią kryptį skatina keli veiksniai: nuotolinio darbo plėtra, vyresnio amžiaus žmonių noras keliauti patogiai, taip pat nekilnojamojo turto kainų spaudimas dalyje šalių. Vis dėlto „Freedom Ship“ atveju didžiausias klausimas išlieka ne vizija, o finansinis ir techninis įgyvendinimas bei reguliacinės kliūtys.

    Kol kas nėra paskelbtos konkrečios laivo statybų pradžios ar nuleidimo į vandenį datos. Projekto autoriai teigia ieškantys pradinio finansavimo ir tikina, kad susidomėjimas koncepcija išlieka, tačiau reali laivo statyba priklausytų nuo investuotojų, technologinių sprendimų ir tarptautinių leidimų.

  • 400 metrų milžinas jau plaukia į Europą: „CMA CGM“ parodė didžiausią LNG laivą

    400 metrų milžinas jau plaukia į Europą: „CMA CGM“ parodė didžiausią LNG laivą

    Prancūzijos laivybos grupė „CMA CGM“ pradėjo pirmąjį naujojo konteinervežio „CMA CGM Notre Dame“ reisą į Europą. Tai didžiausias po Prancūzijos vėliava plaukiojantis konteinerinis laivas ir, bendrovės teigimu, didžiausias pasaulyje konteinervežis, varomas suskystintomis gamtinėmis dujomis.

    Laivas yra apie 400 metrų ilgio ir maždaug 62 metrų pločio, o aukštis siekia apie 75 metrus. Tokio masto laivai priskiriami itin didelės talpos konteinervežiams, kurie formuoja pagrindines Azijos ir Europos prekybos linijas ir lemia, kaip greitai bei kokia kaina keliauja prekės.

    „CMA CGM Notre Dame“ vienu reisu gali gabenti apie 24 212 TEU konteinerių, dalį jų galima šaldyti, nes laive įrengta apie 1 600 elektros lizdų šaldomiems konteineriams. Konstrukcija taip pat projektuota taip, kad talpa būtų padidinta nekeičiant pagrindinių gabaritų.

    Alternatyviam kurui skirtas suskystintų gamtinių dujų bakas, kurio talpa siekia apie 18 600 kubinių metrų. Toks rezervas leidžia atlikti ilgas keliones su pilnu kroviniu, o pats LNG šiandien dažnai pristatomas kaip tarpinis sprendimas mažinant laivybos emisijas, nors galutinis klimato tikslų įgyvendinimas priklauso ir nuo metano nuotėkio kontrolės.

    Laive įdiegti sprendimai, skirti energijos vartojimui optimizuoti: aerodinaminį pasipriešinimą mažinantys korpuso ir antstatų sprendiniai, taip pat skaitmeninės valdymo technologijos. Tokie įrankiai padeda taupyti kurą ir palengvina manevravimą intensyvaus eismo uostuose.

    Milžiniškam laivui nereikia didelės komandos: dėl automatizacijos ir modernių sistemų įgula gali siekti apie 30 jūrininkų. Tai atspindi visos pramonės tendenciją, kai vis daugiau procesų stebima ir valdoma nuotoliniu principu, o sauga ir efektyvumas vis labiau remiasi duomenimis.

    Laivas išplaukė iš Kinijos ir į Europą turėtų atvykti liepos pradžioje, o oficiali inauguracija numatyta Havre. „CMA CGM“ šį projektą sieja su ilgalaikiais emisijų mažinimo tikslais iki 2050 metų, o maršrutai turėtų apimti didžiuosius Europos ir Azijos uostus.

    Pasaulinė laivyba šiuo metu juda keliomis kryptimis vienu metu: didinamas laivų mastas, diegiami efektyvumą keliantys skaitmeniniai sprendimai, o kartu ieškoma mažiau taršių degalų. Tarptautinė jūrų organizacija yra nustačiusi reikalavimus emisijoms mažinti, todėl LNG, metanolis, amoniakas ir biokuras tampa pagrindinėmis kryptimis, dėl kurių varžosi laivybos bendrovės ir uostų infrastruktūros planuotojai.

  • „Maersk“ pelnas smuko 12 kartų: įtampa prie Hormuzo kelia naują smūgį pasaulio prekybai

    „Maersk“ pelnas smuko 12 kartų: įtampa prie Hormuzo kelia naują smūgį pasaulio prekybai

    Pelno šuolis baigėsi staigiu kritimu

    Danijos jūrų transporto milžinė „Maersk“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos grynasis pelnas sumenko iki maždaug 85 mln. eurų. Tai apie 12 kartų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai rezultatą išpūtė išskirtinai palankios jūrų krovinių gabenimo sąlygos.

    Bendrovės pajamos per ketvirtį taip pat traukėsi: jos sumažėjo 2,6 proc. iki kiek mažiau nei 11 mlrd. eurų. Pelnas akcijai krito iki maždaug 3,4 euro, kai prieš metus siekė apie 63 eurus.

    Kainas spaudė, apimtis augo

    „Maersk“ teigimu, didžiausias smūgis pelningumui teko „Ocean“ padaliniui, kuriame krovinių gabenimo tarifai buvo silpnesni. Tuo pat metu bendras gabenimo apimčių augimas, siekęs 9,3 proc., padėjo amortizuoti dalį nuosmukio.

    Rinka išlieka paradoksali: paklausa konteinerių gabenimui pasauliniu mastu augo, tačiau uždarbį riboja tarifų spaudimas ir struktūriniai veiksniai. Vienas jų – perteklinė laivų pasiūla, susiformavusi dėl į rinką plaukiančių naujų laivų pristatymų.

    Hormuzo sąsiauris ir rizikos grandinė

    Bendrovė nurodė, kad Artimųjų Rytų konfliktas pirmojo ketvirčio rezultatams turėjo ribotą tiesioginę įtaką, tačiau sukūrė papildomą neapibrėžtumą visai pasaulio prekybai. „Maersk“ teigė, kad eismas per Hormuzo sąsiaurį išliko beveik sustojęs, o prastesnės nuotaikos slėgė vartotojų pasitikėjimą.

    „Artimųjų Rytų konfliktas į pasaulinę perspektyvą įnešė papildomą neapibrėžtumo sluoksnį“, – sakė bendrovė.

    „Maersk“ vadovas Vincentas Clerc akcentavo, kad daugelyje regionų paklausa išliko atspari, o tai palaikė apimčių augimą visuose trijuose pagrindiniuose verslo segmentuose.

    „Šį ketvirtį daugelyje regionų matėme stiprią paklausą, kuri rėmė tvirtą apimčių augimą visuose mūsų verslo segmentuose“, – sakė Vincentas Clerc.

    Sektorių spaudžia draudimas, kuras ir maršrutai

    „Maersk“ perspėjo, kad kintamumas jūrų frachte išlieka didelis, o kainas žemyn stumia perteklinė pasiūla. Bendrovė nepakeitė 2026 metų prognozės ir teigė, kad vis dar tikisi, jog pasaulinė konteinerių paklausa šiemet augs 2–4 proc.

    Vis dėlto pramonė susiduria su tuo, kad, net atsikūrus daliai maršrutų, grįžimas į ankstesnį ritmą gali užtrukti. Papildomas veiksnys – išaugusios rizikos sąnaudos: draudimo įmokos, saugumo kaštai ir didesnės degalų išlaidos, kurios greitai persiduoda į galutinę gabenimo kainą.

    Platesnis sektoriaus vaizdas rodo, kad trikdžiai regione įšaldo ir laivus, ir įgulas, o užlaikyti kroviniai keičia tiekimo grandinių planavimą. JAV karinių vertinimų duomenimis, Persijos įlankoje yra daugiau nei 1 550 laivų, kuriuose dirba apie 22 500 jūrininkų.

    Vokietijos laivybos grupė „Hapag-Lloyd“ yra įvardijusi, kad trikdžiai prie Hormuzo jai kainuoja apie 51 mln. eurų per savaitę, daugiausia dėl didesnių degalų ir draudimo sąnaudų. „Maersk“ taip pat pripažįsta, kad neaišku, kada pagrindiniai maršrutai per regioną galės stabiliai grįžti į įprastą režimą.

    Rinkos reakcija buvo neigiama: „Maersk“ akcijos Kopenhagos biržoje krito 4 proc. Analitikai įspėja, kad net ir atnaujinus laivybą, dalis rinkos dalyvių dar kurį laiką elgsis atsargiai, kol sumažės pakartotinių trikdžių rizika.