CP v2

Tag: Justinas Sunas

  • Justinas Sunas apie DI ir kvantinę grėsmę: ką „TRON“ ruošia stabiliosioms monetoms ir mokėjimams

    Justinas Sunas apie DI ir kvantinę grėsmę: ką „TRON“ ruošia stabiliosioms monetoms ir mokėjimams

    „TRON“ įkūrėjas Justinas Sunas Singapūre vykusiuose renginiuose TOKEN2049 ir „Blockworks“ DAS Asia daug dėmesio skyrė dviem temoms, kurios vis dažniau atsiranda kriptoturto rinkos darbotvarkėje: DI pagrįstiems atsiskaitymams ir pasirengimui kvantiniams skaičiavimams.

    Jo teigimu, stabiliosios monetos jau dabar tampa praktine infrastruktūra tarpvalstybiniams pervedimams, o artėjanti automatizuotų skaitmeninių paslaugų era didins poreikį greitiems, pigesniems ir patikimiau vykdomiems mokėjimams grandinėje.

    DI agentai ir mokėjimai

    Diskusijose Justinas Sunas akcentavo, kad DI agentai gali tapti svarbia finansinių operacijų dalimi: jie ne tik padės vartotojams valdyti paslaugas, bet ir patys inicijuos atsiskaitymus už skaitmenines prenumeratas, duomenų paslaugas ar kitus automatizuotus pirkimus.

    Tokia kryptis rinkoje siejama su platesne tendencija, kai skaitmeninės piniginės ir programiniai atsiskaitymai integruojami į kasdienes platformas, o stabiliosios monetos pasirenkamos dėl mažesnio kainų svyravimo nei įprastos kriptovaliutos.

    Kvantiniai skaičiavimai ir grandinių saugumas

    Kita svarbi tema buvo pasirengimas kvantinių kompiuterių pažangai. Kriptografija, kuri šiandien saugo daugumą blokų grandinių, teoriškai gali būti pažeidžiama, jei ateityje atsiras pakankamai galingi kvantiniai skaičiavimai, todėl dalis tinklų jau eksperimentuoja su naujos kartos, vadinamosios postkvantinės, apsaugos sprendimais.

    Justinas Sunas teigė, kad „TRON“ jau bando postkvantinius sprendimus bandomajame tinkle ir šią kryptį vertina kaip ilgalaikę investiciją į infrastruktūros atsparumą.

    Ką tai reiškia rinkai

    Rinkos dalyviams tokie pareiškimai signalizuoja, kad konkurencija tarp blokų grandinių vis labiau persikelia nuo vien tik operacijų kainos ar greičio prie patikimumo, saugumo ir integracijų su realiais mokėjimų scenarijais.

    Kartu tai rodo, kad stabiliosios monetos ir toliau išlieka viena aktyviausiai naudojamų kriptoturto kategorijų, o DI plėtra kuria naują paklausą automatizuotiems atsiskaitymams, kuriems reikės aiškių taisyklių, techninių standartų ir saugumo priemonių.

  • Justinas Sunas įsteigė „Justin Sun Prize“: iki 900 000 eurų už proveržius matematikos įrodymuose

    Justinas Sunas įsteigė „Justin Sun Prize“: iki 900 000 eurų už proveržius matematikos įrodymuose

    Verslininkas Justinas Sunas pranešė įkuriantis „Justin Sun Prize“ – naują tarptautinę iniciatyvą, kuri apdovanos proveržius matematikoje ir formaliame įrodymų tikrinime. Organizatorių teigimu, prizas kuriamas kaip decentralizuota akademinių uždavinių sistema, kurioje svarbiausia ne institucinis svoris, o pats patikrinamas rezultatas.

    Skelbiama, kad didžiausia vieno uždavinio premija gali siekti iki 900 000 eurų. Apdovanojimų mechanizmas remiasi viešu uždavinių sąrašu, o laimėtoju laikomas pirmasis, pateikęs reikalavimus atitinkantį sprendimą ir mašiniškai patikrinamą formalizuotą įrodymą.

    Kaip veiks apdovanojimas?

    Pasak iniciatorių, „Justin Sun Prize“ atsisako tradicinių nominacijų, rekomendacijų ir cikliškų komisijų darbo ritmų. Vietoje to prizas siejamas tiesiogiai su konkrečiais matematikos uždaviniais, o įrodymo kokybė vertinama pagal griežtą formalizavimą ir verifikavimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad apdovanojimą teoriškai gali gauti bet kas, jei tik pateikiamas sprendimas atitinka taisykles ir gali būti patikrintas formaliomis priemonėmis. Iniciatyva taip pat pabrėžia, kad nėra skirties tarp žmogaus darbo ir DI indėlio, jei galutinis įrodymas yra patikrinamas.

    Pirmieji laimėtojai ir Navier–Stokso uždavinys

    Kartu paskelbti ir pirmieji „Justin Sun Prize“ laureatai už sprendimus bei formalizuotus įrodymus, susijusius su 66 matematikos uždaviniais. Didžiausias apdovanojimas, kaip skelbiama pranešime, atiteko „OpenAI“ tyrėjų komandai už sprendimą ir formalizuotą įrodymą, siejamą su trimačių Navier–Stokso lygčių egzistavimo ir glodumo problema.

    Navier–Stokso lygtys aprašo skysčių ir dujų judėjimą, todėl jų taikymai svarbūs nuo aerodinamikos iki klimato modelių. Ši tema ypač žinoma dėl to, kad 2000 metais Clay Mathematics Institute ją įtraukė į Septynių tūkstantmečio uždavinių sąrašą, kuriame už sprendimą numatyta 900 000 eurų siekianti premija.

    Kodėl akcentuojama formalioji verifikacija?

    Pastaraisiais metais matematikoje ir programų inžinerijoje vis didesnį vaidmenį įgauna formali verifikacija, kai įrodymas ar algoritmo teisingumas pateikiamas taip, kad jį gali patikrinti specialios sistemos. Tai mažina dviprasmybių riziką ir leidžia tiksliau atsekti, kokiomis prielaidomis remiamasi.

    „Justin Sun Prize“ koncepcija remiasi būtent šiuo principu: apdovanojamas ne vien idėjos originalumas, bet ir tai, ar įrodymas gali būti patvirtintas mašiniškai. Organizatorių teigimu, taip siekiama spartinti fundamentinius tyrimus ir geriau prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos į mokslą atneša DI įrankiai.

    „Mano turtas kilo iš matematikos ir į matematiką sugrįš“, – sakė Justinas Sunas.

    Pranešime taip pat teigiama, kad uždavinių sąrašas bus nuolat pildomas ir viešai atnaujinamas, o jau įtraukti uždaviniai nebus šalinami. Nurodoma, kad apdovanojimų išmokėjimo įrašai bus fiksuojami blokų grandinėje, o pati iniciatyva akcentuoja atvirumą, viešą naudą ir atvirąjį kodą.

    Numatoma, kad prizas galės būti išmokamas stabiliosiomis kriptovaliutomis, o mokėjimo būdas bus pasirenkamas laimėtojo. Organizatorių tikinimu, tai turėtų supaprastinti tarptautinius atsiskaitymus, tačiau praktinis įgyvendinimas ir skaidrumo standartai taps vienu svarbiausių aspektų, nuo kurių priklausys iniciatyvos patikimumas akademinėje bendruomenėje.