Tag: Justiniškės

  • Justiniškėse kyla naujas miškelis: 600 medžių ir krūmų kurs žalią barjerą nuo triukšmo

    Justiniškėse kyla naujas miškelis: 600 medžių ir krūmų kurs žalią barjerą nuo triukšmo

    Vilniuje, ties Justiniškių gatve, planuojama įrengti biologinės įvairovės miškelį, kuriame bus pasodinta 270 medžių ir 312 krūmų. Ilgainiui tankus želdynų masyvas turėtų tapti prieglobsčiu paukščiams, vabzdžiams ir smulkiesiems gyvūnams, o gyventojams suteikti daugiau pavėsio.

    Sodinimo darbai numatyti spalio ir lapkričio mėnesiais, o teritorija bus paruošta taip, kad augalai galėtų įsitvirtinti. Savivaldybė pabrėžia, kad ankstesni panašūs bandymai mieste ne visuomet buvo sėkmingi, todėl šį kartą daugiau dėmesio skiriama vietos sąlygoms ir priežiūrai.

    „Miškelio sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl daugiau dėmesio skiriame sodinukų įsitvirtinimui: parinkti tinkami augalai, paruoštas dirvožemis ir numatytas teritorijos aptvėrimas“, – sakė Vilniaus miesto vyriausioji ekologė Vaiva Marozienė.

    Šis želdynas nuo įprastų miesto želdinių skirsis sodinimo principu: jauni medeliai ir krūmai bus sodinami tankiai, pramaišiui, maždaug metro atstumu. Tokia schema imituoja natūralesnį atžėlimą, skatina augalų konkurenciją ir padeda formuotis įvairiarūšei, atsparesnei ekosistemai.

    Miškelyje planuojama sodinti dešimties rūšių medžius, tarp jų ąžuolus, klevus, egles, bukus, pušis, karpotuosius beržus, miškines obelis, vienpiestes gudobeles, kaukazines slyvas ir paprastuosius šermukšnius. Taip pat numatyti keturių rūšių krūmai: gervuogės, kalniniai serbentai, geltonžiedės sedulos ir juodavaisės aronijos.

    Didžiausias dėmesys bus skiriamas pirmiesiems trejiems augimo sezonams, kai augalams svarbiausia įsitvirtinti dirvoje ir išvystyti šaknų sistemą. Per šį laiką formuojasi ir dirvožemio mikroorganizmų bei grybų bendrijos, nuo kurių priklauso želdinių gyvybingumas bei atsparumas sausroms.

    Siekiant apsaugoti sodinukus nuo mindžiojimo, teritorija bus atskirta natūralia žabtvore, o sodinimo plotas mulčiuojamas, kad dirva lėčiau išdžiūtų ir mažiau želėtų piktžolės. Tokie sprendimai ypač svarbūs mieste, kur augalams tenka atlaikyti ne tik karščio bangas, bet ir intensyvų pėsčiųjų srautą.

    Darbus atliks Vilniaus miesto savivaldybės rangovė UAB „Stebulė“ pagal VšĮ Vilniaus miesto parkai parengtas schemas. Savivaldybė tikisi, kad užaugęs miškelis taps ir žaliuoju barjeru nuo gatvės sklindančio triukšmo bei dulkių, o vasarą padės mažinti karščio salos efektą tankiau užstatytoje teritorijoje.

    Vilniuje biologinė įvairovė skatinama ne vien miškeliuose: mieste įrengiamos ir biologinės įvairovės pievos, kurios šienaujamos rečiau, kad augalai galėtų natūraliai subrandinti sėklas. Tokiose vietose gerėja sąlygos apdulkintojams, o gyventojai dažniau mato natūralesnį miesto želdinimą, orientuotą ne tik į estetiką, bet ir į ekosistemų naudą.

  • Justiniškėse vaikų aikštelė tapo suaugusiųjų klubu: pavėsinė užpildyta, idėjos gimsta kasdien

    Justiniškėse vaikų aikštelė tapo suaugusiųjų klubu: pavėsinė užpildyta, idėjos gimsta kasdien

    Justiniškėse vaikų žaidimų aikštelėje atsiradusi pavėsinė netikėtai pakeitė kiemo ritmą: tėvai ir senjorai čia užsibūna ilgiau nei vaikai. Iš paprastos užuovėjos nuo saulės ar lietaus erdvė virto neformalia bendruomenės susitikimų vieta, kur mezgasi pažintys ir sprendžiami kasdieniai klausimai.

    Pavėsinės idėją Vilniaus dalyvaujamojo biudžeto programai pateikė justiniškietis Tomas Byla, auginantis du vaikus. Jo sumanymas gimė iš paprasto poreikio: kol vaikai žaidžia, suaugusiesiems dažnai tenka tiesiog laukti, todėl atsirado noras sukurti patogią vietą prisėsti ir pabūti drauge.

    „Norėjosi, kad tėvams buvimas aikštelėje nebūtų tik laukimas, kol vaikai baigs žaisti. Kad galėtume ir patys prisėsti, pabendrauti, pabūti“, – sakė Tomas Byla.

    Pasak gyventojų, pavėsinė beveik visada užimta: joje laiką leidžia mamos, vyresnio amžiaus žmonės, užsuka kaimynai iš gretimų kiemų. Tokios mažos viešosios erdvės vis dažniau tampa mikrobendruomenių centrais, nes suteikia paprastą, kasdienį pretekstą susitikti ne internetu, o gyvai.

    Įsitraukimas nesustojo ties įrengimu: žmonės jau svarsto, kaip erdvę toliau tobulinti, pavyzdžiui, įrengti stiklines sieneles, kurios apsaugotų nuo vėjo. Tai rodo, kad objektas tapo savas, o dalyvavimas miesto sprendimuose gali prasidėti nuo nedidelio, bet aiškiai jaučiamo pokyčio.

    Dalyvaujamasis biudžetas: kaip teikti idėjas

    Vilniuje gyventojai vėl kviečiami teikti idėjas programai „Dalyvauk! Vilnius“ ir siūlyti, kaip pagerinti savo seniūniją ar visą miestą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima viešąsias erdves, vaikų žaidimų aikšteles, poilsio zonas ar sprendimus, kurie padeda kurti saugesnę ir patogesnę kasdienę aplinką.

    Idėjų laukiama iki rugsėjo 27 dienos, o jas pateikti galima oficialioje programos svetainėje. Šiemet gyventojų iniciatyvoms numatoma daugiau nei 1 600 000 eurų: seniūnijų mažos apimties projektams skiriama 630 000 eurų, vienai seniūnijos idėjai numatant iki 30 000 eurų.

    Didelės apimties, visam miestui skirtoms idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vieno projekto biudžetas negali viršyti 250 000 eurų. Tokie skaičiai reiškia, kad dalis sprendimų gali būti greitai įgyvendinami konkrečiuose kiemuose, o ambicingesnės idėjos turi realią galimybę tapti miesto infrastruktūros dalimi.