Tag: K2PL

  • Lenkija nespėjo parengti ginklo modulių tankams K2PL – kontraktas atiteko norvegų „Kongsberg“

    Lenkijos gynybos pramonė turėjo kelerius metus parengti nuotoliniu būdu valdomą ginklo modulį tankams K2PL, tačiau užsakymas galiausiai atiteko norvegų bendrovei „Kongsberg“.

    Kaip rodo Lenkijos kariuomenės dokumentai, kuriuos paviešino portalas WNP, vietinis sprendimas – ZM „Tarnów“ sukurtas modulis A3B – bandymuose pasirodė gerokai prasčiau, nei tikėtasi, o tai pakurstė diskusijas dėl viso K2PL diegimo proceso.

    Bandymuose 2026 metų vasario 2 dieną poligone netoli Nowa Dębos tikrintas A3B modulis su kulkosvaidžiu demonstravo labai žemą taiklumą, palyginti su kariuomenės reikalavimais. Dokumentuose jis įvertintas kaip neatitinkantis reikalavimų ir smarkiai atsiliekantis nuo lūkesčių.

    Kontekstas platesnis nei vienas nepavykęs bandymas: K2PL programoje dalis komponentų turi būti suprojektuoti, pagaminti, integruoti ir išbandyti iš anksto, kad planuojami 2028 metais numatyti pirmųjų K2PL pristatymai nevėluotų.

    Kas nutiko per A3B bandymus

    Kariškių dokumentuose nurodyta, kad šaudant iš vietos į nejudantį taikinį vidutinis pataikymas buvo mažesnis nei 27 proc. 500 metrų atstumu, 10 proc. 1 000 metrų atstumu ir 0 proc. 1 500 metrų atstumu.

    Tuo pat metu kariuomenės lūkesčiai buvo gerokai aukštesni: atitinkamai daugiau kaip 90 proc., 70 proc. ir 50 proc. Be to, pažymėta, kad didžiausiu atstumu šūviai net nepasiekė taikinių, o jų pėdsakai aptikti maždaug 25 metrais arčiau.

    Dokumentai taip pat aprašo technines problemas, kurios galėjo turėti įtakos rezultatams: prastą termovizinės kameros kokybę, chaotišką automatinio taikinio sekimo sistemos darbą, nepakankamą stabilizaciją ir netikslius lazerinio tolimačio matavimus.

    Numuštas dronas – su išlygomis

    Bandymų metu užfiksuotas ir nedidelio drono numušimas, sunaudojus devynis šovinius. Tačiau kariškių aprašyme pažymėta, kad šaulys atstumą įvedė rankiniu būdu, remdamasis paties bepiločio operatoriaus pateikta informacija.

    Be to, dronas buvo sunaikintas po to, kai sumažino greitį ir pakeitė skrydžio kryptį. Kariškiai tokį epizodą įvertino kaip netinkamą ugnies valdymo sistemos panaudojimą, todėl, jų teigimu, jis neleidžia patikimai patvirtinti, ar sistema veikė taip, kaip turėtų.

    Sprendimas dėl K2PL modulio turėjo būti priimtas anksčiau

    Dokumentuose nurodoma, kad tankų gamintojas 2025 metų spalio pabaigą buvo įvardijęs kaip terminą sprendimui dėl ginklo modulio pasirinkimo. Įspėta, kad vėlavimas gali paveikti 2028 metais planuotas K2PL tiekimo datas.

    Ginklo modulis – tik viena detalė, bet ji reikalauja ilgo pasirengimo: jį reikia užsakyti, pagaminti, pristatyti, integruoti į platformą ir išbandyti. Tokie darbai paprastai planuojami metais į priekį.

    Tuo metu ZM „Tarnów“ kuriamas modulis, skirtas K2PL poreikiams ir žymimas A3K, dar nebuvo parengtas, todėl vasario bandymams pasiūlytas senesnis A3B, kuris turėjo tapti pagrindu galutiniam sprendimui.

    Galiausiai 2026 metų spalį kontraktas dėl modulių K2PL programai pasirašytas su Norvegijos „Kongsberg“. Tai ir paliko esminį klausimą: kodėl vietinis sprendimas nebuvo paruoštas laiku ir kaip ateityje geriau suderinti kariuomenės poreikius, terminus bei pramonės pajėgumus.

  • Lenkija ruošia tankų proveržį: „Hyundai Rotem“ K2 gamyba ir servisas persikelia į šalį

    Lenkija ruošia tankų proveržį: „Hyundai Rotem“ K2 gamyba ir servisas persikelia į šalį

    Lenkija spartina vienos didžiausių šarvuotosios technikos programų Europoje įgyvendinimą ir plečia K2 Black Panther tankų projektą. Esminis tikslas – greitai atkurti pajėgumus po paramos Ukrainai ir kartu sukurti vietinę gamybos bei remonto bazę, mažinančią priklausomybę nuo importo.

    Už naują investicijų etapą atsakinga Zakłady Mechaniczne „Bumar-Łabędy“ Gliwicuose, kur ruošiama infrastruktūra ir specialistų kompetencijos būsimai trečiajai vykdomajai sutarčiai su „Hyundai Rotem“. Ji turėtų apimti dar vienos K2 partijOS gamybą bei aptarnavimą, nors konkretūs skaičiai viešai kol kas neskelbiami.

    Investicijos į Lenkijos gynybos pramonės įmones, apie kurias pranešta kartu su Katovicų specialiąja ekonomine zona, bendrai siekia beveik 300 000 000 eurų. Dalies lėšų paskirtis – šarvuotosios technikos gamybos centro plėtra ir pajėgumų didinimas, kad darbai galėtų vykti šalies viduje.

    „Bumar-Łabędy“ gamykloje jau rengiama nauja dažymo infrastruktūra ir surinkimo linija, skirta K2 tankams. Per artimiausią laiką taip pat planuojama pradėti suvirinimo cecho bei mechaninio apdirbimo padalinio statybas, o visą modernizacijos etapą numatoma užbaigti 2028 metais.

    Pagal dabartinį planą būtent tada Lenkijoje turėtų startuoti pirmųjų K2PL varianto tankų surinkimas. K2PL – nacionaliniams reikalavimams pritaikyta versija, kurios vietinė gamyba svarbi ne tik dėl tiekimo greičio, bet ir dėl ilgojo ciklo priežiūros, atsarginių dalių bei remonto darbų kontrolės.

    Įmonės vadovybė akcentuoja, kad vien technologinės linijos nepakanka, todėl lygiagrečiai ruošiami ir žmonės. Darbuotojai mokomi eksploatacijos praktikos kariniuose vienetuose, dirbdami kartu su Korėjos specialistais, kad įgytų žinių apie konstrukciją, dažniausius gedimus ir aptarnavimo procedūras.

    Lenkijos gynybos ministerija anksčiau patvirtino, kad pasirašytos dvi vykdomosios sutartys: 2022 metais – dėl 180 K2GF tankų, o 2025 metais – dėl dar 116 K2GF ir 64 K2PL. Iš pastarųjų dalis būtų surenkama Pietų Korėjoje, o likusi dalis – Lenkijoje, kai tik bus parengti pajėgumai.

    Dar 2022 metais pasirašyta ir rėminė sutartis numato galimybę įsigyti iki 1 000 K2 tankų, iš kurių daugiau kaip 500 galėtų būti K2PL versijos, gaminamos šalies viduje. Jei šis planas bus įgyvendintas, Lenkija įgytų ne tik modernią šarvuotąją techniką, bet ir pramoninę bazę jos savarankiškam išlaikymui bei modernizavimui.

    Europoje tai atitinka platesnę tendenciją po 2022 metų: valstybės didina gynybos biudžetus, siekia trumpinti tiekimo grandines ir kuo daugiau remonto bei gamybos perkelti į savo teritoriją. Tokie projektai paprastai reiškia ir didesnę pridėtinę vertę vietos ekonomikai, tačiau reikalauja ilgalaikių investicijų į žmones, sertifikavimą ir kokybės kontrolę.

  • Pirmoji LOTR „Kleszcz“ partija Lenkijos kariuomenei: nauji 4×4 žvalgybos transporteriai jau daliniuose

    Lenkijos Ginkluotės agentūra pranešė, kad 2026 metų spalio 21 dieną pradėtas pirmųjų lengvųjų šarvuotų žvalgybos transporterių LOTR „Kleszcz“ perdavimas Sausumos pajėgų žvalgybos padaliniams. Pasak agentūros, dar viena transporterių siunta kariuomenę turėtų pasiekti iki 2026 metų pabaigos.

    Tiekimai vyksta įgyvendinant pirmąją vykdomąją sutartį, pasirašytą 2024 metų rugpjūtį, o visas pristatymų etapas numatytas iki 2028 metų. Lenkija šiais pirkiniais siekia sustiprinti taktinę žvalgybą ir duomenų perdavimą, ypač atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančias šiuolaikinio mūšio lauko sąlygas.

    Bazinis susitarimas dėl LOTR „Kleszcz“ buvo sudarytas 2024 metų vasario 28 dieną tarp Ginkluotės agentūros ir bendrovės „AMZ Kutno“. Jame apibrėžtos sąlygos atskiroms vykdomosioms sutartims, pagal kurias iki 2035 metų planuojama kariuomenei perduoti 286 tokio tipo žvalgybos transporterius.

    Pirmoji vykdomoji sutartis pasirašyta 2024 metų rugpjūčio 14 dieną ir apima 28 transporterių tiekimą kartu su logistiniu bei mokymų paketu. Agentūra pabrėžia, kad tai nėra vien tik technikos pirkimas, nes kartu diegiamos atsarginių dalių, remonto ir įgulų rengimo grandys, kurios lemia realų technikos parengtumą.

    Kam skirti LOTR „Kleszcz“?

    LOTR „Kleszcz“ kuriamas 4×4 ratinės platformos pagrindu ir skirtas žvalgybos padaliniams, kuriems būtinas mobilumas bei įgulos apsauga. Pagrindinė paskirtis yra dinamiškai rinkti informaciją apie priešininką ir mūšio aplinką, ją apdoroti ir perduoti kaip užšifruotus žvalgybos duomenis.

    Ginkluotės agentūros teigimu, vieno automobilio įgulą sudaro penkių karių žvalgybos grupė: vadas, vairuotojas mechanikas, žvalgybos ir ryšio sistemos operatorius, ginkluotės operatorius ir iškeliamos įrangos operatorius. Toks paskirstymas rodo, kad akcentas dedamas ne tik į transportą, bet ir į jutiklius, ryšį bei duomenų integraciją.

    Transporteris turėtų užtikrinti įgulos ir įrangos pervežimą, o prireikus suteikti ugnies paramą naudojant borto ginkluotę. Taip pat numatytos užduotys kovai su lengvai šarvuota technika, žemai skrendančiais oro taikiniais ir gyvąja jėga, kas atitinka pastarųjų metų tendenciją žvalgybos platformoms suteikti didesnį savarankiškumą.

    Papildomi pirkimai tankų batalionams

    Be pirmosios sutarties, 2026 metų gegužės 29 dieną pasirašytas dar vienas susitarimas dėl 24 transporterių įsigijimo pagal SAFE instrumentą. Šie automobiliai numatyti tankų batalionams, eksploatuojantiems K2GF ir K2PL, kur žvalgybos ir ryšio grandis yra itin svarbi efektyviam tankų vienetų veikimui.

    Dar 2024 metais, pristatant pirmąjį sandorį, tuometinis Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pabrėžė, kad tokie automobiliai kariuomenėje atlieka itin praktišką funkciją.

    „Tai yra Lenkijos kariuomenės akys ir ausys“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad modernioje karyboje žvalgyba vis labiau remiasi greitu duomenų surinkimu, jų apdorojimu ir perdavimu saugiais kanalais. Tokios platformos kaip LOTR „Kleszcz“ tampa jungtimi tarp stebėjimo priemonių, ugnies paramos ir vadovavimo grandžių, todėl jų diegimas dažnai vertinamas kaip vienas svarbiausių žingsnių didinant sausumos pajėgų operacinį efektyvumą.

  • „Kongsberg“ tieks ginkluotės stoteles tankams K2PL: kodėl Lenkijos gamintojai liko nuošalyje?

    Norvegijos gynybos technologijų grupė „Kongsberg“ pasirašė sutartį su Pietų Korėjos gamintoju Hyundai Rotem dėl nuotoliniu būdu valdomų ginkluotės stočių „Protector RS4“ tiekimo Lenkijos kariuomenei, vykdant K2 programą. Šios stotys bus montuojamos ne tik ant tankų K2PL, bet ir ant pagalbinių platformų, skirtų techninei pagalbai bei inžinerinėms užduotims.

    Sprendimas sukėlė diskusijų bangą Lenkijoje, kur dalis ekspertų ir politikų kelia klausimą, kodėl tokios įrangos tiekimas atiduodamas užsienio tiekėjui. Kritikai pabrėžia, kad šalyje veikia įmonės, turinčios patirties kuriant panašias nuotolines kovos modulių sistemas, todėl kontraktas galėjo sustiprinti vietos gynybos pramonę.

    Kas perkama ir kam to reikia?

    Nuotolinės ginkluotės stotys leidžia įgulai valdyti ant bokštelio montuojamą ginklą iš tanko ar šarvuotos platformos vidaus, neatsidengiant priešo ugniai. Praktikoje tai didina įgulos saugumą, gerina situacijos stebėjimą ir leidžia greičiau reaguoti, ypač kai kovos lauke daug bepiločių orlaivių bei stebėjimo priemonių.

    Sutartis apima ne vien pačius įrenginius, bet ir integraciją, atsargines dalis, apmokymus bei techninę priežiūrą. Tokie paketai gynybos pirkimuose dažnai būna ne mažiau svarbūs nei pati technika, nes nuo jų priklauso realus sistemos prieinamumas ir remonto greitis.

    Kiek kainuoja sutartis?

    Skelbiama, kad sandorio vertė siekia apie 700 milijonų Norvegijos kronų, tai yra maždaug 59 milijonus eurų. Pirmosios pristatymo fazės planuojamos 2027 metais, o tai dera su K2 platformos plėtros ir lokalizavimo grafiku Lenkijoje.

    Diskusijų centre atsidūrė ne tik suma, bet ir pinigų srauto kryptis: dalis komentatorių argumentuoja, kad lėšos galėjo likti Lenkijos ekonomikoje, jei nuotoliniai moduliai būtų užsakyti vietoje. Kita vertus, gynybos pirkimuose neretai renkamasi sprendimą, kuris greičiausiai pasiekia reikiamą brandą ir sertifikavimo lygį, ypač kai paraleliai vyksta didelės apimties platformos integracija.

    Kodėl tai kelia klausimų Lenkijos gynybos pramonei?

    Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, kad nuotolinė ginkluotės stotis nėra technologiškai sudėtingiausia tanko dalis, todėl ją galėtų pagaminti ir Lenkijos įmonės. Taip pat akcentuojama, kad vietos pramonė, būdama arčiau kariuomenės, galėtų greičiau reaguoti į pakeitimus, atsarginių dalių poreikį ir specifinius kariuomenės pageidavimus.

    „Ar tikrai net paprasčiausias K2 komponentas turi būti gaminamas užsienyje, kai Lenkijoje yra gamintojų, galinčių tai padaryti?“, – sakė Lenkijos viešojoje erdvėje cituojamas Michałas Dworczykas.

    Kita šios istorijos pusė susijusi su technologijų perdavimu ir gamybos lokalizavimu. Jei nuotoliniai moduliai tiekiami iš užsienio, esminiu klausimu tampa tai, kiek integracijos, aptarnavimo ir galimos gamybos etapų bus perkelta į Lenkiją, ir ar tai atvers kelią vietos įmonėms tapti tiekimo grandinės dalimi.

    „Kongsberg“ pėdsakas Lenkijoje didėja

    „Kongsberg“ nėra naujas tiekėjas regione: bendrovė jau daug metų dalyvauja gynybos projektuose, susijusiuose su pakrančių gynyba ir kitomis sistemomis. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija spartinti investicijas į priešdronines priemones, o tai skatina gamintojus kurti gamybos ir aptarnavimo bazes arčiau klientų.

    Skelbta ir apie planus statyti gamyklą Pomeranijoje, netoli Trijų miestų, kuri turėtų prisidėti prie prieš bepiločius orlaivius skirtų sistemų gamybos bei aptarnavimo. Jei projektai bus įgyvendinti pagal planą, tai gali tapti argumentu, kad dalis vertės grandinės vis dėlto persikels į vietos rinką, net jei konkretus K2PL komponentas šį kartą užsakomas iš užsienio.

  • Lenkija renkasi „Ponar Wadowice“: įmonė taps svarbiu K2PL tankų remonto ir gamybos grandies tašku

    Lenkijos gynybos ministerija patvirtino įmonę „Ponar Wadowice“ kaip vieną pagrindinių partnerių, numatytų K2 ir K2PL programoje. Sprendimas susijęs su technologijų perdavimu ir pajėgumų kūrimu, kad dalis tankų komponentų būtų aptarnaujami, remontuojami ir gaminami Lenkijoje.

    Ministerijos žingsnis reiškia, kad atveriamas kelias detalesnėms deryboms su Pietų Korėjos gamintoju „Hyundai Rotem“. Toks modelis paprastai siejamas su tikslu mažinti priklausomybę nuo užsienio serviso, trumpinti remonto terminus ir stiprinti vietos pramonės kompetencijas.

    Kas patikėta „Ponar Wadowice“?

    Skelbiama, kad „Ponar Wadowice“ numatoma atsakomybė apima techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto darbus pasirinktoms K2 tankų sistemoms. Taip pat kalbama apie hidropneumatinės pakabos komponentų gamybą ir jų aptarnavimą, kurie būtų integruojami į Lenkijoje montuojamas mašinas.

    „Verta pabrėžti, kad mūsų bendrovė buvo nurodyta kaip partnerė tiek remonto, serviso ir priežiūros, tiek hidropneumatinės pakabos elementų gamybos srityse“, – sakė „Ponar Wadowice“ vadovas Marekas Warzecha.

    Prieš priimant sprendimą įmonėje buvo atliktas išsamus pramoninės parengties vertinimas, kurį vykdė „Hyundai Rotem“ ekspertai. Toks auditas gynybos projektuose paprastai tikrina infrastruktūrą, kokybės užtikrinimo procesus, tiekimo grandinės patikimumą ir inžinerines kompetencijas.

    K2PL: kuo skirsis nuo bazinės versijos?

    K2 „Black Panther“ priskiriamas 3+ kartos pagrindinių tankų klasei: jis sveria apie 55 tonas, turi 1 500 arklio galių dyzelinį variklį bei automatinę pavarų dėžę. Pagrindinis ginklas yra 120 milimetrų lygiavamzdis pabūklas su automatiniu užtaisu, leidžiančiu palaikyti aukštą šaudymo tempą.

    Numatoma, kad K2PL versija bus pritaikyta Lenkijos reikalavimams, įskaitant sustiprintą šarvavimą, platesnes situacinio suvokimo galimybes ir aktyvios apsaugos sistemą. Toks „polonizacijos“ kelias įprastas didelės vertės ginkluotės sandoriuose, kai kartu kuriama vietinė priežiūros ir modernizavimo bazė.

    Iki kitų metų pabaigos Lenkijos kariuomenė turėtų turėti 296 K2 tankus bazinėje konfigūracijoje, o K2PL tiekimai planuojami iki 2030 metų. Taip pat užsakytos 81 paramos mašinos K2 platformoje, skirtos tiltų tiesimui, inžinerinėms užduotims ir techninei evakuacijai.

    „Esame įsitikinę, kad sprendimą nulėmė mūsų ilgametė patirtis kuriant ir gaminant modernias pakabas, pažangus įrengimų parkas ir inžinierių kompetencijos“, – sakė „Ponar Wadowice“ technikos ir plėtros vadovas Piotras Rosikowskis.

    „Ponar Wadowice“ pabrėžia turinti gynybos sektoriui reikalingus kokybės valdymo standartus ir leidimus, o jos hidraulikos technologijos jau taikomos įvairiose karinėse platformose. Jei derybos su „Hyundai Rotem“ bus sėkmingos, bendrovės vaidmuo K2PL grandinėje gali tapti vienu iš kertinių elementų kuriant vietinį tankų aptarnavimo ir komponentų gamybos centrą.

  • Lenkija po beveik 20 metų pertraukos ruošiasi atnaujinti tankų gamybą: kas vyks Glivicuose nuo 2028?

    Lenkijos gynybos pramonėje bręsta reikšmingas lūžis: po ilgos pertraukos šalis vėl gali grįžti prie naujų tankų gamybos. Paskutinis Lenkijoje surinktas naujas tankas nuo konvejerio nuriedėjo 2009 metais, o dabar svarstoma, kad gamyba galėtų atsinaujinti 2028 metais.

    Kaip rašo Lenkijos spauda, pagrindinis pretendentas tapti naujosios linijos centru yra Glivicuose veikiantys „Bumar-Łabędy“ mechanikos gamyklos pajėgumai. Įmonė dešimtmečius buvo svarbiausias, o taikos metu faktiškai vienintelis Lenkijos tankų gamintojas, tačiau po 2009 metų kompetencijos dalinai išsibarstė.

    Kas numatyta K2PL programoje?

    Šiuo metu didžiausiu „Bumar-Łabędy“ projektu laikomas K2PL, susijęs su Pietų Korėjos K2 platformos adaptavimu Lenkijos poreikiams ir gamybos lokalizavimu. Pagal skelbiamą informaciją, sutartiniai planai numato, kad 2028–2030 metais iš Glivicų galėtų išriedėti 61 serijinis tankas.

    Taip pat planuojama, kad 2029–2031 metais būtų gaminama daugiau kaip 70 paramos ir specialios paskirties platformų, skirtų užtikrinimui, mobilumui ir inžinerinėms užduotims. Lygiagrečiai numatomas pilno aptarnavimo ir galutinio surinkimo centro sukūrimas K2 šeimos technikai, o vėlesni kontraktai turėtų didinti gamybos ir technologijų lokalizavimo dalį Lenkijoje.

    Varžybos dėl vaidmens tęsiasi

    Lenkijos šarvuotosios technikos ekosistema neapsiriboja vien Glivicais. Svarbiais centrais įvardijami ir Poznanės bei Stalova Volios regionai, kurie siekia dalies dideliame modernizacijos portfelyje.

    Skelbiama, kad Poznanėje planuojama jungti Wojskowe Zakłady Motoryzacyjne S.A. ir H. Cegielski-Poznań S.A., kuriant didesnį šarvuotosios pramonės vienetą. Jam ateityje galėtų tekti specializuotų mašinų gamyba, susijusi su Borsuk platforma ir jos išvestinėmis.

    Ką tai reiškia regionui ir kariuomenei?

    Tankų gamybos atnaujinimas po beveik dviejų dešimtmečių būtų ne tik karinis, bet ir pramoninis sprendimas: reikėtų atkurti tiekimo grandines, parengti darbuotojus, investuoti į suvirinimo, korpusų gamybos, elektronikos integracijos bei bandymų infrastruktūrą. Dėl to projektas gali tapti vienu didžiausių Lenkijos gynybos pramonės atsigavimo testų artimiausiam dešimtmečiui.

    Lenkijai spartinant sausumos pajėgų modernizaciją, K2PL kryptis vertinama kaip bandymas sujungti greitą technikos įsigijimą su ilgalaikiu gebėjimu dalį gamybos ir aptarnavimo perkelti į nacionalinį pramonės pagrindą. Galutinės apimtys ir lokalizavimo mastas priklausys nuo tolesnių derybų, finansavimo ir papildomų sutarčių.

  • Vos ne bankrutavusi Huta Częstochowa grįžta su gynybos kontraktu: šarvo plienas tankams K2PL

    Lenkijos plieno gamintoja Huta Częstochowa po kelių metų krizių vėl atsidūrė dėmesio centre: neoficialiai skelbiama, kad įmonė ruošiasi tiekti šarvui skirtą plieną tankų K2PL programai. Apie planuojamą susitarimą pranešė Lenkijos žiniasklaida, o jo pasirašymo laukiama per tarptautinę gynybos pramonės parodą MSPO Kielcuose.

    Minimas partneris yra Pietų Korėjos gamintojas „Hyundai Rotem“, vystantis K2 platformą, o K2PL būtų Lenkijai pritaikyta versija. Toks užsakymas Huta Częstochowa reikštų svarbų sugrįžimą į gynybos pramonės tiekimo grandinę, kurioje šarvo plieno kokybė ir sertifikavimas yra kritiniai.

    Kas yra K2PL ir kodėl svarbus plienas

    K2PL projektas siejamas su vadinamąja tankų K2 polonizacija, kai dalis gamybos, surinkimo bei komponentų perkeliami į Lenkiją. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daug kalbama apie šio proceso iššūkius ir galimas vėlavimo rizikas, todėl vietinių tiekėjų įtraukimas laikomas vienu iš būdų stabilizuoti planus.

    Šarvo plienas yra viena iš sudėtingiausių tiekimo pozicijų: čia svarbūs ne tik metalo mechaniniai parametrai, bet ir atsparumo balistikai bandymai, nuoseklumas tarp partijų, atsekamumas bei atitiktis karinės paskirties produkcijos reikalavimams. Dėl to tokio tipo kontraktai paprastai vertinami kaip strateginiai.

    Nuo sustabdytos veiklos iki strateginio statuso

    Dar 2019 metais Huta Częstochowa faktiškai sustabdė gamybą, o įmonės ateitis ilgą laiką buvo neaiški dėl teisinių ir finansinių problemų. Vėliau įvyko keli nuosavybės ir veiklos modelio pokyčiai, įskaitant laikotarpius, kai gamyba vėl buvo stabdoma.

    Lūžiu tapo perėmimas į valstybinio kapitalo grupės „Węglokoks“ orbitą: po nuomos ir gamybos atnaujinimo įmonė pradėjo grįžti į rinką. Kartu Huta Częstochowa buvo įtraukta į strateginių įmonių sąrašą dėl galimybių gaminti dvigubos paskirties produkciją, o tai sustiprino jos pozicijas gynybos segmentui.

    Taip pat akcentuojama, kad nuo balandžio įmonė turi leidimus, susijusius su šarvui ir balistinei apsaugai skirtų plieno gaminių gamyba bei prekyba. Jei susitarimas dėl K2PL plieno tiekimo pasitvirtintų, tai būtų aiškus ženklas, jog gamykla po ilgos turbulencijos pereina į augimo etapą.

  • Lenkija perka šimtus K2 tankų: kodėl Pietų Korėja jiems numato kitą vaidmenį nei Varšuva

    Pietų Korėjoje iš gamybos linijos rieda naujausia K2 tankų partija, skirta Lenkijos kariuomenei. Gamintoja „Hyundai Rotem“ tikina, kad 2025 metais pasirašyto kontrakto grafikas vykdomas sparčiau nei numatyta, o kartu plečiama ir gamybinė bazė, reikalinga būsimiems K2PL bei pagalbiniams šarvuotiems variantams.

    Lenkijos K2 programa prasidėjo po 2022 metų vasario įvykių, kai Rusija bandė užimti Kyjivą, o Lenkija perdavė Ukrainai dalį savo ginkluotės. Tuomet Varšuva pietų korėjietiškus pirkimus išplėtė ne tik tankais, bet ir K9 savaeigėmis haubicomis, FA-50 mokomaisiais-koviniais lėktuvais bei K239 „Chunmoo“ raketų sistemomis.

    Kontraktai ir K2PL planas

    2022 metų vasarą buvo pasirašyta pagrindinė sutarties struktūra, numatanti galimybę įsigyti iki 1 000 K2 tankų, o pirmasis vykdomasis kontraktas apėmė 180 K2 už maždaug 3,1 mlrd. eurų. Lenkijoje šie tankai įvardyti K2GF, nes turėjo greitai užpildyti pajėgumų spragą, kol bus diegiami ilgesnio laikotarpio sprendimai.

    Antrasis vykdomasis kontraktas, pasirašytas 2025 metais, numato dar 180 tankų ir 81 pagalbinę mašiną ant K2 bazės, o bendra vertė siekia apie 6,0 mlrd. eurų. Pagal šį planą dalis tankų bus K2PL konfigūracijos, pritaikytos Lenkijos reikalavimams, taip pat numatytas reikšmingas surinkimo ir komponentų perdavimo etapas Bumar-Łabędy gamykloje Glivicuose.

    K2PL turėtų gauti papildomą apsaugą, aktyvią apsaugos sistemą, kovos su dronais sprendimus ir kitus patobulinimus, kurie vis dažniau laikomi būtinybe, stebint karo Ukrainoje pamokas. Šiame kare tankų išgyvenamumą lemia ne vien šarvai, bet ir jutikliai, ryšys, elektroninė kova bei apsauga nuo bepiločių.

    Kodėl K2 vaidmuo skiriasi?

    Lenkijoje K2 tankai daugiausia nukreipiami į dalinius šiaurės rytuose, netoli sienos su Kaliningrado sritimi. Anksčiau akcentuota, kad lengvesnis už „Abrams“ K2 geriau tinka ežerų, upių ir miškų gausiam regionui, kuriame mobilumas ir infrastruktūros ribojimai tampa svarbūs.

    Tuo metu Pietų Korėjoje K2 dažniau vertinamas kaip mažesnės gausos, technologiškai pažangesnis tankas, skirtas lemiamoms operacijoms, o kasdienėms užduotims ir glaudesniam bendradarbiavimui su pėstininkais dažniau naudojami modernizuojami K1. Toks pajėgų modelis rodo skirtingą doktriną: kur vienoje šalyje K2 matomas kaip plataus masto fronto linijos instrumentas, kitoje jis tampa aukštesnės klasės rezervu sudėtingiausiems scenarijams.

    Pietų Korėjos kariškiai tarp norimų patobulinimų dažnai mini nuotoliniu būdu valdomą kulkosvaidžio modulį ir aktyvią apsaugą, kuri ne tik trukdytų atakuojančioms sistemoms, bet ir fiziškai naikintų grėsmes. „Šiandien tankui svarbu ne tik atlaikyti smūgį, bet ir laiku pamatyti grėsmę bei ją neutralizuoti dar ore“, – sakė su „Hyundai Rotem“ bendradarbiaujantis atsargos karininkas.

    Pagalbinės mašinos ir varikliai

    Lenkijos užsakymas išsiskiria ir tuo, kad kartu numatytos pagalbinės mašinos ant K2 platformos: techninės pagalbos, inžinerinės ir tiltų klojimo variantai. Pietų Korėjos sausumos pajėgos tradiciškai naudoja pagalbines mašinas, paremtas K1 platforma, todėl K2 bazės pagalbiniai modeliai iš esmės kuriami pirmą kartą, o tai didina programos technologinę ir pramoninę svarbą.

    Lygiagrečiai plečiama ir variklių gamyba. K2 tankams nuo 2019 metų naudojamas DV27 dyzelinis variklis, o nauja gamykla Gunsan mieste turi padidinti gamybos apimtis iki maždaug 240 variklių per metus. Skelbiama, kad būtent iš šios gamybos bazės planuojama tiekti variklius būsimiems K2PL, o Lenkijoje dar sprendžiama, kas atliks sudėtingiausio lygio variklių priežiūrą ir remontą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai neapsiriboja vien tankų pristatymu: ilgalaikį pajėgumą lemia atsarginių dalių grandinė, remonto infrastruktūra, įgulų rengimas ir modernizavimo ciklai. Dėl to Lenkijos pasirinktas modelis, apimantis surinkimą šalies viduje ir technologijų perdavimą, tampa vienu svarbiausių veiksnių, nulemsiančių, kaip greitai K2 šeima pereis nuo pirkimo prie tvaraus naudojimo.

  • Lenkija ruošia naują K2 tankų sandorį: paaiškėjo, kiek jų bus ir kiek gamins vietoje

    Lenkija ruošia naują K2 tankų sandorį: paaiškėjo, kiek jų bus ir kiek gamins vietoje

    Lenkija rengiasi dar vienam vykdomajam susitarimui dėl Pietų Korėjoje sukurto pagrindinio kovos tanko K2. Gynybos sektoriuje svarstoma, kad šiais metais pasirašius naują sutartį bendras įsigyjamų K2PL skaičius galėtų pasiekti 210 vienetų, o kartu planuojama ir 35 specializuotos platformos.

    K2 šeimos tankus gamina Pietų Korėjos bendrovė „Hyundai Rotem“, o bazinė K2GF (Gap Filler) versija Lenkijoje vertinama kaip tarpinis sprendimas greitai stiprinti šarvuotąsias pajėgas. Tankas turi 120 mm lygiavamzdę patranką, automatinį užtaisymo mechanizmą, trijų žmonių įgulą ir dyzelinį variklį, kurio galia siekia apie 1 500 arklio galių.

    Programos tikslas yra kur kas platesnis nei kelių šimtų vienetų pirkimas. Lenkija yra paskelbusi siekį pagal bendrąją programą pasiekti iki 1 000 K2 tankų ribą, o tam prireiktų kelių atskirų vykdomųjų sutarčių, kurios apibrėžtų kiekius, pristatymo grafikus, vietinės pramonės įtraukimą ir techninių versijų apimtį.

    Iki šiol Lenkija jau buvo pasirašiusi dvi vykdomąsias sutartis. Pirmoji, sudaryta 2022 metais, apėmė 180 K2GF tankų įsigijimą, kurie, skelbiama, jau perduoti Lenkijos kariuomenei ir paskirstyti keliems mechanizuotiems bei šarvuotiesiems daliniams.

    Antroji vykdomoji sutartis apėmė dar 180 tankų, iš jų dalis turėtų būti modernizuotos K2PL versijos. K2PL laikomas Lenkijos poreikiams pritaikytu variantu, kuriame numatomi svarbūs patobulinimai, įskaitant aktyvios apsaugos sprendimus ir papildomas priemones prieš bepilotes grėsmes, kurios tapo vienu pagrindinių šiuolaikinio mūšio lauko veiksnių.

    Vienas esminių programos aspektų yra gamybos ir surinkimo perkėlimas į Lenkiją, kad šalis įgytų ne tik techniką, bet ir ilgalaikius pajėgumus ją prižiūrėti, modernizuoti bei užtikrinti atsarginių dalių tiekimą. Viešai aptariama, kad dalis K2PL turėtų būti surenkami Lenkijos gamyklose, o lygiagrečiai planuojami ir specializuoti šarvuoti inžineriniai bei paramos variantai, reikalingi pilnaverčiam tankų dalinių veikimui.

    Tolesnės derybos ir sprendimai dėl naujų sutarčių bus svarbūs ne tik skaičiams, bet ir galutinei K2PL konfigūracijai, gamybos lokalizacijos apimčiai bei pristatymų tempui. Ši tema išlieka jautri ir dėl regiono saugumo situacijos, kai NATO rytinio sparno valstybės spartina šarvuotųjų pajėgų modernizavimą ir didina atsparumą tiek klasikinėms, tiek dronų ir elektroninės kovos grėsmėms.

  • Lenkija ruošia K2PL tankų gamybą ir eksportą: pirmieji iš gamyklos turėtų išriedėti 2028 metais

    Po maždaug 25 metų pertraukos Lenkija planuoja sugrįžti prie tankų gamybos, o pirmieji K2PL modeliai iš šalies gamyklų turėtų išriedėti 2028 metais. Varšuva pabrėžia, kad vien vidaus užsakymų gali nepakakti, todėl kartu nuo pradžių dėliojamas ir eksporto scenarijus.

    Gamybos pagrindas – susitarimai su Pietų Korėjos gamintoju Hyundai Rotem dėl K2 platformos ir jos polonizuotos versijos K2PL. Planuojama, kad Glivicų pramonės bazėje būtų ne tik surenkami tankai, bet ir nuosekliai perimamos technologijos bei gamybinės kompetencijos.

    Gamyba Glivicuose ir terminai

    Pagal viešai aptartą kryptį K2PL projektas apima lokalizuotą gamybą Lenkijoje, kad dalis tiekimo grandinės, aptarnavimo ir modernizavimo darbų liktų šalies įmonėms. Tai svarbu ir kariniam mobilumui, ir technikos priežiūrai, kai atsarginių dalių bei remonto pajėgumų reikia čia pat, o ne už tūkstančių kilometrų.

    Skelbiama, kad artimiausi tikslai siejami su pirmųjų K2PL vienetų pagaminimu 2028 metais. Kartu akcentuojama, jog vien tankų surinkimas nėra galutinis tikslas – siekiama, kad ilgainiui didėtų vietoje atliekamų darbų apimtis, įskaitant aptarnavimą, modifikacijas ir dalies komponentų gamybą.

    Kodėl kalbama apie eksportą?

    Lenkijos politikai atvirai įvardija, kad vien nacionalinės kariuomenės poreikiai nebūtinai užtikrins ilgalaikį gamybos pelningumą ir stabilų užsakymų srautą. Dėl to svarstoma, kaip nuo pat pradžių pritraukti užsienio pirkėjus ir kurti modelį, leidžiantį gamykloms dirbti nuolat, o ne „bangomis“ pagal vieną didelį vidaus kontraktą.

    Seimo gynybos komiteto vadovas Andrzejus Grzybas viešai akcentavo, kad gamybą reikėtų orientuoti ne tik į Lenkijos kariuomenę, bet ir į partnerius užsienyje.

    „Vien vidaus užsakymai nepadės užtikrinti ilgalaikės gamybos tęstinumo. Jei norime išlaikyti pajėgumus ir auginti pramonę, turime ieškoti partnerių ir klientų už Lenkijos ribų“, – sakė Andrzejus Grzybas.

    Lenkijos viešojoje erdvėje taip pat minima, kad kariuomenės poreikiai teoriškai galėtų būti gerokai didesni nei dabar užsakytas kiekis, o ilgalaikėje perspektyvoje kalbama net apie maždaug 1 000 vienetų, paremtų korėjietiška konstrukcija. Tokie skaičiai rodo ambiciją sparčiai atnaujinti šarvuotąsias pajėgas, tačiau kartu paaiškina, kodėl pramonė nori turėti ir eksporto „antrą koją“.

    Įstatymai ir sandoriai tarp vyriausybių

    Eksporto planams paremti Lenkijoje svarstomi teisiniai pokyčiai, kurie palengvintų ginkluotės pardavimą per sandorius tarp vyriausybių. Tokia schema dažnai pasirenkama, kai pirkėjas nori aiškios valstybės garantijos, politinio įsipareigojimo ir greitesnių procedūrų nei įprasti viešieji pirkimai.

    Už šių pokyčių parengimą atsakinga Gynybos ministerija, o kartu numatoma stiprinti Ginkluotės agentūros vaidmenį. Analizuojami kitų valstybių modeliai, įskaitant Pietų Korėjos ir Prancūzijos praktiką, kur eksporte reikšmingą dalį prisiima valstybė, padėdama pramonei sudaryti didelės apimties gynybos sandorius.

    Jei planai bus įgyvendinti, K2PL programa Lenkijai taptų ne vien kariuomenės modernizavimo priemone, bet ir bandymu sugrįžti į Europos gynybos pramonės eksportuotojų gretas. Esminis klausimas išliks tas pats: ar pavyks suderinti technologijų perėmimą, gamybos tempą ir realią paklausą užsienyje.