CP v2

Tag: Kachovkos HES

  • Kachovkos vandens telkinio ateitis: atkurti užtvanką ar išsaugoti Didįjį Lugą?

    Kachovkos tvenkinio sunaikinimas pakeitė Pietų Ukrainos ekonomiką, vandens tiekimą ir gamtą, o diskusija dėl ateities vis dar kelia aštrių nesutarimų. Ukrainai atgavus kontrolę teritorijoje, kyla klausimas, ar atkurti Kachovkos hidroelektrinę ir tvenkinį, ar palikti atsigavusias užliejamų pievų ekosistemas.

    Dalis regiono politikų ir verslo atstovų pabrėžia, kad tvenkinys dešimtmečius buvo stabilus vandens šaltinis pramonei ir žemės ūkiui. Jų vertinimu, be šio rezervuaro didėja rizika darbo vietoms, vietos biudžetų pajamoms ir apskritai maisto tiekimo grandinei, kuri remiasi drėkinamu ūkiu.

    „Mes gyvename ne istorinių baladžių laikais: čia yra miestai, gamyklos ir žemės ūkis, nuo kurio priklauso šalies aprūpinimas maistu“, – sakė Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas.

    Šią stovyklą remiantys vietos atstovai akcentuoja ir praktinius skaičius: po užtvankos griūties dalis laukų nustojo gauti drėkinimo vandenį, o kai kuriuose rajonuose minimi apie 27 000 hektarų plotai. Pasak jų, tai reiškė mažesnį derlių, mažėjančias ūkininkų pajamas ir sezoninių darbų nykimą.

    Verslo argumentų sąraše minima ir logistika: tvenkinys anksčiau buvo svarbi vidaus vandenų transporto grandis, o jam išnykus dalis krovinių persikėlė į kelius ir geležinkelius. Tai, anot kritikų, didina kaštus ir daro regioną mažiau konkurencingą.

    Kita diskusijos pusė ragina neskubėti su atstatymu ir kalba apie gamtos atsigavimą buvusio tvenkinio dugne. Aplinkosaugininkai teigia, kad grįžtančios pievos, jaunuolynai ir natūralūs vandens telkiniai formuoja ekosistemą, kuri gali būti vertingesnė už sugrąžintą dirbtinį rezervuarą.

    „Užliejamos teritorijos reguliuoja klimatą, sulaiko vandenį ir kuria išskirtinę biologinę įvairovę – šios paslaugos gali duoti daugiau naudos nei bet kuri užtvanka, kuri viską vėl užlietų“, – sakė ekologas Vadymas Maniukas.

    Mokslininkai taip pat kelia idėją buvusio tvenkinio teritoriją kryptingai įtraukti į saugomų teritorijų tinklą. Argumentuojama, kad dalis Dnipropetrovsko srities žemių yra intensyviai naudojamos žemės ūkiui, todėl naujas gamtos apsaugos branduolys galėtų tapti reikšmingu biologinės įvairovės atkūrimo projektu.

    Tuo pat metu vandens tiekimo klausimas, pasak infrastruktūros specialistų, sprendžiamas ir be tvenkinio atstatymo. Nurodoma, kad po katastrofos leista pagreitinta tvarka įgyvendinti naujus vandentiekio sprendimus, kurie vandeniu aprūpina Nikopolį, Marhanecą, Pokrovą ir aplinkines bendruomenes, taip pat dalį pramonės poreikių.

    Vietos gyventojų patirtys rodo, kad pereinamasis laikotarpis buvo skausmingas: kai kur centralizuotas vandens tiekimas stabilizavosi tik po kelių mėnesių. Vis dėlto situacijai gerėjant, ginčas persikelia į ilgesnio laikotarpio pasirinkimą, kuris lems regiono ekonomiką, gamtą ir saugumą dešimtmečiams.

    Sprendimą apsunkina ir karo realybė: naujai apžėlę plotai bei sudėtingas reljefas keičia teritorijos prieinamumą ir kontrolę, todėl bet koks didelis infrastruktūros projektas turėtų būti vertinamas kartu su saugumo rizikomis. Kol kas aišku viena: Kachovkos tvenkinio klausimas Ukrainoje tampa ne tik techniniu, bet ir politiniu pasirinkimu tarp skirtingų ateities scenarijų.

  • Kachovkos rezervuaro vietoje užfiksuotos dešimtys pelikanų: kariškiai paviešino retus vaizdus

    Ukrainos pietų gynybos pajėgos pranešė, kad buvusios Kachovkos tvenkinio teritorijoje vėl pastebėti pelikanai. Kadrus, nufilmuotus bepiločiu orlaiviu, paviešino 128-oji atskiroji sunkioji mechanizuota brigada.

    Vaizduose matyti dešimtys paukščių, susitelkusių ant išdžiūvusio, sutrūkinėjusio grunto, kuris iki 2023 metais įvykusios katastrofos buvo apsemtas vandeniu. Kariškiai teigia, kad paukščiai elgėsi ramiai ir, sprendžiant iš įrašų, nebuvo trikdomi.

    „Jie sugrįžo ten, kur rusai bandė viską išdeginti. Laukiniai pelikanai vėl buvusio Kachovkos rezervuaro pakrantėse. Okupantai susprogdino užtvanką, bet Didysis Luhas atgimsta“, – sakė brigados atstovai, komentavę įrašą.

    Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sugriovimas 2023 metais sukėlė vieną didžiausių regiono ekologinių nelaimių: staigus vandens lygio kritimas pakeitė buveines, išplovė teršalus, o dalis gyvūnų ir paukščių populiacijų patyrė didžiulius nuostolius. Pasekmės buvo juntamos ir žemupyje bei pakrantėse, nes nuosėdos ir šiukšlės buvo nešamos tolyn.

    Ornitologai ir ekologai anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad tokie staigūs pokyčiai ne tik naikina senąsias ekosistemas, bet ir sukuria sąlygas formuotis naujoms. Pelikanų pasirodymas šioje teritorijoje siejamas su tuo, kad atsivėrusios seklumos ir naujai susiformavę vandens telkiniai gali tapti laikinu poilsio ar maitinimosi tašku migruojantiems paukščiams.

    Specialistai taip pat primena, kad iki tvenkinio suformavimo šiose vietovėse egzistavo Didžiojo Luho užliejamos pievos ir pelkynų sistema, istoriškai buvusi svarbi daugybei rūšių. Dėl to pavieniai pranešimai apie retų paukščių sugrįžimą vertinami kaip ženklas, jog kai kurios natūralios buveinės gali bent iš dalies atsikurti, nors ilgalaikės raidos scenarijai išlieka neaiškūs.

  • Juodoji jūra po Kachovkos HES susprogdinimo: mokslininkas paaiškino, kodėl ji atsigavo greičiau

    Apie tai kalbėjo Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Jūrų biologijos instituto direktoriaus pavaduotojas, biologijos mokslų daktaras Viktoras Demčenka. Jo teigimu, didžiausią smūgį sukėlė į jūrą patekęs gėlas vanduo, užterštas organinėmis ir pramoninėmis medžiagomis, išplautomis iš užlietų teritorijų.

    „Per pirmąsias tris–penkias dienas po avarijos vandens druskingumas net ties Odesa sumažėjo kelis kartus: nuo 16–17 promilių iki maždaug trijų. Žuvys, pablogėjus sąlygoms, gali migruoti. Taip jos ir padarė“, – sakė V. Demčenka.

    Mokslininko teigimu, dalis rūšių gali išgyventi staigius druskingumo pokyčius, tačiau daug jūrinių organizmų gėlo vandens neatlaiko. Dėl to dalis pakrančių ekosistemų patyrė didelį mirtingumą, ypač ten, kur gėlo vandens masės ir teršalai laikėsi ilgiau.

    Vienas aiškiausių poveikio pavyzdžių – midijos, kurios prisitvirtina prie dugno ir negali pasitraukti iš pavojingos zonos. Pasak V. Demčenkos, pakrantėje tuo metu žuvo daugiau kaip 3 000 tonų midijų, o jų žūtis tapo svarbiu rodikliu vertinant ekologinę žalą.

    V. Demčenka pažymėjo, kad instituto specialistai rinko duomenis su galimu ekocidu susijusiame tyrime, vertindami biologinės įvairovės praradimus. Midijos, anot jo, yra patogus vertinimo objektas, nes tai ir komerciškai reikšminga rūšis, todėl jos netektys lengviau objektyviai apskaičiuojamos nei migruojančių žuvų ar atviroje jūroje gyvenančių organizmų.

    „Migruojančios žuvys ar vandenyje gyvenantys organizmai galėjo žūti, bet tai įrodyti sudėtinga: reikia plataus masto stebėsenos, sugaudymo ar žuvusių organizmų registravimo didelėse teritorijose“, – aiškino mokslininkas.

    Tyrėjai fiksavo, kad po įvykio ekosistemoje vyko ir priešingi procesai: dalis rūšių traukėsi, o kitos – sparčiai dauginosi. Pasak V. Demčenkos, laikinai pagerėjus maisto bazei išaugo kai kurių dugninių smulkių vėžiagyvių, mintančių organinėmis liekanomis, gausa, tačiau per maždaug metus rūšinė struktūra grįžo prie įprastų vidutinių rodiklių.

    Midijų populiacijos, anot jo, taip pat pradėjo atsikurti. Viena iš priežasčių – gėlo vandens sluoksnis daugiausia slinko paviršiumi maždaug 2–3 metrų gylyje, todėl dalis gilesnėse vietose gyvenusių midijų išliko, o vėliau sudarė pagrindą atsinaujinimui.

    „2024 metais matėme midijų dauginimosi suaktyvėjimą. Anksčiau konkurencija dėl vietos prisitvirtinti buvo didesnė, o po katastrofos išlikusioms midijoms sąlygos kurį laiką buvo palankesnės“, – teigė V. Demčenka.

    Ekspertai pabrėžia, kad greitesnis kai kurių rodiklių grįžimas į įprastas ribas nereiškia, jog padariniai visiškai išnyko. Tokie įvykiai gali pakeisti buveines, maisto grandines ir pakrančių zonų būklę ilgesniam laikui, o tikslus poveikis priklauso nuo nuolatinės stebėsenos, taršos likučių ir tolesnių hidrologinių pokyčių.

  • Kachovkos tvenkinio dugne formuojasi nauja ekosistema: mokslininkai fiksuoja retas rūšis

    Ukrainos mokslininkai praneša, kad buvusio Kachovkos tvenkinio vietoje fiksuojami į Raudonąją knygą įtraukti augalai ir tarptautinėmis gamtosaugos sutartimis saugomų paukščių rūšys. Pasak tyrėjų, teritorija per trumpą laiką tapo savotiška natūralia laboratorija, kurioje matyti, kaip ekosistemos atsikuria po didelio masto sutrikdymo.

    Chersono valstybinio universiteto botanikos krypties tyrėjai nurodo, kad jau identifikuoti keli saugomi augalai, tarp jų ir rūšys, kurių buvimas šiame regione laikomas svarbiu biologinės įvairovės rodikliu. Kartu registruojama ir didėjanti paukščių įvairovė, o tai leidžia manyti, kad teritorijoje atsiranda vis daugiau tinkamų buveinių.

    Per naujausias ekspedicijas mokslininkai taip pat pastebėjo ryškų augalų rūšių skaičiaus šuolį. Jei iškart po užtvankos sugriovimo buvo fiksuojama tik keliolika rūšių, vėlesniais sezonais jų skaičius išaugo kelis kartus, o dabar kalbama apie jau šimtus skirtingų augalų, įskaitant pionierines rūšis, kurios pirmos kolonizuoja atvirus plotus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ekosistema ne tik plečiasi, bet ir sudėtingėja: atsiranda grybų bei kerpių, daugėja bestuburių ir smulkių gyvūnų, o augalų plitimą vis dažniau lemia sėklų pernaša su gyvūnais. Tai vertinama kaip požymis, kad faunos gausa auga, o teritorijoje formuojasi stabilesnės mitybinės grandinės.

    Mokslininkų teigimu, buvusio Kachovkos tvenkinio teritorija gali turėti išskirtinę gamtosauginę vertę ir ateityje būti svarstoma kaip saugoma teritorija. Vis dėlto pabrėžiama, kad tolesni sprendimai priklausys nuo ilgalaikių tyrimų, saugumo situacijos regione ir to, kaip greitai stabilizuosis natūralūs procesai.