CP v2

Tag: Kachovkos vandens telkinys

  • Buvusio Kachovkos tvenkinio dugne sparčiai auga unikalus miškas: mokslininkai fiksuoja pokyčius

    Ukrainos mokslininkai buvusio Kachovkos vandens telkinio vietoje stebi išskirtinį reiškinį: teritorijoje, kuri dar neseniai buvo po vandeniu, natūraliai formuojasi ištisas miškas. Pasak tyrėjų, tai retas atvejis, kai beveik nuo nulio per trumpą laiką susikuria pilnavertė ekosistema su kelių aukštų augalijos struktūra.

    Apie šiuos pokyčius viešai kalbėjo Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Botanikos instituto (M. G. Cholodnio) tyrėjai, kurie į vietovę vyksta kelis kartus per metus. Jų ekspedicijos siejamos su platesniais vertinimais, kaip karas ir klimato kaita veikia biologinę įvairovę bei buveinių kaitą.

    „Vietoje, kur buvo Kachovkos vandens telkinys, dabar stebime vienodo amžiaus užliejamų teritorijų miško formavimąsi, o jo mastas yra sunkiai suvokiamas“, – sakė mokslininkė Jekaterina Romanenko.

    Tyrėjų teigimu, dominuojanti medžių rūšis šiuo metu yra gluosniai, kurių vidutinis aukštis jau siekia apie 6,5 metro, o kamieno skersmuo vietomis artėja prie 5–6 centimetrų. Nors regioną veikia karščiai ir drėgmės svyravimai, augmenija, anot mokslininkų, ne tik išsilaiko, bet ir sudaro sąlygas plisti kitiems augalams bei gyvūnams.

    Vienas svarbiausių požymių, rodančių ekosistemos brendimą, yra aiškiai matoma sluoksniuotė. Viršutiniame aukšte fiksuojami gluosniai ir tuopos, viduriniame – krūmynai, o apačioje plinta pakrančių augalai, tokie kaip nendrės ir viksvos, todėl didėja buveinių įvairovė ir atsiranda daugiau nišų vabzdžiams, paukščiams bei smulkiesiems žinduoliams.

    „Anksčiau tai buvo gana vienalytė, supaprastinta ekosistema, o dabar formuojasi daug skirtingų ekosistemų. Tai, ką matome, primena Didžiojo Lanko atgimimą neįtikėtinu greičiu“, – sakė biologas Ivanas Mojsijenka.

    Mokslininkai pabrėžia, kad Kachovkos vandens telkinys buvo ypač monotoniška aplinka, kur didžioji dalis gyvybės telkėsi pakrantėse, o atviro vandens plotai buvo biologiškai skurdesni. Dabar, kai atsiveria sausumos plotai, prasideda spartus pirminės sukcesijos procesas, kai augalija palaipsniui keičia aplinką, stabilizuoja dirvožemį ir kuria sąlygas įsikurti vis sudėtingesnėms bendrijoms.

    Vis dėlto tyrėjai akcentuoja, kad tokios teritorijos gali būti jautrios invazinių rūšių plitimui ir ekstremaliems hidrologiniams pokyčiams, todėl nuolatinė stebėsena yra būtina. Šie duomenys taip pat svarbūs platesnėms diskusijoms apie karo žalą gamtai, ekosistemų atkūrimo galimybes ir tai, kaip klimato kaita gali pagreitinti arba sulėtinti natūralius atsigavimo procesus.

    Kontekstas siejamas ir su 2023 metais įvykusiu Kachovkos užtvankos sugriovimu, po kurio regione kilo didelio masto ekologinių pasekmių: pasikeitė vandens režimas, sutriko buveinės, dalis teritorijų buvo užtvindyta, kitos – staigiai išdžiūvo. Ukrainos institucijos ir mokslininkai toliau renka informaciją apie žalą bei ilgalaikes pasekmes gamtai ir žmonių ūkiui.

  • Dniepre po Kachovkos tvenkinio išnykimo užfiksuotas rožinis pelikanas: ką tai signalizuoja?

    Ukrainoje, Dniepro upės ruože ties Chorticos nacionaliniu draustiniu, gamtininkai užfiksavo rožinį pelikaną. Ši rūšis laikoma reta ir saugoma, todėl toks stebėjimas vietos specialistams tapo svarbiu signalu apie sparčiai kintančias buvusio Kachovkos vandens telkinio teritorijas.

    Apie paukščio pasirodymą pranešė Chorticos draustinio atstovai. Pasak jų, pelikanas šiose vietose nėra visiška naujiena istoriniu požiūriu, tačiau ilgą laiką tokie stebėjimai buvo itin reti dėl pasikeitusių buveinių ir žmogaus veiklos.

    Draustinio specialistai aiškina, kad rožinių pelikanų sugrįžimas siejamas su natūraliu buvusio Kachovkos vandens telkinio teritorijų persitvarkymu. Atsitraukus vandeniui ir atsikuriant upės vagos dinamikai formuojasi seklumos, smėlio salos ir naujos pakrančių juostos.

    Tokiose vietose atsiranda daugiau tinkamų plotų maitintis: seklumose žuvys ir kiti vandens organizmai tampa lengviau pasiekiami stambiems vandens paukščiams. Kartu plečiasi jaunų karklų ir kitų pakrančių augalų sąžalynai, suteikiantys daugiau slėptuvių ir poilsio vietų.

    Chorticos apylinkės istoriškai siejamos su Didžiojo Lugo užliejamomis pievomis ir senvagių tinklu, kuris kadaise buvo itin turtingas paukščių. Draustinio komunikacijoje primenama, kad iki Kachovkos tvenkinio suformavimo šis regionas buvo svarbi buveinė daugeliui vandens paukščių rūšių.

    Vietos gamtininkai pabrėžia, kad dabartiniai pokyčiai nereiškia paprasto grįžimo į praeitį. Atkuriamos ne identiškos istorinės sąlygos, o susidaro nauja, dinamiška ekosistema, kurioje dalis rūšių randa palankesnes nišas nei anksčiau.

    Rožinio pelikano fiksavimas vertinamas kaip indikatorius, kad dalis buveinių, nepaisant ilgalaikio antropogeninio poveikio, gali gana greitai įgyti gamtai palankesnių bruožų. Migracijos metu jauni paukščiai ieško naujų maitinimosi vietų, o atsiradus seklumoms ir žuvų gausai tokios teritorijos tampa patrauklios.

    Vis dėlto ekologai pabrėžia, kad vienas įspūdingas stebėjimas savaime nereiškia stabilaus populiacijos atsigavimo konkrečioje vietoje. Tam reikalingi ilgalaikiai duomenys, reguliarūs stebėjimai ir aiškesnis supratimas, kaip keičiasi vandens režimas, augalija ir žuvų ištekliai.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad buvusio tvenkinio teritorijose vyksta natūrali sukcesija: atvirose vietose sparčiai kuriasi krūmynai ir jauni medynai. Tai gali didinti biologinę įvairovę, bet kartu keisti sąlygas toms rūšims, kurioms reikalingos atviros seklumos ar specifiniai vandens lygio svyravimai.

    Chorticos draustinis ragina gyventojus atsakingai elgtis jautriose pakrančių zonose ir netrikdyti paukščių, ypač perėjimo ir poilsio metu. Toks elgesys padeda išsaugoti retų rūšių galimybes įsitvirtinti atsinaujinančiose buveinėse.

    „Šios rūšies sugrįžimas siejasi su natūraliu buvusios Kachovkos teritorijos atsigavimu ir naujų seklumų formavimusi“, – sakė Chorticos draustinio atstovai.

    Pastaraisiais metais Ukrainos mokslininkai viešai svarsto, kad buvusi Kachovkos tvenkinio zona neatsistatys į ankstesnę būseną, o transformuosis į kitokį gamtinį kompleksą. Tokie pokyčiai reiškia ir naujus iššūkius, ir galimybes: dalis buveinių prarastos, tačiau kai kur atsiveria erdvė naujam ekologiniam balansui.