CP v2

Tag: Kačių mityba

  • Šiuos produktus augintiniams duodate be reikalo bijodami: veterinarai paaiškina, kas tikrai saugu

    Vaisiai: ne viskas tinka

    Ne visi vaisiai naminiams gyvūnams yra saugūs, o didžiausia rizika dažnai slypi ten, kur jos mažiausiai tikimasi. Veterinarai primena, kad vynuogės ir razinos šunims yra ypač pavojingos, nes net mažas kiekis gali sukelti apsinuodijimą ir ūmų inkstų nepakankamumą.

    Tuo metu dalis vaisių gali būti duodami kaip retas skanėstas, jei jie paruošti tinkamai. Dažniausiai minimos mėlynės, bananas, obuolys be sėklų ir melionas, tačiau būtina laikytis saiko ir stebėti, ar neatsiranda viduriavimo ar vėmimo.

    Veterinarijos mitybos rekomendacijose pabrėžiama, kad vaisiai neturi pakeisti visaverčio pašaro ir turėtų sudaryti tik mažą dienos raciono dalį. Ypač svarbu vengti vaisių su sėklomis, kauliukais ar kietomis žievėmis, kurios gali sukelti užspringimą arba žarnyno nepraeinamumą.

    Daržovės ir liesi baltymai

    Tarp daržovių, kurios dažniausiai laikomos saugiomis, dažnai minimi agurkai, brokoliai, briuseliniai kopūstai, saldžioji paprika ir kopūstai. Vis dėlto net ir tinkamos daržovės gali dirginti virškinimą, jei jų duodama per daug arba jos patiekiamos su prieskoniais.

    Ypač svarbi taisyklė yra paprasta: augintiniams skirta porcija turi būti be druskos, česnako, svogūnų, padažų ir aštrių priedų. Tokie ingredientai gali sukelti ne tik pilvo negalavimus, bet ir rimtesnius apsinuodijimus, todėl žmogiško maisto likučiai nuo stalo dažnai tampa rizika.

    Liesi gyvūninės kilmės baltymai gali būti naudingi tiek šunims, tiek katėms, jei jie paruošti be riebalų pertekliaus. Dažniausiai pasirenkama virta ar troškinta vištiena, kalakutiena, liesa jautiena, triušiena, taip pat kiaušiniai ir dalis pieno produktų, jei augintinis juos toleruoja.

    Katėms gyvūninės kilmės baltymai yra būtini, nes jų organizmas pritaikytas tokiam racionui, o vien augalinis baltymas poreikių pilnai nepadengia. Taip pat pabrėžiama, kad riebių patiekalų ir maisto, kepto aliejuje ar svieste, reikėtų vengti, nes tai gali sukelti virškinimo sutrikimus ir didinti pankreatito riziką.

    Ko vengti ir kaip siūlyti naują maistą

    Naują maistą augintiniui rekomenduojama įvesti pamažu, mažais kiekiais, kad būtų galima įvertinti reakciją. Net saugiais laikomi produktai kai kuriems gyvūnams gali netikti, todėl pasikeitęs apetitas, vangumas ar virškinimo sutrikimai yra signalas sustoti.

    Veterinarai taip pat primena produktus, kurių geriau neduoti: šokoladą, kofeino turinčius gėrimus, svogūnus ir česnaką, vynuoges bei razinas, produktus su dirbtiniais saldikliais, aštrius patiekalus. Dalis riešutų, avokadas, sūrūs užkandžiai ir riebūs desertai taip pat dažnai priskiriami prie rizikingų pasirinkimų.

    Atskira tema yra kaulai: šunims jų duoti nerekomenduojama, ypač virtų, nes jie tampa trapūs ir skyla į aštrias atplaišas. Tokios atplaišos gali sužeisti burną, įstrigti stemplėje arba pažeisti skrandį ir žarnyną, o kai kuriais atvejais prireikia skubios operacijos.

    Jei augintinis mėgsta graužti, saugesnė alternatyva yra specialiai šunims skirti kramtalai arba tvirti žaislai. Dėl individualių ligų, alergijų ar antsvorio geriausia mitybos pakeitimus suderinti su veterinaru, ypač jei gyvūnas turi lėtinių sveikatos problemų.

  • Ar katui jau metas mesti svorį? Veterinarė įvardijo du aiškius signalus, kuriuos praleidžia daugelis

    Dalis namuose laikomų kačių juda gerokai mažiau, nei jų organizmui reikia, todėl ilgainiui didėja antsvorio rizika. Veterinarijos specialistai pabrėžia, kad antsvoris susijęs ne tik su išvaizda, bet ir su didesne diabeto, sąnarių problemų bei širdies apkrovos tikimybe.

    Pasak veterinarės Džordin Zoul iš JAV Džordžijos valstijos, šeimininkams verta stebėti ne vien katės svorį, bet ir kasdienius jos įpročius. Dažnai pirmieji požymiai pasimato buityje, kai gyvūnas pradeda miegoti didžiąją dienos dalį ir vengia aktyvesnių žaidimų.

    „Naminės katės dažnai turi antsvorio. Kai miegi daugiau nei pusę dienos ir nereikia medžioti dėl maisto, priaugti svorio labai lengva“, – sakė Džordin Zoul.

    Pirmasis ir akivaizdžiausias signalas, kad katei gali reikėti lieknėti, yra pats antsvoris. Veterinarijoje tam taikoma kūno kondicijos skalė, kurioje vertinamas riebalinio sluoksnio kiekis ir kūno proporcijos, o per aukštas įvertinimas rodo, kad svoris viršija normą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vien svarstyklės ne visada parodo tikrą vaizdą, nes skirtingo sudėjimo ir veislių katės gali sverti nevienodai. Praktinis orientyras yra tai, ar apčiuopiant šonkaulius jie jaučiami lengvai, ar po pirštais kliudo storesnis riebalų sluoksnis, taip pat ar iš viršaus matomas liemens susiaurėjimas.

    Antrasis signalas, kurį šeimininkai neretai painioja su charakteriu, yra staiga atsiradęs destruktyvus elgesys. Nuobodžiaujanti ir neišsikraunanti katė gali dažniau draskyti baldus, tapti irzlesnė, aktyviau puldinėti rankas žaidžiant ar net imti ignoruoti kraiko dėžutę.

    Veterinarijos praktikoje toks elgesys siejamas su per mažu fiziniu ir protiniu krūviu, ypač jei katė didžiąją laiko dalį praleidžia viena. Tokiais atvejais rekomenduojama pradėti nuo trumpų, bet reguliarių žaidimų, palaipsniui didinant aktyvumą, kad gyvūnas nepervargtų.

    Norint saugiai mažinti svorį, dažniausiai derinami du dalykai: mitybos korekcija ir kasdienis judėjimas. Praktiškai tai reiškia tikslesnį šėrimo normų laikymąsi, mažiau kaloringus skanėstus ir daugiau interaktyvių veiklų, pavyzdžiui, žaislų gaudymą, tunelius ar draskykles, skatinančias lipti ir šokinėti.

    Jei antsvoris ryškus arba katė greitai pavargsta, saugiausia dėl plano pasitarti su veterinarijos gydytoju. Tai ypač svarbu, jei kartu pastebite troškulio padidėjimą, vangumą, šlubavimą ar kvėpavimo pasunkėjimą, nes tokie simptomai gali rodyti ir kitas sveikatos problemas.