Katė vardu Tina vienoje Kanados gyvūnų globos organizacijos prieglaudoje naujų namų laukė 99 dienas. Nors ji buvo draugiška ir sociali, lankytojai dažniau rinkosi kačiukus, o suaugusi katė liko nepastebėta. Prieglaudos darbuotojai tikino, kad jos elgesys tapo išskirtine istorija apie globą ir kantrybę.
Tina į prieglaudą atvyko su dviem savo kačiukais ir iš pradžių elgėsi kaip itin sauganti mama. Tačiau situacija pasikeitė, kai į prieglaudą pateko dar viena, ką tik gimusi vada, kurios mama sunkiai sirgo ir negalėjo pasirūpinti jaunikliais. Vos kelių dienų amžiaus kačiukai be pagalbos nebūtų išgyvenę.
Katė, kuri priėmė svetimus
Prieglaudos darbuotojai nusprendė pabandyti sprendimą, kuris kartais taikomas gelbstint naujagimius: surasti žindančią katę, galinčią priimti našlaičius. Tina, netikėtai net ir patyrusiems globėjams, priėmė dalį mažylių ir ėmė juos maitinti bei šildyti. Likusia vada rūpinosi kita prieglaudoje buvusi katė.
Anot globėjų, Tina elgėsi taip, lyg visi jaunikliai būtų jos pačios: juos laižė, ramino, neleido per daug kištis į „lizdą“ ir mokė kasdienių įgūdžių. Kačiukams augant ji demonstravo, kaip valgyti savarankiškai, naudotis kraiko dėže ir saugiai žaisti. Tokia priežiūra yra kritiškai svarbi ankstyvame amžiuje, kai kačiukams reikia ne tik maisto, bet ir socializacijos.
Kodėl suaugusios katės laukia ilgiau
Gyvūnų globos organizacijos ne kartą yra pabrėžusios, kad suaugę gyvūnai prieglaudose dažnai praleidžia daugiau laiko nei jaunikliai. Žmonėms patrauklesni atrodo maži, žaismingi kačiukai, o vyresnės katės klaidingai laikomos mažiau prisitaikančiomis. Praktikoje suaugusi katė neretai būna ramesnė, aiškesnio charakterio ir lengviau prognozuojamų įpročių.
Tinos atvejis tai tik patvirtino: kai jos pačios kačiukai ir dalis globotų mažylių rado namus, ji pati dar kurį laiką liko prieglaudoje. Vis dėlto istorija nesibaigė ties tuo. Vėliau į prieglaudą pateko dar keli našlaičiai, ir Tina vėl ėmėsi globėjos vaidmens, priimdama naujus mažylius bei padėdama jiems sustiprėti.
Laiminga pabaiga po 99 dienų
Iš viso Tina, prieglaudos teigimu, padėjo užauginti ir išgelbėti 11 kačiukų, kurie nebuvo jos pačios. Kai galiausiai visi mažyliai iškeliavo į šeimas, Tina kasdien prie durų pasitikdavo lankytojus, tarsi tikėdamasi, kad šįkart ateita jos eilė. Tokį elgesį specialistai aiškina kaip socialumo ir žmogaus dėmesio poreikio ženklą, ypač kai katė pripranta prie globėjų rutinos.
Po 99 dienų laukimo atsirado žmogus, kurį sujaudino Tinos istorija ir jos darbas prieglaudoje. Katė buvo priglausta ir, pasak globėjų, pagaliau gavo namus, kurių nusipelnė. Prieglaudų darbuotojai pabrėžia, kad tokios istorijos primena, jog suaugusio gyvūno adopcija dažnai reiškia ne mažiau, o kartais net daugiau dėkingumo ir ryšio.